TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Senjorų namus paskatino kurti tėvų dalia

2007 07 03 0:00
Vaclovas Kontrauskas: "Kad neapsunkintume kitų gyvenimo, savo senatve turime pasirūpinti patys".
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Ir Lietuvoje jau neatrodo smerktina atiduoti tėvus svetimųjų globai. Tačiau pageidaujama ne bet kokių, o orią ir kokybišką senatvę garantuojančių sąlygų. Kol valstybė nesiūlo nieko padoraus, iniciatyvos steigti privačius senjorų namus imasi verslininkai.

Liepos pabaigoje po beveik dvejų metų statybų Birštone duris atvers prabangi "Karališkoji rezidencija". Jos iniciatoriai - Amerikos lietuvis, vienas bendrovės "Omnitel" steigėjų Viktoras Gediminas Gruodis ir restorano "Ida Basar" savininkas Vaclovas Kontrauskas. V.G.Gruodžio mama Viktorija užsienyje taip pat gyvena senjorams skirtuose namuose. Pasidairęs panašių sąlygų Lietuvoje verslininkas pasibaisėjo, - esą šitaip gyventi blogiau negu kalėjime. Todėl su kolega V.Kontrausku nusprendė netobulinti lietuviško dviračio mediniais stipinais, o perimti jau seniai Vakaruose prigijusį modelį.

Rezidencijų gausu

"Leisti laiką senjorams skirtuose namuose ten taip įprasta kaip valgyti ar gerti", - sako V.Kontrauskas. Jis pabrėžia, kad užsienyje vyresni žmonės nevadinami seneliais, pagyvenusiais žmonėmis ar tėvukais, tik - senjorais. Nėra ten ir pas mus nuo sovietmečio išlikusio neigiamo požiūrio į specialiai jiems skirtas įstaigas.

"Prieš 15 metų su draugais beveik pasmerkėme vieną savo pažįstamą, atidavusį tėvą į senelių namus, - atseit vos ne į mišką išvežė. Tačiau metams bėgant ir įgaunant daugiau patirties požiūris vis labiau kito. Prie to prisidėjo ir atvertos sienos, galimybė įsitikinti, kas yra senjorų rezidencijos Vakaruose", - pasakoja V.Kontrauskas.

Jomis vadinamos įstaigos, išsiskiriančios aukščiausiu paslaugų lygiu ir gausa. Norint ten patekti užsirašoma net prieš 10 metų. V.Kontrauskui teko aplankyti daugiau kaip 50 rezidencijų Skandinavijoje, JAV, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Olandijoje. Vien aplink Suomijos sostinę Helsinkį yra maždaug 100 senjorų rezidencijų. Visoje Vokietijoje - per keturis tūkstančius. Lietuvoje iki šiol nebuvo nė vienos.

Senatvėje gyvenama sau, ne vaikams

"Vakaruose įprasta, kad vaikams baigus mokyklas, baigiasi ir tėvų tūpčiojimas apie juos. Pas mus kitaip: nors suaugę vaikai jau turi savo atžalų, pensinio amžiaus tėvai atitraukia nuo savęs paskutinį duonos kąsnį, kad sukrapštytų jiems po kokį šimtą litų. Kartais vaikai tuos pinigėlius lengva ranka išleidžia visiškai ne tam, kam tėvai skyrė. Požiūris - nieko sau, tik atžaloms nėra sveikas. Manau, jis keisis, o Lietuvos žmonės pradės labiau mylėti save. Norėti kokybiškos senatvės visiškai normalu", - pažymi V.Kontrauskas.

Visame pasaulyje žmonės per gyvenimą sukauptą turtą panaudoja senatvei užsitikrinti. Viena žinoma gerontologė yra pasakojusi, kad, pavyzdžiui, Danijoje tėvai nepalieka vaikams turto - parduoda arba jiems, arba svetimiems, o už gautus pinigus būna išlaikomi. Lietuvoje tėvų užgyventą turtą pasiima vaikai ar vaikaičiai, nors patys neretai nenori rūpintis pasenusiais artimaisiais. Tačiau toks požiūris ir tradicijos, nors pamažu, bet keičiasi.

