TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Šildantis ir šaldantis maistas

2007 10 23 0:00
Šaltuoju sezonu kinų medicina pataria valgyti šildančiais prieskoniais pagardintą maistą.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Ar norėdami išsiugdyti imunitetą bei neperšalti, rudens žiemos sezonu turėtume koreguoti mitybą?

"Atsparumą šalčiams padeda sukurti natūralių bei šildančių savybių turinčių produktų vartojimas", - remdamasis kinų medicinos patirtimi teigia manualinės terapijos specialistas, neuropatologas reabilitologas Alfredas Maruška. Anot jo, nors peršalę įvairiais metų laikais jaučiame panašius simptomus, iš tiesų šie peršalimai skiriasi.

Kinų medicina teigia, kad dėl sveikatos mūsų mityba turėtų atitikti sezono poreikius, tad keičiantis orams reikėtų keisti ir mitybos įpročius. "Tą gerai suprato mūsų senoliai, tačiau šiandien žmogus ištisus metus vartoja tuos pačius produktus", - sakė A.Maruška.

Daržoves verčiau šildyti

Kinai maistą vertina pagal dvi pagrindines savybes - skonį ir termiškumą. Jie skiria penkias skonio rūšis: aštrų, saldų, rūgštų, kartų bei sūrų. Pagal termines savybes maistas gali būti šaltas, vėsus, neutralus, šiltas ir karštas. Šaltuoju sezonu A.Maruška nepatartų valgyti šalto ar vėsinančio maisto ar produktų.

Jis pasakoja, kad vėsina dauguma pieno produktų, tad, pavyzdžiui, jogurtų šaltuoju sezonu reikėtų valgyti mažiau. Tačiau sūriai yra neutralūs ir net sušildantys, juos valgyti esą naudingiau. Kalbant apie mėsą, jautiena yra neutrali, o aviena ir paukštiena - šildo. "Žinoma, jei turinčiam aukštą kraujospūdį žmogui duosime avienos su česnakais, tai gali pakenkti, tačiau nusilpusiam, išsekusiam organizmui toks patiekalas gali būti atgaiva", - tikino A.Maruška.

Pasak pašnekovo, žalių daržovių salotos su aliejumi nesuteiks kūnui norimos šilumos. Mat kopūstai, burokėliai, cukinijos, agurkai, pomidorai turi šaldomą poveikį. Prie vėsinamųjų priskiriamas ir vyno actas, sezamo, sojų, saulėgrąžų aliejus. Tačiau bulvės, morkos, ropės bei grybai esą neutralūs, o svogūnai turi kaitinamą poveikį. Kūną sušildys ir grikiai.

Pabarstyti prieskoniais

Maisto ypatybes galima keisti šaldančius ar vėsinančius produktus išvirus ar patroškinus. Todėl, kai šalta, A.Maruška patartų valgyti būtent taip paruoštą bei šildančiais prieskoniais pagardintą maistą. Tam tinka anyžiai, bazilikai, krienai, aitriosios paprikos, česnakai, karis, cinamonas, muskato riešutai, imbieras, kmynai, kardamonai, kalendros, krapai, lauro lapai, mairūnai, mandarinų bei apelsinų žievelės, angliškų žolių mišinys.

Saulė lieka džiovintuose vaisiuose

Tačiau rudenį bei žiemą šaldo vasarą gaivinę vaisinės arbatos, sultys, kvietinis alus. Kiaurus metus tinka gardžiuotis prie neutralaus maisto priskiriamu medumi, žaliosiomis bei raudonosiomis vynuogėmis. Tačiau dauguma kitų vaisių bei uogų, kurie, kaip žinoma, daugelio vitaminų šaltinis, yra šaldantys bei vėsinantys. Tokie yra greipfrutai, obuoliai, mandarinai, serbentai, bananai, arbūzai, ananasai, citrinos ir apelsinai. "Valgyti juos žiemop yra panašu kaip srėbti šaltibarščius. Vitaminų galima gauti ir iš kitų produktų", - įsitikinęs A.Maruška. Jis teigia, kad šaltuoju sezonu turėtume prisiminti riešutus, džiovintus saldaus skonio vaisius. "Juose išlieka saulės šiluma", - sako pašnekovas.

"Svarbiausia - tinkamai sureguliuota dieta, ir tik po to - vitaminai. Jų gausu natūraliuose, mūsų kraštams būdinguose produktuose, tad pirmiausia juos reikia gauti iš maisto, bet ne lesti iš vaistininkės rankų", - teigė gydytojas.

Svarbiausia - valgyti visko

Anot dietologės Editos Gavelienės, šąlant orams iš esmės keisti raciono nereikėtų. "Svarbiausia - jame turi būti visų pagrindinių grupių maisto produktų.

Šaltuoju periodu kalorijų tankis gali būti šiek tiek didesnis. Pavyzdžiui, ramia sąžine galime rinktis šiek tiek riebesnį padažą", - sakė dietologė.

Tačiau ji nemano, kad koks nors produktas tam tikru sezonu turėtų pakeisti vaisius ar daržoves. "Burokėlius, morkas, kopūstus reikia valgyti visus metus. Neturėtume atisakyti ir vaisių, taip pat - citrusinių", - sako E.Gavelienė.

Dietologė pritarė, kad kai kurie aštrūs prieskoniai plečia kraujagysles, kartu keldami ir kūno temperatūra. "Vis dėlto šaltu oru kad ir graušime imbierą, niekas negarantuos, kad neperšalsime", - įsitikinusi dietologė. Kaip ir vartodami tik biologiškai aktyvių medžiagų turinčius žuvų taukus, valgydami riebią žuvį, brokolius, braziliškus riešutus ar mėlynuosius svogūnus, kurie minimi tarp produktų, stiprinančių imunitetą, nesusikursime šimtaprocentinės apsaugos nuo šalčio.

Dietologė skeptiškai vertina ir visuotinį vitaminų vartojimą imunitetui stiprinti: "Juos papildomai vartoti būtina tik tada, kai yra nustatytas konkretaus vitamino trūkumas. Vitaminų vartojimas gali praversti sveikstantiesiems po sunkių ligų, nėščioms moterims, kitiems specialių poreikių turintiems žmonėms, tačiau gerti juos kiekvienam nėra tikslo", - sakė E.Gavelienė.



DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"