TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Seniausios ligoninės gyvavimo vingiai

2009 05 12 0:00
G.Rimdeika - jau 16 metų prie ligoninės vairo.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sostinės Sapiegos ligoninė pasitinka 200 metų jubiliejų. Kadaise didikų rūmuose įsikūrusi kariškių gydymo įstaiga šiandien yra pati seniausia veikianti ligoninė Lietuvoje.

Ir dabar čia viešpatauja ypatinga atmosfera: tik praėjęs didingus ligoninės vartus iš gatvės šurmulio patenki tarsi į kitą pasaulį. Senoviniai pastatai bei keletas jaukių medinukų šlamančiame parke labiau primena kurorto sanatoriją, nei miesto ligoninę.

Ligoninės direktorius pasitinka tame pačiame kabinete, kur carinės Rusijos laikais sėdėjo ligoninės viršininkas ("načalnik gospitalia"). Jis pasakoja, kad nuo 1993-iųjų, kai ligoninė tapo nepriklausomos Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos dalimi ir jai buvo suteiktas Sapiegos vardas, čia daug kas pasikeitė.

Skirta nukentėjusiesiems.

Sovietmečiu ligoninė teikė medicinos paslaugas karo veteranams ir jų šeimų nariams. Įstaigą perėmus nepriklausomos Lietuvos reikmėms, tuometinis sveikatos apsaugos ministras Jurgis Brėdikis pasiūlė čia gydyti asmenis, nukentėjusius per karą Afganistane, likviduojant Černobylio avariją, per Sausio 13-osios įvykius, taip pat tremtinius. Pavyzdžiu buvo imtas JAV veikiantis karo ligoninių tinklas. Vėlesnė patirtis parodė, kad pacientų nereikėtų pernelyg skirstyti į grupes. Dabar nukentėjusieji per aukščiau minėtus įvykius sudaro apie 30-40 proc. besigydančiųjų ligoninėje. Kiti - patys pasirinko šią įstaigą. 80 proc. pacientų - vilniečiai, 20 proc. - iš kitų vietovių.

Gelbėjo parama

Jau šešioliktus metus įstaigai vadovaujantis gydytojas Gediminas Rimdeika prisimena, kokia sunki buvo pradžia. Mat rusų kariškiai paliko išdraskytą ūkį. Norint sudaryti tinkamas sąlygas gydymui teko pradėti nuo nulio. Anot direktoriaus, iš valstybės gauta tik pora šimtų tūkst. litų ligoninės poliklinikos remontui. Gelbėjo Lietuvoje bei užsienyje surinkta parama, o jos vertė per visą laikotarpį - maždaug 12 mln. litų.

Dabar jau suremontuoti daugelis ligoninės pastatų, atkurti senosios architektūros elementai. Liko sutvarkyti paskutinį korpusą, kur kitais metais tikimasi atidaryti pirmąjį Lietuvoje paliatyvios pagalbos skyrių. Paslaugų, padedančių sunkiai sergantiems žmonėms oriai pasitikti mirtį, labai trūksta. Būsimo skyriaus patalpos ir aplinka turėtų tapti ramybės oaze - vienviečių kambarių namelis su veranda, koplytėle, netoliese tyvuliuojančiu tvenkinuku. Remiantis Europos standartais, bus kuriamas nedidelis, 12 lovų padalinys.

Išliks ar ne?

2000-aisiais metais Sapiegos ligoninė pirmoji Lietuvoje gavo tarptautinį kokybės vadybos sertifikatą. Ji turi ir unikalią miego sutrikimų laboratoriją. 150 lovų įstaigoje šiandien veikia neurologijos, vidaus ligų, psichiatrijos, reabilitacijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, radiologijos, palaikomojo gydymo bei slaugos skyriai. G.Rimdeika teigia, kad ligoninė laikosi neblogai, tačiau, kaip ir visur, juntama sunkmečio įtaka. Direktorius nusiteikęs taupyti ne mažindamas gydytojų etatus ar atlyginimus, bet ūkio bei administravimo išlaidas.

G.Rimdeika prisimena ir bandymus reorganizuoti ligoninę. Tai vykę kelių ankstesnių sveikatos apsaugos ministrų, o pastarąjį kartą - buvusio Vilniaus apskrities viršininko iniciatyva. Pernai rudenį Sapiegos ligoninę vėl bandyta prijungti prie Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės, tačiau teismas sustabdė tai numatančių įsakymų galiojimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla. Tiesa, G.Rimdeika nemano, kad Sapiegos ligoninė bet kokiu atveju privalo išlikti kaip atskiras vienetas. Jis pripažįsta, kad reikia pertvarkyti Antakalnyje net trijų ligoninių teikiamų paslaugų sistemą, gal net sujungti šias įstaigas. "Tačiau tai daryti pagrįstai, o ne puolant tarsi nuogam į dilgėles", - sako G.Rimdeika. Anot jo, esami reorganizacijos planai nepagrįsti jokiais ekonominiais skaičiavimais ar pacientų srautų tyrimais. Todėl apie Sapiegos ligoninės ateitį galima kalbėti tik juos atlikus.

