TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Santariškių klinikose - naujas dializės kabinetas

2015 07 25 6:00
Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas pabrėžė, kad peritoninės dializės kabinetas yra vienas moderniausių Baltijos šalyse ir atitinka tarptautinius standartus. Santariškių klinikų archyvo nuotrauka

Šiuo metu Lietuvoje dialize gydoma apie 1400 pacientų. Nuo seno susiklostę taip, kad hemodializė yra tradicinis gydymo būdas lėtine inkstų liga sergantiems žmonėms, nors jau prieš dvidešimt metų Lietuvoje pradėta taikyti ir peritoninė dializė.

„Pakaitinis inkstų gydymas – tiek hemodializė, tiek peritoninė dializė - turi būti taikomas laikantis principo „gydymo būdą pritaikyti pacientui“, o ne „pacientą pritaikyti gydymo būdui“. Taip atsižvelgiama į žmogaus medicininę ir finansinę situaciją, gyvenimo būdą. Rėmėjų padedami Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikose įrengėme peritoninės dializės kabinetą. Jis yra vienas moderniausių Baltijos šalyse ir atitinka tarptautinius standartus. Tai reikšmingas žingsnis personalizuotos medicinos link“, – teigė VUL Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas.

Santariškių klinikų Nefrologijos centro Dializių skyriaus vedėjas dr. Laurynas Rimševičius su paciente.

Atliekant peritoninę dializę į pilvo ertmę įkišamas kateteris, per kurį leidžiami specialūs tirpalai, valantys organizmą. Pacientui nebūtina vykti į ligoninę, šią procedūrą jis gali atlikti namie - tereikia pačiam pakeisti tirpalą arba tai atlieka prijungtas aparatas. O hemodializės metu žmogui prijungiamas aparatas, kuris paima kraują ir valo iš jo nereikalingas medžiagas bei pašalina skysčių perteklių. Kraujas, tekėdamas specialiomis „dirbtinėmis kraujagyslėmis“, valomas ne kūne, bet išorėje. Procedūrą galima atlikti tik sveikatos priežiūros įstaigoje. Pacientas joje praleidžia 5 valandas 3-4 dienas per savaitę.

„Peritoninės dializės kabinete žmogus apmokomas, kaip šią procedūrą padaryti namie, konsultuojamas. Tokiems pacientams pakanka sveikatos priežiūros įstaigoje apsilankyti vos vieną kartą per mėnesį. Deja, šios paslaugos negalime siūlyti visiems, kuriems tokia dializė tinka. Šiuo metu Lietuvoje ligonių kasos apmoka peritoninės dializės procedūrą maždaug 60 pacientų per metus. Pasaulyje peritoninė dializė taikoma 15-20 proc. pakaitine inkstų terapija gydomų žmonių, ji pranašesnė už hemodializę kaip pirmo pasirinkimo gydymo būdas. Pacientai labai vertina tai, kad gydydamiesi peritonine dialize gali ir toliau gyventi įprastai - dirbti, mokytis, aktyviai leisti laisvalaikį", - pabrėžė VUL Santariškių klinikų Nefrologijos centro Dializių skyriaus vedėjas dr. Laurynas Rimševičius.

Platesnį peritoninės dializės taikymą sunkina ir tai, kad iki šiol nėra nustatytas šios procedūros įkainis. Kol kas Valstybinė ligonių kasa perka tik paslaugai reikalingus kateterius, tirpalus, kitas būtiniausias priemones. Specialistai neabejoja, kad pacientų, kuriems galėtų būti taikoma peritoninė dializė, Lietuvoje gali būti trigubai daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"