TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Saldūs sapnai pagal genetinį laikrodį

2007 10 30 0:00
Norint gerai išsimiegoti, reikia įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Kaip paros pokyčiai - vėlyvesnis saulėtekis, ankstesnis saulėlydis - veikia mūsų miego kokybę ir kaip jaustis žvaliems, jei tenka keltis neišbrėškus, teiravomės Kauno medicinos universiteto profesorės neurologės Vandos Liesienės.

- Spalio 28 dieną laikrodžio rodykles pasukome valanda atgal. Ar tai turi kokios nors reikšmės miegui?

- Toks pakeitimas neturi esminės įtakos. Atsukę laikrodį atgal negauname papildomos miego valandos ir nekompensuojame miego trūkumo, jei toks yra. Žinoma, laikrodžio pasukimas valanda atgal yra teigiamas todėl, kad rytą galėsime keltis šviesesniu metu.

Pastaraisiais metais mokslininkai nustatė, kad miego ir būdravimo periodai priklauso nuo pas mus esančio genetinio laikrodžio. Jį reguliuoja tam tikras smegenyse esantis branduolys, susijęs su akių tinklaine.

Mūsų genetinis laikrodis eina nesutrikdamas, gana stabiliai visą gyvenimą. Jis yra kiekvienoje ląstelėje, be to, egzistuoja atskiri inkstų, kepenų ir kitų organų laikrodžiai, o tas, kuris yra smegenyse, suderina visų jų veiklą. Tada mes nejaučiame jokio diskomforto.

Tiesa, žmogaus genetinis laikrodis eina šiek tiek kitokiu ritmu nei žemės sukimosi ritmas, - atsilieka nuo jo maždaug 12 minučių. Tai įrodė toks eksperimentas: žmonės buvo palikti tamsioje oloje, kur neturėjo nei laikrodžio, nei radijo, nesiorientavo, kas darosi lauke. Tačiau jie pagavo būdravimo bei miego periodus pagal savo genetinį laikrodį. Jų para skyrėsi nuo žemės paros kaip tik minėtąsias 12 minučių.

- Kaip suderinamas toks ritmo neatitikimas?

- Kankorėžinė liauka, esanti smegenyse, šiek tiek toliau už minėtojo branduolio, išskiria melatoniną, koreguojantį biologinio laikrodžio funkcijas. Šios medžiagos išsiskyrimą lemia apšvietimas. Melatonino gamybą skatina tamsa, - jai esant budrumas mažėja, prasideda miegas.

Svarbiausia - rytą keltis su šviesa, kurios galingiausias šaltinis yra saulė, taip pat elektra. Tada suaktyvėja budrumo sistemos, lengviau nusiteikti darbui.

- Ar mokiniams nekenkia, kad į mokyklą jie turi iškeliauti, kol dar visai tamsu?

- Iki 8 val. ryto suskubti į mokyklą yra per ankstyva. O kur dar transporto spūstys. Esu už tai, kad mokiniai į pamokas eitų vėliau, ir ypač - pradinukai. Šviesa keliantis reikalinga tam, kad vaikų laikrodžiai geriau "užsivestų".

Kai kuriose šalyse pradinukai į pamokas išeina vėliau. Pas mus pakeisti situacijos negalime dėl to, kad dar daug mokyklų dirba dviem pamainomis.

- Ką patartumėte vyturiams per prievartą?

- Žmonėms, priverstiems keltis su tamsa, derėtų iškart sukurti kuo galingesnį apšvietimą: įjungti ryškias lempas, tai padaryti visur, kur esame - kambariuose, koridoriuje, vonioje ir kitur. Patekę į intensyvų šviesos srautą vidinį savo laikrodį sėkmingai pritaikysime prie socialinės aplinkos, išbudinsime organizmą, suaktyvės tonusas, ims geriau dirbti smegenys.

Tačiau gulantis - atvirkščiai - nepatariu staiga išjungti šviesos. Ypač - jautresniems, depresija sergantiems žmonėms. Staigiai išjungdami šviesos šaltinį smegenims sukeliame stresą, jos įžvelgia pavojų ir pradeda jam priešintis, tad kartais darosi sunku užmigti. Todėl einant miegoti apšvietimą geriau mažinti palaipsniui: iš pradžių užgesinti didžiąją, paskui stalinę lempą ir t. t.

