TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Senėjančios Europos visuomenės gyvenimo istorija

2016 04 09 6:00
spol.at nuotrauka

Mūsų šalies visuomenė sparčiai senėja. Higienos instituto teigimu, 2014 metais Lietuvoje gyveno 24,4 proc. vyresnių kaip 60 metų asmenų. Prieš dešimtmetį tokių žmonių buvo 3,2 proc. mažiau. Taip pat jie dažniau serga. Prieš dešimtmetį sergančių žmonių buvo 77 proc., o šiuo metu – net 90 procentų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvos gyventojai pagal sergamumą ir mirtingumą gerokai lenkia kaimynes Europos šalis, blogiausiomis pozicijomis dalijasi tik su keletu posovietinių valstybių. Senėjančios visuomenės problemos jaudina visos Europos mokslininkus. Jau kurį laiką vykdomas Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimas, jo tikslas – išanalizuoti įvairius vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės aspektus, rasti moksliškai pagrįstų priemonių senėjimo ir išėjimo į pensiją klausimų sprendimui.

Dalyvauja ES šalys

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkai prisidėjo prie šio tyrimo, jo akiratyje – gyvenimo sąlygos, savijauta, sveikata, socialiniai vaidmenys žmonių, baigusių aktyvią darbo veiklą. „Stiprioji SHARE tyrimo savybė ta, kad jis atliekamas beveik tuo pačiu metu visoje Europoje, – sako šio tyrimo koordinatorius Lietuvoje VU Filosofijos fakulteto docentas Antanas Kairys. – Šiemet atliekame parengiamuosius darbus, o kitais metais vykdysime apklausas, rinksime duomenis. Visų tyrime dalyvaujančių šalių gyventojai parenkami pagal tą pačią metodiką, jiems pateikiami tokie pat klausimai, tyrėjams nesuteikiant daug improvizacijos laisvės. Tyrimų rezultatai bus prieinami visiems mokslininkams. Jie turės galimybę lyginti įvairių šalių – Lietuvos, Italijos, Ispanijos ar Izraelio – rezultatus pačiais įvairiausiais pjūviais. Tyrimas atliekamas visoje Europos Sąjungoje, išskyrus Angliją ir Airiją – ten vykdomi tik iš dalies su SHARE suderinti tyrimai, taip pat Izraelyje ir Šveicarijoje. Apklausas numatyta kartoti kas dvejus metus, tuomet aiškės, kaip keičiasi gyvenimas žmogaus, jeigu jis negauna tam tikrų paslaugų, kokie veiksniai turi įtakos jo sveikatos ir savijautos pokyčiams.“

Kaip pabrėžia doc. A. Kairys, įdomus tyrimo aspektas: okupacija, persekiojimai, turto konfiskavimų įtaka žmonių sveikatai ir gerovei. Bus galima palyginti, kaip skiriasi žmonės, išgyvenę, tarkime, Franco režimą Ispanijoje, nuo lietuvių, patyrusių trėmimus ir okupaciją; kiek gyvenimo kokybei daro įtakos šalies ekonomikos raida, pensijų, socialinių pašalpų sistema ir kt. Docento teigimu, SHARE tyrimas suteikia įvairių šalių mokslininkams unikalių galimybių įsigilinti į įvairiausias priežastis, lemiančias senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.

Mokslininkus domina žmonių gyvenimo istorijos, nes daugelis psichologinių tyrimų patvirtina, kad vaikystės patirtis labai svarbi ir tolesniam žmogaus gyvenimui, jo sveikatai, savijautai. Šeimos santykių modelis neretai perduodamas iš kartos į kartą. Pastaruoju laiku esama įvairių svarstymų apie nerimą keliančius šeimos institucijos pokyčius. „Socialinis tinklas, apimantis žmogaus bendravimą ne tik su šeimos nariais, bet ir su bendradarbiais, bendruomene, – vienas įdomių tyrimo objektų, – tikina mokslininkas. – Visuomenėje klaidžioja nemažai mitų apie modernioje visuomenėje vis labiau trūkinėjančius šeimos saitus, tačiau jau dabartinių SHARE tyrimo duomenų analizė to nepatvirtina: šeimos ryšiai Europoje yra glaudūs, ir jų reikšmė laikui bėgant nemenkėja.“

Antanas Kairys

Naujos technologijos ne tiek įtakingos

Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau girdime apie tai, jog vyresnio amžiaus žmonės tapo moderniosios informacinių technologijų visuomenės ateiviais, kad naujosios kartos atstovų smegenyse formuojasi naujos jungtys, lemiančios kitokius informacijos priėmimo ir įsisavinimo būdus. Tai verčia manyti, kad technologijos gali nulemti labai sparčius žmogaus pokyčius, o netolimoje ateityje net ir siekti jį užvaldyti.

