TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos vis jaunesniems

2015 11 25 17:00
zeenews.india.com nuotrauka

Manoma, kad širdies ir kraujagyslių ligos – tik vyresnių žmonių problema. Tačiau šiandien jos vis dažniau užklumpa jaunesnio – 25–40 metų – amžiaus žmones.

Pagrindinės to priežastys – nesveikas gyvenimo būdas, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Pasak kardiologų, pagal pastarąjį rodiklį Lietuva pirmauja Europoje. Jų teigimu, norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, būtina pradėti tirtis kuo anksčiau.

Šiandien ligoninėse galima pamatyti jaunų žmonių, kuriuos netikėtai ištiko infarktas, insultas ar kuriems diagnozuotas cukrinis diabetas. Gydytojai pastebi, kad pacientų daugėja, o mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius Lietuvoje katastrofiškai auga.

„Jauni žmonės turėtų įsisąmoninti paprastą, bet dažnai pamirštamą tiesą: kaip pasiklosi jaunystėje, taip išsimiegosi vėliau. Vadinasi, susirūpinti savo širdies ir kraujagyslių būkle reikėtų kuo anksčiau. Pradėjus kryptingą 25–40 amžiaus žmonių profilaktiką ir keisti gyvenseną, po 20 metų galėsime tikėtis, kad žmonės nebus tokie ligoti, kokie yra dabar sulaukę 40–65 metų amžiaus. Deja, sistemingos prevencinės programos jauniems žmonėms Lietuvoje trūksta“, – sako kardiologas prof. Aleksandras Laucevičius.

Prof. Aleksandras Laucevičius

Kaip teigia Laura Penikienė, kardiologijos klinikos „InMedica Cardio“ vadovė, jauni žmonės į kardiologus dėl profilaktinio patikrinimo kreipiasi retai arba tik tuomet, kai būna per vėlu.

„Užtenka vieno nelaimingo įvykio – insulto, infarkto ar jauno žmogaus mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kad jaunesni žmonės suklustų ir tik tada suskubtų apsilankyti pas kardiologą. Deja, taip neturėtų būti. Rūpintis savo sveikata reikia nuolat. Tai turėtų būti ypač aktualu tiems, kurie turi antsvorį, polinkį į nutukimą arba kurių šeimoje buvo cukraligės ar kraujagyslių ligų atvejų“, – perspėja L. Penikienė.

Nuo 2006 m. Lietuvoje sėkmingai veikia aukštos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos atrankos programa, tačiau ji skirta tik vidutinio – 40–65 metų – amžiaus žmonėms. Pasak prof. A. Laucevičiaus, šios programos priežiūros komiteto pirmininko, 40–65 metų amžiaus žmonės gali kreiptis į šeimos gydytojus, sulaukti visų reikalingų tyrimų, išsitirti, ar neturi rizikos sirgti diabetu ar širdies kraujagyslių ligomis.

Per dešimt metų pagal aukštos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos perspėjimo programą suteikta daugiau nei 800 tūkst. paslaugų 40–65 metų amžiaus žmonėms. Įgyvendinant programą, nuo 2007 metų ėmė mažėti šios amžiaus grupės mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų bei 5 kartus pagerėjo arterinės hipertenzijos kontrolė.

„Tiesa, liko neišspręsta problema – ankstyvos aterosklerozės vystymasis. Lietuva pirmauja pagal kraujo riebalų – cholesterolio ir itin pavojingo mažo tankio lipoproteino cholesterolio, susijusio su ateroskleroze, kiekį kraujyje. Taigi artimiausias prevencijos programos tikslas – kovoti su tuo. Be to, metas pradėti ir aktyvią profilaktiką jaunesniems 30–40 metų asmenims. Jie turėtų būti skatinami gyventi sveiką gyvenimą ir rūpintis fiziniu aktyvumu“, – sako prof. A. Laucevičius.

Kardiologo A. Laucevičiaus teigimu, nors šalyje ir veikia daug sporto klubų ir sudarytos puikios sąlygos gyventi aktyvų fizinį gyvenimą, tačiau žmonėms, kitaip nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje, stinga motyvacijos sportuoti ir sveikai maitintis, deramai rūpintis savimi.

„Motyvavimas gyventi sveikai visuomenėje labai silpnas. Vieną ar du mėnesius žmogus pabando sveiką gyvenseną. Dažniausiai tai įvyksta vasarą, kada prasideda atostogos ir žmogus atitrūksta nuo tradicinės dienotvarkės. O tada ateina ruduo, žiema, ir vėl pradeda augti svoris, ima „šokinėti“ kraujospūdis, didėti kraujo riebalai, o su jais – ir rizika susirgti“, – teigia kardiologas.

Pasak jo, jauni žmonės, kurie nori ateityje išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir kurie turi genetinį polinkį į šias ligas, turėtų ne tik užsiimti sportu, sveikai maitintis, bet ir nuolat kontroliuoti savo fizinį aktyvumą.

„Jau dabar 26–40 metų amžiaus žmonės turėtų išsitirti kraujo riebalus, gliukozę, kelis kartus pasimatuoti kraujospūdį, detaliai išsitirti kraujagysles, pasidaryti širdies ultragarso tyrimą, atlikti dviračio minimo ir kitus tyrimus. O tada, padedant ir patariant specialistui, po truputį pradėti gyventi fiziškai aktyviau, ne tik sporto klube, bet ir namuose. Tą lengvai galima atlikti pasinaudojus įvairiomis technologijomis – pavyzdžiui, išmaniaisiais laikrodžiais ar telefonais, kurie primins, kad išliktum aktyvus visą dieną“, – sako A. Laucevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"