TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Silpniausiems reikia saugiausio kraujo

2016 01 27 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Neseniai pasiekusi žinia, kad Kauno klinikose gimė sveika mergaitė, kuriai dar motinos įsčiose buvo atlikti penki kraujo perpylimai, nė vieno nepaliko abejingo. Procedūros, kurių prireikė norint išgelbėti sunkaus laipsnio mažakraujyste sergantį vaisių, pareikalavo ne tik Perinatologijos centro medikų, bet ir gydytojų hematologų transfuziologų profesionalumo bei asmeninės drąsos imtis didelės atsakomybės gelbstint dar negimusią gyvybę. Kraujo perpylimas neretai tampa esminiu faktoriumi, nusveriančiu lemties svarstykles gyvybės pusėn.

„Mažakraujystė vaisiui labai pavojinga, nes dėl deguonies trūkumo sutrinka jo augimas, pažeidžiami vidaus organai: širdis, plaučiai, kepenys, inkstai, gresia žūtis. Tokia sunki būklė išsivysto retai, tačiau tobulėjančios medicinos technologijos teikia galimybių saugiai atlikti sudėtingas intervencijas ir išgelbėti daugiau gyvybių“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Transfuziologijos sektoriaus vadovė, gydytoja transfuziologė dr. Diana Remeikienė teigia, kad šiuo atveju sėkmė lydėjo ne tik dėl itin glaudaus akušerių ginekologų ir Kraujo centro darbuotojų bendradarbiavimo, bet ir dėl Kauno klinikų Kraujo centro galimybių dar negimusiai pacientei perpilti ypač gerai paruošto kraujo. „Paruošti donorų kraują vaisiui – ypatinga užduotis, nes tai – labai jautrus organizmas. Tinkamas tik pirmos grupės rezus neigiamo donoro kraujas, be to, tirštesnis ir šviežias – ne senesnis nei 3 parų“, – šią sudėtingą procedūrą apibūdina gydytoja.

Gydytojams taip pat tenka sunkiai kovoti už kūdikio gyvybę, kai būsimos mamos kraujo rezus faktorius yra neigiamas (Rh –), o vaikelis gimdoje auga su teigiamu (Rh+). Tada naujagimiui vystosi mažakraujystė, o dėl didelio bilirubino kiekio jis suserga pavojinga gelta. Prireikia pakaitinio kraujo perpylimo. Tai tokia procedūra, kai mažais kiekiais nutraukiamas naujagimio kraujas pakeičiamas tokiomis pat mažomis donoro kraujo, kuriame nėra antikūnų, porcijomis. Galima tik įsivaizduoti, kaip tai sudėtinga ir atsakinga. Juk kūdikio organizmas – labai trapus, jo imunitetas dar nesusiformavęs, todėl net menkiausia infekcija pavojinga jo sveikatai ir gyvybei.

Išvalytas kraujas – silpniausiems

„Specialiųjų poreikių pacientams, kurių imunitetas silpnas, pvz.: naujagimiams, vaikams, sergantiems onkohematologinėmis ligomis, ligoniams, po kaulų čiulpų, organų transpalntacijos kraujo komponentai parenkami ir ruošiami taikant papildomas saugumo priemones, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Kraujo centro vadovė gydytoja Lina Kryžauskaitė. – Mūsų ligoninėje kasmet atliekama nuo 20 iki 23 tūkst. įvairių kraujo komponentų donacijų, vadinasi, tiek donorų reikia, kad galėtume patenkinti ligonių poreikius. Esame dėkingi neatlygintiniems kraujo donorams, dovanojantiems kraują sunkiems ligoniams, ir norime pasidžiaugti, kad žmonės visada jautriai atsiliepia į kvietimą dovanoti kraujo. Norime akcentuoti, kad ypač kviečiame tada, kai tos pagalbos laukia tie, kurių sveikata, gyvybė yra kritinės būklės, neretai – pačių mažiausiųjų. Naujagimiams ir vaikams reikia šviežio, iki 5 dienų, kraujo, todėl kraujo komponentų atsargų negalima ir neįmanoma prikaupti, jo reikia nuolat.“

Lina Kryžauskaitė./Asmeninio albumo nuotrauka

Visi žinome, kad širdies, inkstų ir kitų organų persodinimas labai sudėtingas dėl atmetimo reakcijos: organizmas sutelkia visas pastangas atsikratyti svetimkūnio. Būtinos priemonės, slopinančios jo pasipriešinimą. Įdomu, kad kraujo perpylimas (transfuzija) gelbstint sunkių ligonių gyvybę tapo tokia įprastine procedūra, kad retai tesusimąstome, jog tai – irgi svetimo audinio transplantacija į organizmą. Be specialiųjų kraujo paruošimo būdų ir organų transplantacija, ir naujagimių gelbėjimas būtų ne tokie sėkmingi arba netgi neįmanomi.