„Mano nuomone, pernelyg sureikšminama technologijų įtaka žmogaus pokyčiams“, – sako doc. A. Kairys. Jis linkęs pasitikėti evoliucinės psichologijos teorija, teigiančia, kad mumyse yra gana daug įgimtų, labai seniai dėl evoliucijos susiformavusių prisitaikymo mechanizmų, kuriuos pakeisti reikėtų tūkstančių metų. „Moderniosios technologijos keičia žmogaus gyvenimą, juk dar niekada taip nebuvo, kad seneliai per „Skype“ galėtų kasdien bendrauti su savo vaikais ir anūkais, gyvenančiais užsienyje. Tačiau prigimtinės žmogaus savybės joms nepavaldžios. Jeigu būtų kitaip, žmonės jau būtų gal šimtą kartų pasikeitę neaišku į ką“, – aiškina doc. A. Kairys.

Pašnekovo teigimu, kalbos apie ypatingą jaunąją kartą neretai yra grįstos bandymu ieškoti pasiteisinimo dėl savo nenoro arba negebėjimo žengti koja kojon su gyvenimu. Būtent SHARE tyrimas kitose šalyse yra atskleidęs, kad jei darbdavys pasirūpina vyresnio amžiaus darbuotojus išmokyti naudotis naujomis technologijomis, tai duoda daug naudos ir pačiam žmogui, ir visuomenei. Žmogus, turintis didelę veiklos patirtį ir gebantis naudotis moderniomis technologijomis – didelė vertybė. Pasak docento, svarbu atitrūkti nuo stereotipų, kad jos – tik jauniems, nes technologijos sparčiai diegiamos pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse. Nejausdami psichologinio spaudimo vyresnio amžiaus žmonės greičiau perpranta naujoves. Svarbu sukurti tokias švietimo programas, kurios lengviau įsisavinti modernias naujoves.

Aktyvus, reikalingas, naudingas

Kodėl žmonės, net ir sulaukę gerokai pavėlinto pensinio amžiaus, ne visada nori išeiti iš darbo? Yra nemažai priežasčių: menka pensija reiškia pablogėjusią finansinę būklę, ribotas galimybes gyventi kaip įprastai, keliauti, pirkti, pramogauti. Prie to prisideda ir pablogėjusi sveikata, pakitę šeimos santykiai... Žmogus pasijunta nereikalingas. Moksliškai įrodyta, kad keisti šią situaciją gali patys senjorai. SHARE tyrimas rodo, kad viena sričių, suteikiančių galimybę realizuoti savo patirtį, gebėjimus ir jaustis reikalingam, yra savanorystė, populiari Europos šalyse. Asmuo įtraukiamas į bendruomenę ir jos labui gali nemažai nuveikti: slaugyti ligonius, prižiūrėti vaikus, dalytis patirtimi su jaunimu, mokytis Trečiojo amžiaus universitetuose. Tiems dalykams nereikia daug lėšų, svarbiausia – palankus visuomenės požiūris ir pagarba tai veiklai.

„Neseniai mane buvo pakvietę skaityti paskaitos gimtosios Kretingos trečiojo amžiaus universiteto klausytojams, – pasakoja doc. A. Kairys. – Nustebau, kaip gausiai susirinko klausytojų, nusiteikusių bendrauti. Gyvenimo kokybė priklauso ir nuo paties asmens. Vienas žmogus gal ir negalės nieko pakeisti, tačiau bendruomenėje, gatvėje jis gali suburti bendraminčių grupę. Iniciatyva ir žinojimas, kad gali kai ką nuveikti, didina žmogaus savivertę, pasitikėjimą, gerina jo savijautą ir sveikatą.“

Ką naujo mūsų šalis atskleis atliekant šį tarptautinį SHARE tyrimą? Kuo ypatinga Lietuvos vyresnės kartos patirtis? Pasak doc. A. Kairio, esame sudėtingame istoriniame regione, kur gyvenimo sąlygos visada buvo gerokai komplikuotos. Kartu su latviais, estais, lenkais parodysime visiškai skirtingą nuo kitų Vakarų Europos šalių istorinę patirtį. „Tikimės, kad tyrimo rezultatais, kai jie po dvejų trejų metų bus apibendrinti ir paskelbti, pirmiausia susidomės politikai ir pritaikys juos priimdami sprendimus žmonių gyvenimo kokybei gerinti. Kita vertus, Lietuvos politikai, ekonomistai, verslininkai galėtų labiau remtis įvairių mokslo tyrimų rezultatais. Be to, ir mokslininkai turėtų aktyviau siūlyti politikams savo darbų išvadas. Toks bendradarbiavimas galėtų būti labai naudingas,“ – pabrėžia doc. A. Kairys.

Asmeninio archyvo nuotrauka

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"