TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Santariškių klinikose pradėtas taikyti inovatyvus insulto gydymas

2013 10 30 8:48
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinike modernaus gydymo dėka vis daugiau insultą patyrusių pacientų turi galimybę ne tik išgyventi, bet ir išvengti grėsmingų gyvybei ir jo sveikatai pasekmių.

Santariškių klinikose, intervencinių radiologinių tyrimų kabinete pradėtos inovatyvios procedūros – endovaskuliniu būdu – per į galvos smegenų arterijas įvestą kateterį – iš užkimštos vidurinės smegenų arterijos ištraukiamas stambus krešulys (perkateterinė trombektomija). Smegenų kraujagyslė atkemšama praėjus vos 2 valandoms nuo pirmųjų insulto simptomų atsiradimo. Tokiu būdu visiškai atsistato neurologinės funkcijos ir pacientas išgelbėjamas nuo sunkių, gyvybei grėsmingų insulto pasekmių. Procedūrai naudojama šiuo metu pasaulyje veiksmingiausia ir saugiausia trombektomijos sistema. Šis galvos smegenų kraujagyslės atkimšimo būdas yra ypač reikalingas kardiologiniams pacientams, turintiems prieširdžių virpėjimą ar kitokią su širdies ligomis susijusią riziką, nes jie paprastai vartoja kraujo krešėjimą slopinančius vaistus, kurie neleidžia taikyti įprastinės intraveninės trombolizės.

Įprastinė intraveninė trombolizė taikoma ūminiam išeminiam insultui gydyti per pirmąsias 4,5 valandų nuo simptomų atsiradimo pradžios. Santariškių klinikose atliekamos visos moderniausios endovaskulinės insulto profilaktikos ir gydymo procedūros: susiaurėjusių ekstrakranijinių ir intrakranijinių galvos smegenų kraujagyslių stentavimas, atviros ovalinės angos uždarymas, intraarterinė trombolizė.

Santariškių klinikų Neurologijos centro prof. Dalius Jatužis pabrėžia, jog dažnai žmonės girdi, kad insultas – viena iš pavojingiausių ūminių kraujotakos ligų, neretai sukelianti sunkią ilgalaikę negalią ar net mirtį. Bet ar visada įsiklausoma į faktus, kuriuos pateikia Pasaulio sveikatos organizacija? Štai jie:

• 1 iš 5 moterų ir 1 iš 6 vyrų per savo gyvenimą patiria insultą.

• Kas 2 sekundes kažkam pasaulyje įvyksta insultas.

• Kiekvienais metais insultu suserga 15 milijonų žmonių.

• Kasmet insultas pasiglemžia 5,8 milijono gyvybių.

• Kas 6 sekundės kažkas pasaulyje miršta nuo insulto – daugiau, nei nuo ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos kartu paėmus. Daugelio išgyvenusiųjų gyvenimo kokybė po insulto pablogėja visam likusiam gyvenimui. Dėl to insultas gali būti vadinamas „tyliąja epidemija".

• Insultu serga ir nuo jo miršta ne tik senyvi žmonės. Insultas yra antroji pagal dažnį mirties priežastis tarp asmenų , kuriems daugiau nei 60, ir penktoji 15-59 metų amžiaus grupėje.

• Pasaulyje gyvena apie 30 milijonų, persirgusių insultų.

• Insultas yra viena iš pagrindinių ilgalaikės negalios priežasčių.

• 70 proc. pacientų neatpažįsta pirmųjų galvos smegenų kraujotakos sutrikimo požymių.

• 30 proc. susirgusiųjų kreipiasi medicininės pagalbos praėjus daugiau kaip 24 valandoms.

Lietuvoje kasmet registruojama daugiau kaip 7 tūkstančiai galvos smegenų insulto atvejų, o nuo jo kasmet miršta daugiau kaip 2,5 tūkstančio žmonių.

Prof. D.Jatužis, prisijungdamas prie šių metų pasaulinės dienos progai skirto devizo „nes man tai rūpi", sako: „Mums, Lietuvos gydytojams, turi rūpėti, kad mūsų mažos šalies žmonės, visų pirma, kuo rečiau sirgtų insultu, o jei šios ligos išvengti nepavyko – žinotų pirmuosius insulto požymius ir jį atpažintų, kuo skubiau gautų geriausią reikalingą gydymą ir reabilitaciją – kaip ir pažangiausiose medicinos pagalbos prasme didelėse šalyse. Negalime likti abejingais, nes mūsų ir taip nedaug. Kiekvienas išvengtas insultas, išgelbėta gyvybė, išsaugotas darbingumas – nedidelis, bet esminis pasiekimas, įprasminantis mūsų darbą."

Pasak D.Jatužio, insulto galima išvengti, jis gali ir privalo būti veiksmingai gydomas. Kaip tą pasiekti? Kiekvienam individui – 6 pagrindiniai žingsniai, mažinantys insulto riziką ir pavojų:

1. Žinoti savo asmeninius rizikos veiksnius: aukštas kraujo spaudimas, cholesterolis, diabetas ir t.t. Žinant – tinkamai gydyti.

2. Gyventi judriai, palaikyti nuolatinį fizinį aktyvumą.

3. Sveikai maitintis, vengti nutukimo.

4. Riboti alkoholio vartojimą.

5. Nerūkyti.

6. Žinoti pirmuosius insulto požymius:

• Staigus veido, rankos ar kojos nusilpimas arba jutimo sutrikimas, ypač vienoje pusėje.

• Staigus kalbos arba jos supratimo, orientacijos sutrikimas.

• Staigus regos sutrikimas viena arba abiem akimis.

• Staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas.

• Labai stiprus, pirmąkart gyvenime atsiradęs galvos skausmas.

Remiantis šiuolaikiniais moderniais tyrimais yra nustatyta, kad per kiekvieną ūminio išeminio insulto minutę, išliekant sutrikusiai kraujotakai, žūva 1,9 milijono, o per 1 valandą – net 120 milijonų neuronų, taip pat labai ženkliai pagreitėja smegenų senėjimo procesai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"