TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Šalutinis vaistų poveikis - ne mūsų reikalas?

2010 10 12 0:00
Vaistai kuriami tam, kad padėtų, bet kartais sukelia ir nepageidaujamų organizmo reakcijų.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Jei, tarkim, vartojant vaistą nuo padidėjusio kraujospūdžio atsiranda dusulys, apie šį nepageidaujamą poveikį turėtume pranešti savo gydytojui, o šis privalėtų informuoti atitinkamas valstybės tarnybas. Deja, tokia sistema Lietuvoje praktiškai neveikia.

Ar padėtis pagerės, jei apie šalutinį medikamentų poveikį vaistų rinkos kontrolieriams galės pranešti ne tik gydytojai, bet ir patys pacientai? Tokią nuostatą, netrukus įsigaliosiančią ir mūsų krašte, neseniai patvirtino Europos Parlamentas.

Miršta dažniau nei avarijose

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininko pavaduotojo Rimo Jankūno pateikti skaičiai šokiruoja: 2008-aisiais eismo įvykiuose Lietuvoje žuvo 498 žmonės, pernai - 370, o dėl nepageidaujamos reakcijos į vaistus (NRV) kasmet prarandame maždaug 460 gyventojų. Tačiau pernai VVKT gavo tik 5 pranešimus apie su vaistais susijusią mirtį, iš viso užfiksuotas 171 pranešimas dėl nepageidaujamo medikamentų poveikio, dažniausiai - sunkaus.

Specialistai sutaria, kad informavimo apie šiuos dalykus sistema Lietuvoje neveikia. Pavyzdžiu mums pateikiama Švedija, kur pranešimų apie NRV registruojama dešimteriopai daugiau. Dėl tų pačių vaistų, kuriuos vartojame ir mes.

"Tai, ką Lietuvoje sužinome apie NRV, tėra ledkalnio viršūnė. Remiantis moksliniais straipsniais bei tyrimais, pranešimų apie jas turėtų būti daug kartų daugiau", - įsitikinęs R.Jankūnas.

Tai, kad stebėti vaistų poveikį ir žinoti apie jį labai svarbu, rodo pavyzdys su gerai žinomu vaistu aspirinu. Tik stebint NRV paaiškėjo, kad vienam vaikui iš 30-50 tūkst. jis gali sukelti Rėjaus sindromą, dažniausiai pasibaigiantį mirtimi.

Ko nežinome apie vaistus

Pagal pranešimus apie NRV ekspertai galėtų tiksliau įvertinti vaistų naudos ir rizikos santykį. "Deja, paprastai nežinome vėlyvųjų medikamento poveikio pavojų, nes klinikinių tyrimų trukmė ribota. Vaisto kūrimas trunka 8-9 metus, klinikiniai tyrimai - kelerius. Tad jei medikamentas skirtas vėžiui gydyti, iš karto aišku, kad klinikinių tyrimų metu visko nesužinosime. Be to, juose dalyvauja ribotas pacientų skaičius, paprastai maždaug keli tūkstančiai žmonių. Tad jei NRV pasireiškia vienam pacientui iš 10 tūkst., apie tai tikrai nesužinosime, kol rinkoje nesurinksime duomenų apie vaisto vartojimą. Taip pat nežinome vaistų poveikio nėščiosioms bei žindyvėms, - juk niekas neleistų įtraukti jų į tyrimus.

Per klinikinius tyrimus išsiaiškinama, kokia naujų vaistų sąveika su dažnai vartojamais preparatais, o apie sąveiką su retai vartojamais medikamentais galime tik spėlioti. Nežinome ir poveikio žmonėms, turintiems genetinių ydų. Dėl jų kai kurie vaistai iš organizmo pasišalina lėčiau, jie kaupiasi organizme, todėl galimas sunkus nepageidaujamas poveikis, nors iš pirmo žvilgsnio pavojaus neturėjo kilti", - vardijo R.Jankūnas.

Gali išgelbėti

Vienais duomenimis - 30 proc., kitais - net pusės NRV būtų galima išvengti. Europos Komisijos skaičiavimu, pagerinus farmakologinio budrumo - nepageidaujamų reakcijų ar kitų su vaistu susijusių problemų nustatymo, vertinimo, pranešimo ir rizikos prevencijos sistemos veiklą, būtų išvengiama 1-10 proc. NRV. Vadinasi, Lietuvoje kasmet būtų išgelbėjama iki 42 gyvybių, išvengiama 60-600 guldymo atvejų į ligoninę, sutaupoma 6-60 mln. litų.

Siekdami sumažinti NRV, gydytojai raginami vaistus skirti tik tada, kai neabejotinai būtina, ypač atsargiai elgtis su nėščiosiomis, išsiaiškinti, ar pacientui nebuvo alergijos, pasidomėti, ar jis nevartoja kitų preparatų bei maisto papildų, įvertinti amžių ir gretutines ligas, o ateityje - genetinius veiksnius. Taip pat vengti komplikuotų patarimų dėl medikamentų vartojimo, skirti žinomus vaistus, o jei rekomenduojamas naujas preparatas, stebėti pacientą dėl netikėtų NRV bei perspėti jį dėl galimų sunkių reakcijų. Tik ar mūsų medikams tai rūpi?