Darys tai, ko negalėjo anksčiau

Anot V.Kontrausko, Birštone bus stengiamasi suburti senjorų bendruomenę, kurioje kiekvienas ras vietą savo pomėgiams. "Dirbdami, visur skubėdami daugeliui malonių dalykų sakome: vėliau. Kada bus tas "vėliau" - neaišku. Žinia, daugelyje Vakarų šalių turiningiausiai gyvena pensininkai, šiuo gyvenimo etapu įgyvendinantys tai, kam neturėjo laiko, kai dirbo. Jie yra didžiausi keliautojai, klubų lankytojai, žaidėjai ir t. t. Ir Lietuvoje reikia sudaryti sąlygas, kad žmogus būtų užimtas jam įdomiais dalykais, kuo mažiau liktų vienas. Mūsų šalyje gyvenantis milijonas pensinio amžiaus žmonių nusipelnė orios senatvės", - tvirtina V.Kontrauskas.

Pasak jo, Birštono senjorų namų gyventojai turės progą atskleisti talentus, daryti tai, ko anksčiau nedrįso, mokytis užsienio kalbų, keramikos, piešti, karpyti, dainuoti, šokti, žaisti bridžą, biliardą, eiti į kiną, mėgautis vandens, gydomosiomis procedūromis. Rezidencija turėtų būti atvira visiems Birštono gyventojams, tapti miesto kultūriniu centru: čia numatoma rengti ir tarptautinius plenerus, susitikimus su žymiais žmonėmis.

Atžalos negali pasirūpinti

Vyresnio amžiaus žmonėms skirtų įstaigų poreikis Lietuvoje kasmet vis didėja - visuomenė sensta. Be to, daug lietuvių yra emigravę į svečias šalis ir neketina sugrįžti, o tėvai neturi galimybių ar nenori vykti pas juos. Kiaurą parą užsiėmę verslininkai taip pat negali skirti tinkamo dėmesio tėvams, tad suka galvas, kaip jais pasirūpinti. Be to, vis daugiau žmonių ima blaiviai mąstyti apie metą, kai išeis į pensiją. V.Kontrauskas taip pat prisipažįsta dažnai pagalvojantis apie ateitį. "Kad neapsunkinčiau kitiems gyvenimo, privalau pasirūpinti tuo pats. Vakaruose įprasta, kai gerus darbus turintys vaikai dirba ir tuo pat metu padeda tėvams susikurti kokybiškas gyvenimo sąlygas senatvėje. Tai geriau, negu mesti darbą ir imti juos slaugyti - galų gale sveikatą praranda ir slaugomasis, ir slaugantysis, bendravimas virsta abipuse kančia. Kad ir kokia būtų meilė, fiziškai neįmanoma suteikti visko, kas būtina sergančiam artimajam. Lygiai taip pat neįmanoma rasti slaugės, kuri galėtų budėti ištisą parą ir padarytų viską, ko reikia", - sako V.Kontrauskas.

Verslininkas priduria, jog išeities ieškojo daugelis ir labai ilgai, bet nerado. Ne vienas, susidūręs su senatvinėmis tėvų problemomis, puolė į neviltį. Lietuvoje seni, o ypač ligoti žmonės dažnai priversti likti tarp keturių sienų. Taip dar greičiau ima kamuoti depresija, paaštrėja kiti sveikatos sutrikimai. Jie niekam nerūpi, yra stumdomi iš vienos slaugos ligoninės į kitą. Mūsų įstatymai ten leidžia būti tik tris mėnesius per metus, daugiau ligonių kasos neapmoka.

