TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Širdį išgelbėjo dviguba operacija

2013 03 16 6:02
Iš kairės: prof. G.Uždavinys, N.Djačkovas, R.Bubulis džiaugėsi laimėję bendrą pergalę. /LŽ archyvo nuotrauka 

Garsaus kardiochirurgo profesoriaus Giedriaus Uždavinio teigimu, užduotis, kurią teko vykdyti gelbstint paciento iš Baltarusijos gyvybę, jam buvo sunkesnė ir už širdies transplantavimą.

Baltarusijoje dirbantis 56-erių Nikolajus Djačkovas pats susirado Lietuvos medikus, mat buvo girdėjęs apie Lietuvos kardiochirurgijos mokyklos pasiekimus, žinojo, kad šios srities specialistai turi gerą vardą dar nuo buvusios Sovietų Sąjungos laikų.

Vyras jau 15 metų gėrė vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio. Kilus įtarimų dėl širdies veiklos sutrikimų, tyrėsi ligoninėje Minske. Ten jam buvo diagnozuotas aortos vožtuvo nesandarumas, taip pat koronarinė širdies liga.

Diagnozei patikslinti ir dėl galimo gydymo N.Djačkovas kreipėsi į privačią ligoninę "Kardiolita". Čia atlikti tyrimai parodė, kad operacijos verčiau neatidėlioti. Šioje ligoninėje dirbantis prof. G.Uždavinys su komanda pacientui atliko aortos vožtuvo keitimą dirbtiniu protezu, taip pat aortokoronarinį šuntavimą.

Drama prasidėjo bekalbant

G.Uždavinys puikiai prisiminė nesenus įvykius. Anot kardiochirurgo, jo pacientas sveiko sparčiai. Trečią parą po operacijos pradėjo vaikščioti, o prieš išvykdamas į reabilitacinį gydymą dar spėjo aplankyti kai kurias Lietuvos sostinės vietas.

Vienuoliktą parą po operacijos N.Djačkovas jau turėjo keliauti namo. Išvakarėse pacientą aplankiusiam prof. G.Uždaviniui jis emocingai pasakojo tolesnio savo gyvenimo planus. Tačiau staiga kažkas įvyko: tiesiog chirurgo akyse paciento būklė ėmė sparčiai blogėti: pradėjo svaigti galva, krūtinę ir pilvą apėmė stiprus skausmas, nebeklausė kojos, dingo pulsas.

G.Uždavinys įtarė, kad įvyko krūtinės aortos vidinio sluoksnio plyšimas ir jo atsiskyrimas nuo pagrindinės sienelės. Skubiai atlikus kompiuterinę tomografiją, diagnozė pasitvirtino.

Ūminė liga

Plyšus vidinėms aortos sienelėms susidaro du kraujagyslės spindžiai ir kraujas pradeda tekėti netikruoju spindžiu. Taip sutrikdoma kraujotaka kojose, žarnyne, inkstuose ir kituose organuose.

Medikų teigimu, ūminis aortos sienelės išsisluoksniavimas gali įvykti 1,5-3 proc. žmonių, net neįtariančių apie turimą kraujagyslės problemą, nepatyrusių jokių operacijų.

Labai retai, bet pasitaiko, kad vidinė aortos sienelė plyšta širdies operacijos metu. Taip nutinka dėl labai pakitusios kraujagyslės. Tačiau pacientui iš Minsko aortos sienelės išsisluoksniavimas įvyko praėjus 10 dienų po operacijos. Prof. G.Uždavinys pasakojo, kad per visą 50 metų darbo praktiką nesusidūrė su panašiu atveju.

"Kraujagyslė plyšo visai kitoje vietoje, nei mes operavome. Ten, kur prieš tai buvusios operacijos metu susiuvome aortą, jokių pakitimų nebuvo matyti. Todėl šį atvejį reikia vertinti kaip ūmiai pasireiškusios ligos pasekmę", - komentavo prof. G.Uždavinys.

Pakenkė emocingumas

Pasak "Kardiolitos" Reanimacijos skyriaus vedėjo Rimanto Bubulio, tam tikromis sąlygomis - esant aukštam spaudimui, aterosklerozei, įgimtam audinių silpnumui - ši liga gali pasireikšti bet kada ir bet kam.