Kraujo „išvalymas“ – aukščiausias saugumo lygis

Donorų kraujo saugumas užtikrinamas keliais etapais: kruopščiai atrenkant donorus ir tiriant surinktą kraują serologiniais ir nukleino rūgščių tyrimais. Pirmiausia stengiamasi išsiaiškinti, ar donoro kraujyje nesislepia ŽIV, hepatito C ar B virusai ir sifilio sukėlėjas. „VUL SK Kraujo centre, rūpinantis jautriausių pacientų poreikiais, imamasi papildomų kraujo saugumo užtikrinimo priemonių, – sako L. Kryžauskaitė. – Tam tikra dalis kraujo papildomai tiriama dėl citomegalo viruso infekcijos. Tai ypač svarbu, siekiant apsaugoti neturinčius atsparumo naujagimius, nes šis virusas Lietuvoje labai paplitęs, juo gali būti užsikrėtę net iki 80 proc. gyventojų. Praėjusiais metais įdiegta visų kraujo komponentų leukofiltracija, t.y. iš visų kraujo komponentų šalinama nepageidaujamus reiškinius sukeliančių leukocitų priemaiša. Tam tikri kraujo komponentai papildomai apdorojami patogenų redukcijos sistema, kuri sunaikina galinčius pasitaikyti bakterijų, virusų ir kitų donoro kraujyje galinčių slypėti patogenų likučius. Tai – papildomos kraujo saugumo užtikrinimo priemonės, imunitetą praradusiems ar jo dar neįgijusiems pacientams.“

Viena pažangiausių kraujo saugumo užtikrinimo priemonių – patogenų redukcija – mūsų šalyje įdiegta ligoninėms priklausančiuose kraujo centruose Santariškėse ir Kauno klinikose.

Pasak LSMU Kauno klinikų Kraujo centro vadovės dr. Jolantos Jeroch, kraujo komponentų saugumo užtikrinimas, taikant pažangiausias technologijas, patikimas metodikas, atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, epidemiologinę situaciją, yra labai svarbus visiems, o ypač specialių poreikių ligoniams.

„Serologiniai ir molekuliniai tyrimai atliekami siekiant ištirti donorų kraują dėl pavojingiausių krauju plintančių infekcijų. Virusų (HBV, HCV, ŽIV) nukleino rūgščių tyrimai leidžia aptikti infekcijas vos patekus joms į donoro organizmą, kai donoras gali net nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Tačiau donorų kraujyje gali slypėti ir kitų pavojingų recipientui patogenų, kurių standartiniais tyrimais tiesiog neieškoma. Šie patogenai gali būti nepavojingi donorui, tačiau grėsmingi ligoniams, kurių imunitetas silpnas, pavyzdžiui, po kaulų čiulpų transplantacijos, naujagimiams. Norint maksimaliai sumažinti tokio pavojaus galimybę jautriausiems recipientams, kuriems tenka perpilti donorų kraujo, Kauno klinikų Kraujo centre įdiegtos kraujo komponentų paruošimo technologijos: taikomi švitinimo jonizuojančiąja spinduliuote, patogenų redukcijos metodai“, – pasakoja dr. J. Jeroch. Patogenų redukcija – tai šiuo metu esantis pats stipriausias barjeras, užkertantis kelią įprastais tyrimais neaptiktiems virusams, bakterijoms ir kitiems patogenams patekti į silpniausiųjų ligonių organizmą kartu su perpilamu donorų krauju arba jo komponentais.

„Ruošiant kraujo komponentus patogenų redukcijos metodu sudėtinga įranga inaktyvinami (padaromi neveiklūs) visi kraujyje galėję būti įvairiausi patogenai. Šiuo metodu užtikrinamas šimtaprocentinis kraujo komponentų saugumas, trombocitų komponentų naudojimo laikas pailgėja iki 7 parų“, – sako LSMU Kauno klinikų Kraujo centro, kuriame patogenų redukcijos įranga buvo įdiegta praėjusiais metais, vadovė.

Amerikoje kraujo „išvalymas“ – saugumo standartas

Lietuvoje patogenų redukcijos procedūra ruošiant kraujo komponentus pradėta naudoti palyginti neseniai ir šiuo metu naudojama dar ne visuose kraujo centruose. Pasaulyje kraujo valymas patogenų redukcijos metodu jau tapo tokiu pat kraujo komponentų saugumo užtikrinimo garantu, kaip pas mus įprastiniai virusų nukleino rūgščių tyrimai.

Kaip teko sužinoti iš užsienio spaudos, pasaulyje kraujo patogenų redukciją naudoja dauguma Jungtinių Amerikos Valstijų, didžioji dalis Europos šalių kraujo centrų, taip pat Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Artimųjų Rytų šalių centrai.

Tarkime, viena seniausių ir didžiausių JAV ne pelno siekiančių kraujo donorystės ir aprūpinimo krauju įstaigų – BSI, krauju aprūpinanti daugiau negu 700 ligoninių, neseniai paskelbė, kad kraujo patogenų redukcijos sistemos jau yra įdiegtos absoliučiai visuose šios didžiulės organizacijos padaliniuose JAV.

Kraujo komponentų „išvalymas“ šiuo moderniu metodu jau tapo svaria ir kaimynės Latvijos kraujo saugumo užtikrinimo grandinės dalimi – šiemet visiems šios šalies kraujo centruose trombocitų masės produktams ruošti bus naudojama patogenų redukcijos sistema.

Galime tik pasidžiaugti, kad ir mūsų šalies didžiausių ligoninių kraujo centrai sėkmingai diegia tas pačias pasaulyje pripažintas pažangias kraujo komponentų gamybos technologijas, užtikrinančias jų kokybę ir saugumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"