"Nors į gatvę eik, niekam nesvarbu. Tačiau alternatyvos nėra. Dabar veikiančiose įstaigose, kur viename kambaryje guli 4-6 įvairių sveikatos problemų turintys žmonės, apie orų gyvenimą negali būti nė kalbos. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visų posocialistinių valstybių problema, kai darbingiausius metus atidavęs žmogus negali pretenduoti net į elementarią valstybės paramą", - teigia pašnekovas.

Slauga - atskirai

Vokietijoje, į kurią vis krypsta verslininko akys, yra atskiros ligonių ir slaugos kasos. Pinigai slaugai skiriami po atitinkamos gydytojų komisijos išvados. Tiesa, šių lėšų pragyventi geriausiose senjorų rezidencijose nepakanka - jose mėnesio mokestis siekia net 2,5-7,5 tūkst. eurų. Tačiau žmogus čia gauna įvairiapusišką priežiūrą, įskaitant prausimą, sušukavimą, skutimą, vartymą, sauskelnių keitimą, maitinimą, taip pat ir per zondą. Pasak V.Kontrausko, vakarietiškose rezidencijose slaugos korpusai įrengti atskirai nuo bendrųjų. Taip bus ir Birštone - dėl psichologinių priežasčių, nes nenorima, kad žmogų slėgtų vaizdas, koks jis galbūt taps ateityje. Slaugos kambariuose gyvens po vieną, kartais - po du asmenis. Mat esant tam tikrai Alzheimerio ligos stadijai žmogus gali užmiršti, pro kurias duris išėjo, bet su visomis smulkmenomis atsiminti, kas buvo per karą. Dalytis prisiminimais ir reikalingas kambario draugas. Gyvenantieji slaugos korpuse nebus atriboti nuo gyvenančiųjų apartamentuose. Prispaudus ligai žmogų iš apartamentų bus galima perkelti į slaugos kambarį - visur numatyti platūs koridoriui, kad prireikus pravažiuotų medikai.

Sėkmė įkvėptų kitus

Minėta rezidencija iš tiesų nepigi. Jos iniciatoriai ir neslepia, kad tai - komercinis projektas, kuriuo nesiekiama spręsti socialinių valstybės problemų. Ši įstaiga skirta pasiturintiems, didesnes negu vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Į ją verslininkai investavo 50 mln. litų savų lėšų, įskaitant banko kreditą. Ir nors tikimasi, jog investicijos atsipirks, V.Kontrauskas vis pabrėžia, kad jiedu su V.G.Gruodžiu eina per labai vešlias džiungles: tai esąs iki šiol užmirštas ir valdžios vengiamas klausimas. Bankas šį projektą taip pat vertino kaip rizikingą. Besidominčiųjų gausu, bet jie atsargūs, - ar nebus čia blogą vardą turinčio sovietinių laikų paveldo...

Įdomu, kada, pašnekovo nuomone, ir vidutines pajamas gaunantys asmenys galės tikėtis žmoniškesnės, jaukesnės senatvės? V.Kontrauskas įsitikinęs: kol valstybė nesusirūpins žmonių senatve, panašios įstaigos bus steigiamos labai sunkiai. Tai daryti dabar esą labai brangu, pagalbos - nulis.

Jei pasisektų "Karališkosios rezidencijos" projektas, vėliau būtų įgyvendinamas kitas, pigesnis, siūlantis mažiau paslaugų ir skirtas vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. V.Kontrauskas įsitikinęs, kad sėkmė paskatintų daugiau verslininkų pasukti į šią sritį, nes poreikis - didžiulis.

Anot pašnekovo, norint pagerinti padėtį iš esmės, būtina priimti palankesnius įstatymus, įkurti atskirą slaugos kasą kaip Vokietijoje. Tie, kuriems reikia, turi gauti nuolatinę slaugą. Situaciją, kai žmogus metų metus stumdomas ten, kur papuola, V.Kontrauskas tiesiai šviesiai vadina skandalinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"