TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Širdies chirurgiją sukūrė dvasingi žmonės

2009 10 20 0:00
Istorinis kadras - pirmosios operacijos, pradėjusios šiuolaikinės kardiochirurgijos erą Lietuvoje, akimirka.
Petro Katausko nuotrauka

Modernioji širdies chirurgija Lietuvoje prasidėjo prieš 45 metus, kai naudojant dirbtinės kraujo apytakos aparatą buvo atlikta pirmoji atvira širdies operacija. Prie naujos medicinos srities ištakų stovėję medikai teigia, jog dabar svarbiausia - išsaugoti sveikatos apsaugos humaniškumą.

Pirmąja paciente, kuriai 1964 metų spalio 15-ąją buvo atlikta širdies operacija naudojant dirbtinės kraujo apytakos aparatą, tapo tuomet keturiolikmetė Aldona Andrejeva-Čečiurko. Ji lig šiol puikiai prisimena ne tik operacijoje dalyvavusių gydytojų, bet ir sesučių akis. "Medikai tada labai rūpinosi manimi", - sako moteris.

Dėl širdies skilvelio defekto mergaitė iš kaimo jau maždaug nuo dešimties metų juto negalavimus: duso, jai buvo sunku lankyti mokyklą, sveikata galėjo tik blogėti. Iš pradžių Aldoną norėta operuoti Maskvoje, tačiau vėliau apsispręsta tai daryti čia, Lietuvoje, Vilniaus 3-iojoje klinikinėje (dabar - M.Marcinkevičiaus) ligoninėje. Operaciją darė medikų komanda, kurioje kartu su akademiku Eugenijumi Mešalkinu iš Novosibirsko ranka rankon dirbo tada dar jaunas chirurgas, o šiandien akademikas ir profesorius Algimantas Marcinkevičius bei kiti vėliau legendomis tapę Lietuvos gydytojai.

A.Andrejeva-Čečiurko prisimena sunkias dienas po operacijos, kai manė, kad neišgyvens. Ir seselę Albiną, kuri tiesiog pooperacinėje palatoje, atsigulusi šalia, davė kraujo. Pacientė atsigavo, tačiau ligoninėje jai teko praleisti visą mėnesį. Netrukus po išskirtinės operacijos ji ištekėjo, susilaukė dukters ir štai - nuo tos dienos prabėgo jau 45 metai.

Sėkmės šaltiniai

Operacijos sėkmė lėmė naujos medicinos specialybės - širdies chirurgijos - atsiradimą Lietuvoje. Spalio 15-osios operacijoje dalyvavęs anesteziologas, dabar - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro direktorius Alis Baublys prisimena tuomet tvyrojusią įtampą. Pasak jo, per operaciją pasitaikė nedidelių nesklandumų, tačiau pacientės gyvybei nebuvo kilę pavojaus. A.Baublys mano, kad sėkmę lėmė darni gydytojų komanda, vedama jaunatviško entuziazmo. Dabar tokio užsidegimo medikas mato gerokai mažiau. "Dirbo bendraminčių kolektyvas, kurio įkvėpėjas A.Marcinkevičius buvo labai tolerantiškas, skatino, kad skleistųsi kolegų gebėjimai. Buvome drąsūs, gal net pernelyg drąsūs. Tačiau dar daugiau drąsos turėjo pacientai, patikėję mums savo sveikatą. Tokio pasitikėjimo gydytojais šiandien taip pat trūksta", - tvirtina A.Baublys.

Pasak kardiochirurgo prof. Giedriaus Uždavinio, medikai, kuriuos tada subūrė A.Marcinkevičius, buvo dvasingi, kūrybingi žmonės. "Šiandien medicina yra komercializuota, kalbama ne apie gydymą, o apie paslaugas. Kai esame įsukti į verslo verpetą, didžiausias uždavinys - išlikti humaniškiems", - pabrėžia kardiochirurgas.

Kaip teigė įsimintinoje operacijoje dalyvavęs prof. Vytautas Sirvydis, galima didžiuotis, kad uždaros valstybės, kokia buvo Sovietų Sąjunga, sąlygomis Lietuvoje pavyko sukurti širdies chirurgijos mokyklą. "Nepriklausomybės laikais ši medicinos sritis iš esmės pasikeitė ir privalo būti plėtojama toliau", - įsitikinęs profesorius.

Pasak naujojo VUL SK Širdies chirurgijos centro vadovo Virgilijaus Taručio, dabar ligoniai, turintys panašių širdies defektų kaip A.Andrejeva-Čečiurko, operuojami gerokai anksčiau - dar vaikystėje ar net būdami tik kelių mėnesių. "Po tokių operacijų nebereikia mėnesį gulėti ligoninėje kaip anuomet. Šiandien naudojamos saugesnės technologijos, geresni ir pacientų išgyvenamumo rodikliai", - pasakoja kardiochirurgas.

Yra kur pasitempti

VUL SK Širdies chirurgijos centre kasmet padaroma per 1400 širdies operacijų. Iš jų apie 1300 - atviros širdies operacijos, kai naudojama dirbtinės kraujo apytakos aparatūra. Tai sudaro maždaug 60 proc. visų mūsų šalyje atliekamų širdies operacijų. Anot V.Sirvydžio, milijonui Lietuvos gyventojų tenka apie 700 širdies operacijų - panašiai kaip Čekijoje, Vengrijoje ar Didžiojoje Britanijoje. "Esame pasiekę neblogų rezultatų, tačiau dar reikėtų pasitempti iki Skandinavijos šalių ar Vokietijos lygio, kur 1 mln. gyventojų tenka per 1000 operacijų. Tai labai svarbu: juk širdies chirurgija vieniems dovanoja gyvybę, kitiems pratęsia gyvenimą", - pabrėžia V.Sirvydis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"