TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Septyni sveikatos aspektai harmoningam gyvenimui

2012 11 09 11:36
kenlauher.com nuotrauka

„Esama septynių harmoningai susirišančių sveikatos aspektų, kurie lengvai suprantami ir nesunkiai pasiekiami“, – teigė klinikinės psichologijos daktaras Romualdas Kriaučiūnas, JAV lietuvis. Vilniaus universitete susirinkusiai publikai mokslininkas, šią savaitę atvykęs į Lietuva atsiimti užsienio Lietuviams kasmet skiriamos mokslo premijos, pasiūlė savo septynių ingredientų receptą harmoningam bei sveikam gyvenimui.

Jausmų harmonija. Reikia žinoti, kaip su savo jausmais tvarkytis, pakoreguoti juos. Negalima į rūpesčius reaguoti taip, tarsi tai jau būtų pasaulio pabaiga – šitaip sumažės įtampa. Kartais svarbu pasakyti aiškų trumpą „ne“, vietoj pastangų visiems įtikti.

Intelektualinė harmonija. Daugelis apie ją išgirdę galvoja apie skaitymą, tačiau esama kur kas daugiau būtų. Verta pagalvoti apie naujus pomėgius, pavyzdžiui, muziejų lankymą, istorijos šaltinių suradimą mėgiama tema. Galima stiprinti protines jėgas mokantis megzti, tapybos, dainavimo pamokose, daržininkystėj, kulinarijoje, kitų kalbų kursuose. Mokykis bet ką naujo – pajusi intelekto jėgų harmoniją.

Kūno harmonija. Mankšta yra naudinga! Ji gali sumažinti depresijos riziką, pašlijimą protavime, chronišką skausmą, netgi kai kuriuos šižoferenijos simptomus. Daug tyrimų rodo, kad yra ryšys tarp mankštos ir švelnios/vidutiniškos depresijos išvengimo. Mankštos rezultatai prilygsta psichoterapijos ir vaistų terapijos rezultatams – ne tik prideda, o prilygsta! Mankšta padidina smegenų dydį, kraujo apytaką, gerina atmintį.

Harmonija su aplinka. Modernus žmogus be reikalo atsiriboja nuo gamtos, paskęsta skubiame gyvenimo tempe. Tai atsiliepia nuotaikai, miegui; mažėja dėmesingumas, krenta akademinis našumas. Per paskutinius 50 metų prisidėjo TV ir elektorininių išradimų įtaką  – jau kalbama apie neigiamą jų įtaką vaikų smegenims. Surasta, kad agresyvų elgesį skatina agresyvios TV laidos. Tuo tarpu visuomenei naudingų vertybių pristatymas per TV skatina artimo meilės darbus. Taigi televizija nėra savaime bloga.

Šiais laikais kalbama apie technopatalogiją, kuri veda į informacijos perteklių, žalingus įpročius. Gamta gali duoti natūralių vaistų – R.Kriaučiūnas atskleidė kasmet dingstantis į gamtą keletai dienų vienumoj su gera knyga.

Socialinė harmonija. Geri santykiai svarbūs tiek protinei, tiek fizinei sveikatai – jie mažina slogą, insulto tikimybę ir net mirtingumą. Įrodyta, jog žmonės – vienas nuo kito priklausomi sutvėrimai, kurie tarsi užprogramuoti santykiams su kitais. Tuo pačiu žinoma, jog amerikiečiai šiais laikais praleidžia mažiau laiko su šeima, turi mažiau artimų draugų, yra mažiau įsitraukę į savanorišką veiklą. Socialinė izoliacija kelia rūpestį, nes geri santykiai su kitais yra tarsi skiepai nuo ligų. „Feisbukiniai“ santykiai nėra socialinės harmonijos pavyzdys. „Venkite jų, jie nepadeda“, – teigė R.Kriaučiūnas.

Socialinė harmonija svarbi mūsų tapatybei. Dažnai iš visuomenės, kurios dalis esame, gauname atramą, tad svarbu jaustis jos dalimi. Pagalvokime apie tuos, su kuriais mums malonu leisti laiką. Sutelkime aplink save teigiamai nusiteikusius draugus ir mūsų pačių harmonija pagerėja!

Darbas ir savanorystė. Nuo senovės labdara ir patarnavimas kitiems yra laikomas dorybėmis. Nauda abipusė – ir davėjui, ir gavėjui. Pavydas yra blogai. Altruizmas jį apvaldo, skatina kitas geras žmogiškas savybes: džiaugsmą, meilę, dosnumą.

Rasta, kad savanoriai yra laimingesni ir sveikesni. Tai yra paradoksalu, bet tiesa.

Patį darbą reikia suprasti plačiau, įtraukt  ne tik profesijas ir amatus, bet ir savanoriškus užsiėmimus. „Koks mūsų pašaukimas gyvenime? Kas man įdomu, įžiebia entuziazmą? “, – reik nebijot savęs klaust šių dalykų. Daug kas ieško harmonijos ir ją randa savanoriaudami ligoninėse, bažnyčiose, mokyklose.

Dvasinė harmonija. Apskaičiuuojama, kad 90 % gyevontojų pasaulyje dalyvauja religinėse apeigose. Yra žinoma, kad esama teigiamo ryšio tarp religinio įsitraukimo ir geros protinės sveikatos. Teigiamas religinio įsitraukimo efektas ypač aiškus, jei tokios veiklos centre yra meilės ir atlaidumo tematika, o tokia nauda sumažėja arba pasidaro neigiama jei akcentuojamos kaltės ir bausmės temos.

Dvasinės harmonijos centre yra gyvenimo prasmės pajautimas ir supratimas. Ši prasmė mus įgalina gyventi sveiką ir harmoningą gyvenimą. Svarbu ne tik turėti savo įsitiknimus, bet juos veiksmingai perkelti į gyvenimą.

„Net ir vieno iš šių aspektų įgyvendinimas teigiamai paveikia likusius šešis“, – sakė savo lengva šypsena bei ramių balsu klausytojus žavėjęs dr. R.Kriaučiūnas. Jis ragino nebijoti mus pradėt kad ir nuo mažų dalykų, bet – svarbiausia – pradėt jau šiandien.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"