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė prisiminė nemalonų asmeninės patirties epizodą, kai šeimos gydytoja kelis mėnesius kamavo ją nekeisdama gydymo, nesiųsdama konsultuotis pas specialistą, nors kraujospūdžiui mažinti skirto vaisto nepageidaujamas poveikis buvo akivaizdus. "Taip smarkiai pradėjau kosėti, jog atrodė, kad plaučiai iškris. Pasiskaičiusi informaciniame lapelyje aptikau, kad šio vaisto šalutinis poveikis gali būti kosulys ir kad tuomet būtina nutraukti jo vartojimą. Du ar tris kartus skundžiausi gydytojai, bet išgirsdavau vis tą patį atsakymą: būna, būna, pasitaiko. Jei gydytoja neketino keisti gydymo, bent būtų davusi siuntimą pas kardiologą, tačiau ir jo nepavyko išprašyti. Tik kai neiškentusi kreipiausi mokamos konsultacijos, gydymas buvo pakeistas, savijauta pagerėjo", - pasakojo V.Augustinienė. Ji pabrėžė, kad kalba net ne apie pranešimą apie NRV, o apie paprasčiausią gydymo pakeitimą.

Gydytojai nenori informuoti

"Šiandien Lietuvos gydytojai visiškai nesuinteresuoti siųsti šių pranešimų, o ateityje išvis gali atsisakyti tai daryti", - rėžė Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas. Anot jo, problema - įstatymai. "Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra labai įdomi frazė, kad medikas privalo informuoti pacientą ne tik apie skiriamą vaistą, bet ir apie jo sąveiką su kitais medikamentais, šalutinį poveikį. Jei gydytojas rašys pranešimą apie NRV, iš karto bus aišku, kad jis neinformavo paciento. Sakinys, kad gydytojas nepakankamai informavo pacientą, yra daugumoje medicinos audito išvadų", - aiškino L.Labanauskas. Anot jo, pavyzdžiu rodomoje Švedijoje veikia žalos sveikatai atlyginimo be kaltės modelis. Tada ir pacientai, ir medikai atsiduria vienoje barikadų pusėje, gydytojai suinteresuoti išsiaiškinti NRV, o apie vaistų poveikį informuojama dešimteriopai daugiau. Pasak L.Labanausko, žalos sveikatai atlyginimą be kaltės įteisinus ir Lietuvoje, būtų sparčiai pajudėta sprendžiant informavimo apie NRV klausimą.

LGS prezidentas pateikė dar vieną argumentą. Pasak pašnekovo, problemą paaštrino ir neseniai pakeista vaistų receptų išrašymo tvarka, kai medikamentai skiriami tik pagal bendrinį veikliosios medžiagos pavadinimą. "Šios tvarkos šalininkams pateikėme ir literatūros duomenis, kad NRV gali atsirasti ir vartojant tos pačios veikliosios medžiagos skirtingus vaistus, bet mūsų niekas neklausė", - teigė L.Labanauskas.

Vis dėlto pacientai reikalą aiškina daug paprasčiau: esą pranešinėti apie šalutinį vaistų poveikį gydytojams tėra papildomas darbas, tad jo ir nenori.

Beje, informaciją apie NRV gydytojai dar gali teikti per vaistų gamintojų atstovus. "Tai nėra blogai, bet jei toks kelias - vienintelis, ši informacija nepateks ten, kur reikia", - įsitikinęs L.Labanauskas. Esama duomenų, kad kompanijų atstovai praneša vos apie pusę sužinotų atvejų. "Vis dėlto pusė geriau nei nieko", - komentavo Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorė Jolanta Dičkutė.

Vertino palankiai

Tačiau naujovę, kad apie pacientui pasireiškusią nepageidaujamą reakciją į vaistą galėtų pranešti jis pats, teigiamai vertino dauguma pašnekovų. "Tai geras sprendimas. Žmonės be reikalo tikrai nerašinės. Niekuo nesidomintys pacientai, nenorintys nieko keisti, net ir blogiausiai jausdamiesi vartos tą patį vaistą. Kreipsis tie, kurie ieško informacijos, nenori, kad negerovės liktų nepastebėtos", - sakė V.Augustinienė. Anot L.Labanausko, gal toks sprendimas iš pradžių ir įneš sumaišties, bet tikrai duos naudos. Europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės nuomone, galima rasti išeitį, kad naujove nebūtų piktnaudžiaujama, neplūstų niekuo nepagrįsti skundų. "Kiekvienas žmogus atsakingas už savo sveikatą, jam turi būti sudarytos galimybės pasisakyti, jei kažkas negerai. Geresnio informavimo siekiama ne todėl, kad parodytume, kokie blogi vaistų gamintojai, o tam, kad vyktų tobulėjimas", - teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"