- Darbas ir įsipareigojimai šeimai neretai iki kraštutinumo sutrumpina daugelio suaugusiųjų miegą. Jo trūkumas pasireiškia mieguistumu dieną, nesugebėjimu susikaupti, nuotaikos svyravimais, o visa tai galų gale atsiliepia darbingumui bei tarpusavio santykiams.

- Mano įsitikinimu, žmogui gyvenime svarbiausia yra adaptuotis ir viską vertinti pozityviai. Aišku, vieniems tai sekasi geriau, kitiems - blogiau.

Jei dėl užimtumo žmogus miega mažiau nei turėtų - svarbiausia, kad egzistuotų teigiama motyvacija. Tikslas, dėl kurio reikia gultis vėlai ir keltis anksti, gali būti pinigai, karjera, meilė, pagarba ar dar kas nors. Jaunimas mėgsta gultis vėliau, nes miegą paaukoja savo malonumams - pasisėdėjimams su draugais, klubams. Kai motyvas keltis paryčiui yra teigiamas, tai daryti bus net malonu ir džiaugsminga.

- Tačiau teigiama, kad nuolatinis miego trūkumas silpnina imuninę sistemą.

- Tai vadinama lėtiniu miego trūkumu. Kiekvienam šis rodiklis yra individualus. Vieniems būtina miegoti 9 val., kitiems užtenka ir 6 valandų. Jei žmogus aiškiai supranta, kodėl privalo sutrumpinti savo miegą iki "avarinių" 4-5 val., bei žino, kad už tai "bus atlyginta", jo trūkumas tam tikrą laiką neturi neigiamo poveikio. Svarbiausia, kad vyrautų pozityvios nuostatos, todėl taip svarbu nebendrauti su niurzgliais.

Aišku, nuolat keičiant miego laiką organizmas gali išsekti. Bet kad miego trūkumas pažeistų žmogaus imuninę sistemą, jo turi trūkti gan ilgą laikotarpį. Imuninę sistemą greičiau pažeidžia įvairūs stresai. Būtent jie netrukus atsiliepia ir miego kokybei. Išsivysčius depresijai ar sutrikus nerimo reakcijoms gali pasikeisti apetitas, - užuot miegojęs naktį žmogus valgo.

Sergant depresija paprastai pakinta genetinio laikrodžio ciklas, jis tinkamai nebeprisitaiko prie aplinkos. Atsibudimai paryčiui yra vienas depresijos simptomų. Jam gydyti taikoma šviesos terapija, kuri ypač populiari Skandinavijos šalyse. Dabar ir pas mus galima įsigyti specialių, labai galingų, matiniu stiklu lempų. Svarbiausia - anksti prabudus negulėti lovoje, o atsikelti ir tą lempą įjungti vienai valandai. Maždaug po 7 seansų genetinio laikrodžio ciklas susireguliuoja, prisitaiko prie aplinkos sąlygų.

- Ką patartumėte vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems irgi neretai naktis susimaišo su diena.

- Jų miegas dažnai nukenčia dėl skausmų, patiriamų sergant įvairiomis ligomis. Kita vertus, vyresni žmonės taupo elektrą, sėda prie televizoriaus ankstyvą popietę, o po poros valandų jau knapsi. Po to prabunda, pavalgo, vėl paguli, o atėjus nakčiai nebeužmiega. Tad jie nei dieną nėra budrūs, nei naktį gerai miega. Viskas turi būti daroma tinkamu laiku, pernelyg ilgai snūduriuoti dieną nereikėtų.

- Tad kas svarbiausia norint gerai išsimiegoti?

- Reikia įsiklausyti į savo organizmo ritmą, kaip tai daro gyvūnėliai. Keltis su šviesa, gultis su tamsa. Jausti, kada lenkia miegas, gramzdinantis tarytum į duobę, o kada norisi būti aktyviam. Jei į šiuos požymius neįsiklausysime, prarasime genetinio laikrodžio suderinamumą su mus supančia aplinka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"