TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Siaskopas leidžia melanomą matyti geriau

2007 07 24 0:00
Prie tiriamo apgamo gydytojas prideda specialų siaskenerį.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Ankstyvai melanomos diagnostikai skirtas siaskopijos metodas Lietuvoje tebėra naujiena - jį taiko vos keletas privačių klinikų specialistų. Onkodermatologas Viktoras Sidorovas teigia, jog pagrindinis šios aparatūros pranašumas - itin didelis jautrumas.

Pirmiausia prie tiriamo apgamo gydytojas prideda nediduką siaskenerį, kuris į odą siunčia skirtingo ilgio šviesos spindulių bangas. Po kelių minučių odos darinį jau galima išvysti kompiuterio ekrane. Jame V.Sidorovas iš pradžių parodo natūralų vaizdą, paskui - tą patį, tik jau virtusį mėlynų ir žalių taškelių dėme. "Vaizdas priklauso nuo to, kokia šių spindulių sąveika su melaninu, hemoglobinu, kolagenu", - komentuoja gydytojas.

Su siaskopu jis dirba trečius metus. Įtaisu, kurį sukūrė viena inovacinė anglų firma, galima atskirai ištirti kiekvieną odos struktūrą, apžiūrėti net iki 2 mm gylio pigmentinio darinio paviršių. Aparatūros jautrumas labai didelis - galimybė, kad ji "nepražiopsos" naviko, siekia net 90 procentų. Dirbant siaskopu galima išsaugoti gautus vaizdus, juos archyvuoti, paskui - lyginti, stebėti pokyčius.

Svarbiausia - aptikti kuo anksčiau

Sergant pigmentiniu odos vėžiu - melanoma - praktiškai nėra specialaus gydymo, kuris galėtų labiau pagerinti situaciją. Todėl visos medikų pajėgos metamos diagnozuoti ankstyvus navikinius darinius. "Svarbiausia - pamatyti mažiausius pakitimus. Tik tada galima gana objektyviai rekomenduoti radikalesnį gydymą. Šiandien daroma vien tai, kas būtina. Anksčiau gydytojai išoperuodavo 50 apgamų, ant kūno atsirasdavo 50 randų, o melanomos vis tiek nepavykdavo išvengti. Nepakitusių apgamų operavimas baiminantis, kad jie gali tapti piktybiniai, netikslingas. Tai negarantuoja, jog žmogus nesusirgs", - aiškina V.Sidorovas.

Daug lemia patirtis

Kad Lietuvoje siaskopija nėra labai paplitusi, lemia specialistų, galinčių dirbti su šia aparatūra, stygius. Onkodermatologams suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų. "Turėti aparatūrą - toli gražu ne viskas. Prityręs gydytojas net 85 proc. gali įtarti pakitimus iš akies. Prietaisai prideda 10-20 proc. žinojimo", - sako gydytojas. Tyrimai parodė, kad patirtis šioje srityje lemia ypač daug. Buvo lygintas profesionalų, per pastaruosius 5 metus kasdien žiūrėjusių po 20 ligonių, ir ką tik mokslus baigusių rezidentų darbas su modernia diagnostine aparatūra. Profesionalams ji padėjo 10-15 proc. tiksliau nustatyti diagnozę, jaunų, neturinčių patirties specialistų diagnozavimą pablogino net 10 procentų.

Valstybė turi ne viską

Bene dažniausiai pasaulyje taikomas dermatoskopinis apgamų tyrimo būdas. Tačiau biudžetinėse Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose jis praktiškai nėra naudojamas. Minėtas metodas remiasi poliarizuotos šviesos poveikiu, o gauti duomenys taip pat suvedami į kompiuterį. Kai kur pasaulyje taikoma konfokalinė mikroskopija - dar vienas modernus metodas, leidžiantis įžvelgti pakitimus neatliekant pjūvio. Odos struktūras "apžiūri" tam tikros bangos lazerio spinduliukas, o darinio vaizdą specialistas mato kompiuterio ekrane. Šis tyrimas prieinamas tik nedaugelyje didžiausių pasaulio universitetinių klinikų, o Baltijos šalyse išvis neatliekamas. Anot V.Sidorovo, medicinos literatūroje nemažai rašoma apie gerą šio metodo perspektyvą.

Baltųjų apykaklių sindromas

Europoje kasmet nustatoma vidutiniškai 5 proc. daugiau melanomos atvejų. Lietuvoje jų taip pat daugėja, ypač - tarp moterų. 2001 metais 100 tūkst. moterų teko 6,8 melanomos atvejo, o 2005-aisiais - jau 8,7 atvejo. Dažniausiai ši liga diagnozuojama 40-45 metų asmenims.

Pernai Lietuvoje melanoma buvo nustatyta vos 15 metų pacientui.

V.Sidorovas primena, kad šios ligos ypač turėtų saugotis žmonės, turintys daug pakitusių ikivėžinių apgamų, taip pat tie, kurių šeimoje kas nors jau sirgo melanoma. "Tada rizika susirgti būna beveik 100 procentų", - perspėja septynerių metų onkodermatologo praktiką turintis gydytojas.

Viena rizikos grupių - biuruose dirbantys žmonės. Kalbant apie melanomą net vartojamas terminas "baltųjų apykaklių sindromas". Visus metus uždarose patalpose sėdėję žmonės išvažiuoja pailsėti į Bahamas, porą savaičių maloniai leidžia laiką saulėje, nesisaugo, nudega, o po kurio laiko aptinka gavę dovanų ligą.

Vis dėlto, pasak V.Sidorovo, žmonių sąmoningumas labai padidėjęs - jau nebe taip piktnaudžiaujama saule, gana gerai žinomos ir naudojamos apsaugos priemonės.

Kūno nuotrauka - priešais veidrodį

Gydytojas primena, jog liga dažniau atsiranda ne seno apgamo vietoje, o ant sveikos odos, todėl naujus darinius reikia stebėti itin atidžiai. "Bjauriojo ančiuko" taisyklė skelbia, kad melanoma paprastai būna kitokia negu kiti apgamai, todėl atskirti pakitimus nesunku. Europoje gana populiaru naujus odos darinius stebėti padedant specialiai kompiuterinei programai. Tam tikra įranga padaromos žmogaus visu ūgiu nuotraukos, o gauti duomenys perduodami apdoroti kompiuteriui. Ekrane nauji dariniai apibraukiami raudonai: "Žiūrėkite, tai naujas apgamas, jį reikia stebėti." Ši programa naudinga gydytojui, nes jis, kasdien apžiūrėdamas dešimtis pacientų, neturi laiko tirti vieno ligonio apgamų. Žmogui irgi patogu: kūno nuotrauką jis gali pasikabinti priešais veidrodį ir kartkartėmis palyginti matomus vaizdus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"