TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Saugesnis gydymas - pagal genotipą

2009 01 20 0:00
G.Šinkūnaitė augina genotipus.
Aurelijaus Madzeliausko nuotrauka

Ligonio amžius, kūno svoris, gretutinės ligos - tai pagrindiniai duomenys, pagal kuriuos gydytojai pacientams apskaičiuoja vaistų dozę. Tačiau ar šis standartas tinka kiekvienam ligoniui?

Ne vienam sergančiam žmogui dėl individualios organizmo reakcijos vaistai yra pakenkę. To neatsitiktų, jei mūsų šalies gydytojai, kaip ir jų kolegos užsienyje, prieš skirdami kai kuriuos klastingai veikiančius medikamentus rekomenduotų atlikti genetinius tyrimus.

Vaistai sukėlė insultą

Kaunietei Viktorijai Paškevičienei gydytojai paskyrė širdies ritmą reguliuojančių vaistų. Moteris juos gėrė taip, kaip buvo nurodyta. Tačiau trečią dieną ligonė pasijuto blogai. Jai svaigo galva, strigo žodžiai. "Aš nebegaliu kalbėti", - sunkiai pasakė moteris savo dukrai. Ši puolė kviesti greitosios medicinos pagalbos ir skambinti vaistus skyrusiai gydytojai. Pastaroji patarė apčiuopti pulsą ir skaičiuoti širdies ritmą. Širdis plakė tik 45 kartus per minutę. Netrukus paaiškėjo, kad vaistai išprovokavo insultą. Dėl dirbtinai sulėtintos širdies veiklos sutriko kraujotaka galvos smegenyse, dalis jų žuvo. Moteris prarado gebėjimą kalbėti, nes kalbos centras buvo būtent pažeistoje smegenų dalyje. Šių sunkių komplikacijų buvo galima išvengti sekant širdies ritmą ir mažinant vaistų dozę jam lėtėjant.

Kiekvienas reaguoja savaip

Yra žinoma, kad riba tarp minimalios terapinės ir toksinės vaistų koncentracijos priklauso nuo amžiaus, svorio, gretutinių ligų, vartojamų vaistų ir kepenų funkcijos. Šalutinis vaistų poveikis, jų tarpusavio sąveika kelia vis daugiau pavojų sveikatai ir net gyvybei. Kai kuriuos vaistus būtina preciziškai dozuoti.

Vienas tokių klastingai veikiančių preparatų yra varfarinas. Jį Lietuvoje vartoja labai daug ligonių. Varfarinas veikia kraujo krešumo sistemą, todėl skiriamas ligoniams, sergantiems ateroskleroze, išsiplėtus venoms, po širdies vožtuvų ir kraujagyslių protezavimo operacijų, kad nesusidarytų trombai. Nukeliavę į plaučius jie sukeltų mirtį, o patekę į smegenis - insultą. Tačiau vartojant šio vaisto per daug gali pernelyg suskystėti kraujas ir tai ne mažiau pavojinga: kraujas nekrešės ir žmogus gali mirtinai nukraujuoti. Atsižvelgiant į tai JAV maisto ir vaistų valdyba dar praėjusiais metais paskelbė, kad prie kiekvienos varfarino pakuotės turi būti pridėta informacija apie genetinių veiksnių įtaką jo dozavimui.

Pakanka trijų mililitrų kraujo

"Idėja, kad kiekvienas ligonis gali skirtingai reaguoti į tuos pačius vaistus dėl genetinių veiksnių, kilo šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Taip atsirado nauja mokslo šaka - farmakogenetika, tirianti įgimtą ligonio reakciją į vaistą", - pasaulio mokslininkų atradimą komentuoja Kauno medicinos universiteto (KMU) Kardiologijos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui profesorė Vaiva Lesauskaitė.

Ši mokslo šaka jau plėtojama ir Lietuvoje. Farmakogenetiniai tyrimai, nustatantys genotipą ir pagal jį - organizmo reakciją į vaistus, jau keleri metai atliekami KMU Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijoje, kuriai vadovauja profesorė V.Lesauskaitė.

"Čia išskiriamas DNR", - baltą aparatą rodo instituto doktorantė Giedrė Šinkūnaitė. DNR - tai dezoksiribonukleino rūgštis, esanti kiekvienoje gyvoje ląstelėje, daugiausia jos branduolyje. Joje yra užkoduota genetinė informacija, kuri dalijimosi metu perduodama naujoms ląstelėms, o per lytines ląsteles - individo palikuonims. DNR tyrimams iš paciento imama tik keli mililitrai kraujo. Kiekviename jo lašelyje yra baltųjų kūnelių, kurie tampa mokslininkų tyrinėjimų šaltiniu.

"Čia ruošiamos reakcijos tiriamam genui nustatyti", - G.Šinkūnaitė rodo kitą modernų aparatą ir pabrėžia, kad į jį pro filtrus patenka tik sterilus oras. Atidarius dureles oras sklinda į išorę, o ne priešingai. Taip nuo neigiamų išorės veiksnių apsaugomas mokslininkų tyrimų objektas.

