TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Savijauta neišdavė atsėlinančio vėžio

2010 06 29 0:00
Doc. E.Danila apgailestauja, kad dar daugelyje sveikatos priežiūros įstaigų plaučių rentgenograma atliekama neteisingai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Plaučių vėžys nustatytas per vėlai: tai dažniau taisyklė nei išimtis. O juk laiku ir tinkamai atlikus rentgenogramą, padėti būtų galima kur kas daugiau.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorius doc. Edvardas Danila supažindina mus su Aurelija ir Margarita. Čia, Santariškėse, moterys išgirdo nelauktą žinią - joms plaučių vėžys. Ir ne tik ką atsiradęs.

Blogai nesijautė.

Aurelija - 57 metų vilnietė ekonomistė. Niekada nerūkė, kaip įprasta manyti apie sergančiuosius plaučių vėžiu, šeimoje taip pat nėra traukiančiųjų dūmą. Ši liga kai kada atsiranda dėl nežinomų priežasčių, kai įvyksta geno, atsakingo už naviko slopinimą, pokyčiai.

"Pernai rudenį pradėjau kosėti, bet nieko blogo neįtariau. Gėriau visokias mikstūras. Lyg palengvėdavo, kosulys liaudavosi, bet paskui atsinaujindavo, - pasakojo Aurelija. - Metų pradžioje atsiguliau išsitirti į vieną Vilniaus ligoninę. Iš pradžių man gydė bronchitą, bet vėliau prasidėjo plaučių uždegimas, medikai liepė gydytis antibiotikais. Patarė įsigyti esą geresnių vaistų, teko pirkti kažkokių labai brangių ampulių. Kraujo tyrimai buvo neblogi, bet rentgeno nuotrauka rodė būklės prastėjimą, atsirado dusulys. Mane nusiuntė į Santariškes, čia atliko bronchoskopiją. Tada ir išgirdau diagnozę, kurios niekada nesitikėjau, nes tik lengvai pakosėdavau, temperatūros neturėjau, jaučiausi gerai. Namuose pavyko sustiprėti, "užsikabinau" už cheminio gydymo. Po dviejų jo kursų atlikti tyrimai parodė gerėjimą", - pasakojo Aurelija.

Kaip sakė pašnekovė, kuo jai sunkiau, tuo ji žvalesnė, - kitaip negalėtų ir dėl savęs, ir dėl artimųjų. Deja, liga buvo nustatyta tada, kai operuoti nebegalima. Tad moteris domėjosi ir gydymu biologiniais vaistais. Anot E.Danilos, jie skiriami tada, kai nepakankamai veiksmingi ar jau neveiksmingi pirmos ar antros eilės vaistai. Šį brangų gydymą įmanoma gauti ir Lietuvoje, bet susirašinėjimas su ligonių kasomis trunka ilgai, atima nemažai jėgų ir laiko, o atsakymas - ne visada teigiamas. Vis dėlto ir biologinė terapija nedaro stebuklų, tik gali pailginti gyvenimo trukmę.

Nuotraukos - kasmet

Daug kas galėjo būti kitaip, jei onkologinė liga būtų laiku diagnozuota. Pasak Aurelijos, anksčiau rentgenograma jai buvo atlikta gal prieš 5 metus, kai sirgo plaučių uždegimu. "Čia įžvelgiu dėmesio stoką, - juk dažnai manoma, kad reikia tirti tik rūkalius", - komentavo E.Danila. Jo teiravomės, ar plaučių vėžys gali "suėsti" žaibiškai? Anot pulmonologo, atvejų, kai ši liga progresuoja itin greitai, pasitaiko ypač retai. "Kol vėžys tampa aiškiai juntamas, praeina nuo 3 iki 7 metų. Tiek trunka jo raida nuo mažyčio naviko, apimančio keletą ląstelių, iki matomo, kelis centimetrus užimančio darinio", - pasakojo E.Danila.

"Blogai, kad manome, jog reikia tirtis tik kraują, lipidų kiekį, bet pamirštame plaučių rentgenogramą. Ją reikėtų atlikti kasmet", - pabrėžė specialistas. Anot pulmonologo, minėto tyrimo dažnai baiminamasi be reikalo: jo metu patirta apšvita yra labai menka. Pavyzdžiui, skrydžio transatlantiniu lėktuvu poveikis yra maždaug toks, kaip 20 krūtinės ląstos tyrimų.

Medikas apgailestavo, kad dažnoje ligoninėje ir poliklinikoje plaučių nuotrauka daroma tik iš priekio, nefotografuojama iš šono. O juk priekinėje nuotraukoje kai kurios plaučių dalys lieka nematomos. Vėl kiša koją lėšų taupymas. Mažiau nuotraukų - mažesnis ir darbo krūvis. "Gal pirmoje nuotraukoje ir nebus pastebėti mažiausi dariniai, bet tiriant reguliariai iš priekio ir iš šono, kasmet galima sulyginti pokyčius. Žmogus turėtų kaupti tas nuotraukas ir prieš kiekvieną naują tyrimą atsivežti jas sulyginti", - sakė E.Danila. Reguliariai tikrintis reikia pradėti nuo pilnametystės. Rūkantys žmonės kasmet turėtų papildomai atlikti spirometriją. Šis tyrimas parodo, ar nėra lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), kuri prisideda prie vėžio atsiradimo.