"Plyšimo tikimybė atsiranda, jei yra pakitęs audinių stangrumas, aortoje atsiradę išopėjusių žaizdų arba jei aortos sluoksniai silpnai sulipę vienas su kitu. Tai ypač pavojinga, jei staiga pakyla kraujo spaudimas. Mūsų paciento atveju, matyt, taip ir nutiko, jam labai emocingai bekalbant", - pasakojo R.Bubulis.

Anot prof. G.Uždavinio, emocingiems žmonėms aortos plyšimas iš tiesų dažniau pasitaiko. "Tokia tad pamoka: žmogui reikia saikingai gyventi - nelabai džiaugtis, nelabai išgyventi", - komentavo prof. G.Uždavinys.

Gyvybei gelbėti - vos kelios valandos

Pavojus paciento gyvybei priklauso nuo to, kurioje vietoje ir ar smarkiai plyšta aorta. Vėl tik laimės dalykas, kaip kraujotakos sistemoje pasiskirstys po plyšimo atsiradę kalkių gabaliukai, kur nuklys išsisluoksniavusios sienelės fragmentai, kokių organų kraujotakos sutrikimai pasireikš.

"Jei plyšta visos aortos sienelės, žmogus gali mirti tą pačią minutę, niekas jam nebepadės. Bet jei plyšta taip, kaip mūsų pacientui iš Baltarusijos, žmogus dar turi tam tikrą laiko rezervą - valandą ar kelias, priklausomai nuo to, kiek sutrikdyta kraujotaka", - aiškino R.Bubulis.

N.Djačkovui pasisekė, kad viskas nutiko ne kur nors namie ar kelionėje, o ligoninėje, kur buvo sąlygos suteikti pagalbą. Medikams reikėjo labai skubėti, nes negrįžtami organų pakitimai įvyksta per 2-3 valandas.

Netikėtas įvykis buvo sutrikdęs N. Djačkovo pilvo organų, inkstų, kojų kraujotaką. Buvo pažeista ir galvos kraujotaka, vyrui diagnozuotas nedidelis insultas.

"Kai likimas iškrečia tokį pokštą, nebežinai kur dėtis. Meldiesi ir prašai Dievo pagalbos, nes žinai, kad kiekviena minutė ir valanda lemia gyvybės gesimą. Gelbsti tik supratimas, kad jeigu nieko nedarysi, žmogus mirs. Palaiko ir suvokimas, kad esantieji šalia tavęs yra tikri savo darbo žinovai", - sakė prof. G.Uždavinys.

Per valandą nuo įvykio medikai jau turėjo patvirtintą diagnozę. Po pusantros valandos buvo pradėta techniškai itin sudėtinga operacija. Ji truko net 9 valandas, dalis jos - visiškai sustabdžius kraujo apytaką. Į du spindžius pasidalijusiai aortai buvo grąžintas vienas spindis.

Antra dalis: reanimacija

Gelbstint paciento gyvybę buvo svarbi ne tik pakartotinės operacijos sėkmė, bet ir vėlesnė slauga. Čia reikėjo itin didelio profesionalumo.

N.Djačkovas reanimacijoje praleido 49 paras. Medikams teko gydyti širdies nepakankamumo ir insulto pasekmes. Ypač daug rūpesčių kėlė inkstai. Aortos sienelės gabaliukai suplyšo ties inkstų arterijomis, sukeldami jų kraujotakos nepakankamumą. Laukiant šio organo funkcijos atkūrimo, pacientui beveik mėnesį taikyta hemofiltracija (pakaitinė inkstų terapija). Reanimacijoje gydomam ligoniui ilgą laiką reikėjo ir dirbtinės plaučių ventiliacijos. Dėl kateterių venose bei arterijose ir nusilpusio imuniteto pacientui kilo didelė infekcijų grėsmė.

"Bet mums pavyko išvengti sepsio, plaučių uždegimo, pragulų. Taip pat pavyko išvengti naujų komplikacijų, o aortos plyšimo metu atsiradę pakenkimai išnyko. Tik inkstų kraujotaka vis dar išliko nevisavertė. Šią problemą spręsime vėliau, kai pacientas sustiprės, susigrąžins prarastą raumenų masę", - pasakojo R.Bubulis.

Reanimacijoje 25 kilogramus praradusiam vyrui teko iš naujo mokytis vaikščioti, apsitarnauti. Dabar paciento gyvenimas palengva grįžta į savas vėžes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"