Greta stovinčiame nedideliame raudoname aparate, vadinamame termocikleriu, DNR dauginasi. Į šį aparatą įdėjusi padėklą su beveik šimtu mažyčių mėgintuvėlių, kurių kiekviename - skirtingų individų DNR, jaunoji mokslininkė gaus kelis milijonus tiriamo geno fragmento kopijų. Iš jų jau bus galima nustatyti tiriamų individų genotipus. Juos žinant galima apskaičiuoti optimalią vaistų dozę konkrečiam ligoniui - efektyvią ir be pavojaus atsirasti komplikacijoms. Tačiau į valstybės teikiamų medicinos paslaugų sąrašą šie tyrimai vis dar neįtraukti, todėl ligoniai mokslininkų paslaugomis naudotis negali.

Vienas tyrimas vietoj keliolikos

Kaip gydytojai apsidraudžia nuo komplikacijų, skirdami savo pacientams kraują skystinančių preparatų?

"Skiriame standartinę dozę ir jos poveikį kontroliuojame nuolatiniais kraujo krešumo tyrimais", - paaiškino KMU Hematologijos klinikos gydytojas mokslų daktaras Rolandas Gerbutavičius. Genotipų tyrimai, neabejoja gydytojas, padėtų optimizuoti gydymą. Jis ligoniams būtų saugus ir patogus, nes atstotų daugkartinius kraujo tyrimus, gydytojai mažiau rizikuotų, o valstybei kainuotų pigiau, nes tyrimą reikėtų atlikti tik vieną kartą.

Aspirino nauda ir žala

Lietuvoje daug kas vartoja ne tik varfariną, bet ir aspiriną, klopidogrelį. "Pastarieji vaistai taip pat skystina kraują, tačiau labiau veikia ne krešumo sistemą, o mažina trombocitų sukibimą. Aspirinas ar klopidogrelis skiriamas po miokardo infarkto, išeminio insulto. Jie dėl genetinių savitumų veikia taip pat nevienodai", - pabrėžė šioje srityje tyrimus atliekantis dar vienas Kardiologijos instituto doktorantas Vacys Tatarūnas. Šis jaunasis mokslininkas ką tik grįžo iš stažuotės Prancūzijoje. "Jei ligonis vartoja aspiriną, bet organizmas yra jam rezistentiškas, kitaip sakant, aspirinas jo neveikia arba veikia nepakankamai, tris ir daugiau kartų didėja tikimybė atsirasti miokardo infarktui, galvos smegenų insultui. Nustatyta, kad nuo 15 iki 27 proc. išemine širdies liga sergančių ligonių, vartojančių aspiriną, tampa jam rezistentiški. Tarp moterų atsparumas aspirinui didesnis", - perspėja KMU Kardiologijos instituto profesorius Pranas Grybauskas, tyrinėjantis žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kraujo krešėjimo ypatumus. Žinodami savo pacientų genotipą gydytojai nedvejotų, ar tikslinga skirti aspiriną, ar jis bus veiksmingas.

Žmonėms, sergantiems vėžiu

Daugumai ligonių, susirgusių vėžiu, skiriama chemoterapija. Taip vadinami į kraują lašinami tiopurinų grupės vaistai. Jų dozė bei efektyvumas taip pat labai daug priklauso nuo ligonio kepenų fermentų aktyvumo, nulemto genetinių savybių. Dėl jų vieni vėžiu sergantys ligoniai chemoterapiją toleruoja, o kitiems labai sunku ją ištverti ir pasireiškia nepageidaujamas poveikis.

Žinomas chemoterapeutas, Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas Alvydas Česas tvirtina, kad genotipavimas yra tikrai reikalingas gydymo praktikoje. "Labai naudinga žinoti ligonio genotipą ir prieš skiriant gydymą, ir gydant, ir nustatant galimą navikų rezistentiškumą", - vardijo A.Česas. Genotipai pasitarnautų net ir profilaktikai.

Varfarino metabolizmo tyrimai jau įtraukti į Biotechnologijos ir biofarmacijos nacionalinę kompleksinę mokslinių projektinių tyrimų programą. Galbūt jiems pagaliau bus skirtas finansavimas? Dabar, anot prof. V.Lesauskaitės, iš ligonių atimta teisė išsitirti ir tinkamai gydytis. "Genetiniai tyrimai - tai ne mokslas mokslui, o nauda konkrečiam ligoniui", - patikino mokslininkė.

Be reikalo išleisti milijonai

Vaistinių darbuotojai neturėtų užsiimti gydymu. Pirkėjui skundžiantis sveikata ir prašant medikamentų vaistininkas turėtų patarti konsultuotis su gydytoju. Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, per vienus metus gydytojo konsultacijos atsisakė 284 tūkst. pacientų. Atsisakymo motyvai - laiko stoka, tikėjimasis, kad negalavimas praeis savaime, eilės sveikatos priežiūros įstaigose. Vadinasi, ligoniai, pasirinkę vaistus savo nuožiūra, per metus galėjo be reikalo jų suvartoti beveik už 100 mln. litų.

Dažniausios vaistų vartojimo klaidos

* Ligonis gydosi vaistais, kurie, pakitus jo sveikatos būklei po to, kai jų buvo išrašyta, tapo nereikalingi.

* Ligonis vartoja jam nereikalingus vaistus.

* Vaistai vartojami per mažomis dozėmis.

* Vaistai vartojami per didelėmis dozėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"