Pusė metų klajonių

Keturiasdešimtmetei mažeikietei Margaritai plaučių vėžys taip pat buvo nustatytas per vėlai. Moteris pasakojo, kad ir jos nevargino nei stiprus kosulys, nei temperatūra, kraujo tyrimai nerodė jokių blogumų. Įmonėje, kur dirbo daugelį metų, anksčiau darbuotojų sveikatą kasmet tikrindavo speciali komisija. Bet, anot Margaritos, pastaruosius 6-7 metus, taupydami lėšas jau tikrindavo kas antrus metus. Prieš dešimt metų moteriai nustatė raudonąją vilkligę, nuo tada metė rūkyti. Anksčiau su cigarete "draugavo" gal dešimtmetį, sutraukdavo keletą cigarečių, bet ne pakelį. Vilklige sergančiam asmeniui plaučių rentgeno nuotraukas reikėjo daryti nuolat. Dar 2008-aisiais šis tyrimas buvo geras, pakitimų nebuvo matyti. Pernai vasarą moteris pajuto nemalonius pojūčius plaučiuose iš nugaros. Kreipėsi į terapeutą, rentgenograma parodė plaučiuose esant dėmę. Moteris vartojo du kursus pulmonologo skirtų antibiotikų, esą dėmė šiek tiek sumažėjo, pasiūlyta pasitikrinti po 3 mėnesių. Margarita apgailestauja tada neprašiusi skirti jai kompiuterinę tomografiją, parodančią smulkesnius darinius nei rentgenograma. Vėliau paaiškėjo, kad dėmė dar padidėjo, tačiau į vieną iš onkologinių ligoninių atvykusiai tirtis moteriai buvo pasakyta, kad dėl vilkligės ir blogo kraujo krešėjimo tikslinančios diagnozę bronchoskopijos atlikti neįmanoma. Vėl tęsėsi moters odisėjos: pas Mažeikių kardiologą, pulmonologą ir ftiziatrą, tada - tirtis į Šiaulius. Siuntimo pas Santariškių hematologą būtų tekę laukti apie 4 mėnesius. Laikas negailestingai bėgo, laimė, padedant Šiaulių medikams, bronchoskopiją pavyko atlikti VUL SK. Čia ir nustatė plaučių vėžį. Diagnozės paieškos truko pusę metų.

Dabar mažeikiškė jau įveikė du chemoterapijos kursus, laukia sprendimo dėl tolesnio gydymo. Ji nusiteikusi kovoti su liga. Kaip kitaip, juk viena augina du vaikus. Bus nelengva, neseniai gavo pranešimą apie atleidimą iš darbo, gresia nemenkos išlaidos vaistams.

Plaučių metai

Kad dėmesio plaučių ligoms reikėtų daugiau, rodo ir tai, jog 2010-uosius Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė Plaučių metais. Anot E.Danilos, Lietuvoje kvėpavimo sistemos ligos yra dažniausios beveik visose amžiaus grupėse. Remiantis PSO, sergamumas plaučių ligomis ir ateityje išliks tarp lyderių. Manoma, kad sumažės tuberkuliozės, bet E.Danila nesitiki, kad taip artimiausiu metu nutiks Lietuvoje. VUL SK Pulmonologijos ir alergologijos centro direktorius prognozavo, kad vyrų sergamumas plaučių vėžiu išliks stabilus, moterų gal šiek tiek didės, mat jos pradėjo daugiau rūkyti. Plaučių vėžys pirmauja tarp Lietuvos vyrų onkologinių ligų, įeina ir į dažniausių moterų onkologinių ligų penketuką. 90 proc. ligos atvejų lemia rūkymas. Iš 100 tūkst. nerūkančių žmonių suserga maždaug 5-6, iš tokio pat skaičiaus surūkančiųjų du pakelius - jau 300. Kiekvieno žmogaus jautrumas yra individualus. Metus rūkyti ligos rizika sumažėja, bet beveik niekada negrįžta į nerūkančiųjų lygį. Pasak E.Danilos, susirgti daugiau rizikuojama ir dėl asbesto poveikio, dirbant su chemikalais, taip pat sergant LOPL, sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis.

Plaučių vėžio simptomai labai skiriasi, priklauso nuo to, kurioje vietoje yra navikas. Dauguma žmonių šiek tiek kosi, kartais - su krauju. Kai kuriems skauda krūtinę, ligai progresuojant atsiranda dusulys. Deja, ne mažiau kaip 80 proc. plaučių vėžio atvejų diagnozuojama 3-4 stadijos. Tada nebegalima operuoti, gelbsti tik chemoterapija. Ji nors ir neišgydo, bet pailgina ligonio gyvenimą. Kai vėžys nustatomas labai anksti, užtenka pašalinti pažeistą plaučių dalį. Jei diagnozuojama truputį vėliau - operacija derinama su chemoterapija, kartais papildomai taikomas švitinimas. Nerūkymas - geriausia profilaktika.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"