G.Rimdeika pripažįsta, kad didelės įstaigos turi pranašumų diagnostikos srityje, tačiau gydytis esą maloniau kamerinėje, mažos ligoninės aplinkoje. "Tokia tendencija ryški Europoje. Žmonės vengia urbanizacijos, didelių pastatų, kur medicinos paslaugos teikiamos konvejerio principu", - sako direktorius. Jis tiki, kad ligoninė išliks daugiaprofilinė, plėtojanti terapines paslaugas, su vidaus bei neurologinių ligų, slaugos bei paliatyvios priežiūros specializacija.

Žvilgsnis į praeitį

XVII amžiaus pradžioje pastatytus baroko stiliaus Sapiegų rūmus su parku 1808 metais už 10 tūkst. sidabro rublių įsigijo Vilniaus miestas. 1809 metais pagal Vilniaus gubernijos architekto Žozefo Pusje planą rūmai buvo pertvarkyti į karo ligoninę. Tai buvo viena pirmųjų įstaigų Lietuvoje, kur darbavosi specialiai parengti medikai, nes lig tol vadinamosiose špitolėse ligonius prižiūrėdavo vienuolės. 1812 metais ligoninei teko regėti Napoleono kariuomenės antplūdį bei atsitraukimą. Po 1831 metų sukilimo įstaiga dar labiau išsiplėtė, padaugėjo gydytojų. 1844-1848 metais pagal užsienyje užsakytą projektą ligoninės sode pastatyta naujų paviljonų. 150 pacientų galinčiai priimti įstaigai tuo metu vadovavo karininkas, ne gydytojas. Dar po dešimtmečio ligoninė padidėjo iki 350 lovų ir buvo vadinama Vilniaus miesto lazaretu. Joje iškilo atskiri paviljonai užkrečiamomis ligomis sergantiems pacientams, skalbykla, buvo nutiestas vandentiekis. XIX amžiaus pabaigoje čia jau buvo 700 lovų, 48 iš jų - skirtos karininkams. Gerą medikų darbą liudijo tai, kad 1897 metų duomenimis, pasveikdavo 78,9 proc. gydytų ligonių, mirtingumas tesiekė 1,43 procento. Ligoninėje dirbo ir vienas mikrobiologijos Rusijoje pradininkų L.Geidenreichas. Jis padėjo čia įkurti higienos laboratoriją, - jų poreikis atsirado dėl miestus siaubusių choleros epidemijų. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje įsikūrė Rusijos Raudonojo kryžiaus padalinys, rengęs gailestingąsias seseris. Jos tarnavo ir Vilniaus karo ligoninėje. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse čia lovų skaičius per tris savaites padidėjo nuo 350 iki 1700. Prieš Vilniui patenkant į vokiečių rankas, dauguma pacientų buvo išvežti. Vokiečių kariuomenei užėmus miestą, jie perėmė vadovavimą gydymo įstaigai. Tuo metu čia daugiausia gydyti infekciniai ligoniai. Ir vokiečiai, ir rusų belaisviai sirgo dizenterija, cholera, dėmėtąja šiltine, džiova, daug jų mirdavo. Kadangi ligonius girdydavo vynu ir konjaku, žmonės mirdavo girti. Vokiečių tautybės ligonius aptarnaudavo vokiečių, rusus - rusų personalas, jie dirbo skirtingose ligoninės pusėse, turėjo savas raštines. Patalpose buvo laikomasi ypatingos švaros, ligoniams nuskusdavo visus plaukus, dažnai keisdavo baltinius. Baigiantis okupacijai, dalis inventoriaus buvo parduota, dalis - apgadinta ar išvogta, o ligoniai ir personalas išsiskirstė. Lenkijai valdant kraštą, 1919 metais Vilniuje atkurtas universitetas, tuomet vadintas Stepono Batoro vardu. Tais metais speciali komisija pabandė įvertinti visas Vilniaus ligonines. Geriausios sąlygos pasirodė besančios karo ligoninėje Antakalnyje. Tad nuspręsta čia įkurdinti klinikas, turėjusias tapti S.Batoro universiteto mokslo baze. Tarpukariu ligoninė buvo remontuota, viena po kitos kūrėsi naujos klinikos, čia dirbo įžymūs to meto profesoriai. Sovietų Sąjungai 1940 metais okupavus Lietuvą, gydymo sistema buvo plėtojama pagal pirmojo Rusijos sveikatos komisaro A.Semaškos modelį: stengtasi rengti kuo daugiau gydytojų, statyti kuo daugiau ligoninių, teikusių labai specializuotą pagalbą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei pradėjus išvesti sovietų armiją, ligoninė buvo išformuota. Rusų kariškiai paliko ją suniokotą - buvo išplėšyti elektros laidai, išardytos grindys, išdaužyti langai, visur priversta kalnai šiukšlių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"