TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Širdies komandai paklūsta pasaulio naujovės

2013 10 05 6:00
Prof. K.Ručinskas dalyvavo kone visose širdies transplantacijose, Santariškių klinikose atliktose nuo 1989-ųjų. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Viena po kitos atliekamos širdies transplantacijos ir netgi pirmosios pasaulyje operacijos, kurias galima prilyginti išsilaipinimui Mėnulyje – tai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies komandos darbai. Tokių kaip ši komanda pasaulyje yra nedaug. LŽ kalbino jos narį kardiochirurgą, profesorių Kęstutį Ručinską.

Praėjęs rugsėjis buvo ypatingas. Vien per šį mėnesį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) buvo transplantuotos trys širdys. Paskutinioji, atlikta rugsėjo 21-ąją, tapo jubiliejine klinikoms – 90-ąja. K.Ručinskas vadovavo dviem transplantacijoms, vienai – VUL SK Širdies chirurgijos centro vadovas Virgilijus Tarutis. Klinikose dirbančioje Širdies komandoje šiuo metu yra net 4-5 chirurgai, atliekantys širdies transplantacijas.

Pacientai džiaugėsi sveikata

VUL SK 1-ajame širdies chirurgijos skyriuje sutikome jau besiruošiantį namo 40-metį Raimundą Jankauską iš Garliavos, kuriam širdies transplantacija, vadovaujant K.Ručinskui, buvo atlikta rugsėjo 3-iąją (Raimundo istoriją ir ankstesnį gyvenimą su dirbtine širdimi jau aprašėme "Lietuvos žiniose" 2012 01 17). Vyras teigė teigė, kad jaučiasi gerai. Ligoninės koridoriuje pasveikinome ir plungiškį Kęstutį Monkevičių, jam širdis buvo transplantuota pernai lapkritį. Į Santariškes vyras atvyko eilinio sveikatos patikrinimo, o transplantacijai vadovavusį gydytoją Kęstutį meiliai vadino "mūsų dievučiu".

Tačiau pats K.Ručinskas buvo ypač kuklus. Jis teigė neskaičiavęs, kiek lig šiol jau atliko širdies transplantacijų. Jam vadovaujant tokių būta apie 10-15. Iš viso jis dalyvavo bene 80 transplantacijų, – praktiškai visose, atliktose nuo 1989-ųjų. 1-ojo širdies chirurgijos skyriaus vadovas savo mokytoju vadina prof. Vytautą Sirvydį, įsukusį širdies transplantacijų variklį Lietuvoje.

Lemia ilgametė patirtis

K.Ručinsko skyriuje daugiausia gydomi širdies nepakankamumu sergantys ligoniai. Jiems taikomi įvairūs gydymo būdai, pradedant vaistais, stimuliatorių implantavimu, baigiant dirbtinio širdies skilvelio įsodinimu. To prireikia tik kritinės būklės pacientams, kurie nebegali sulaukti donoro ir be dirbtinės širdies tiesiog mirtų. Transplantacijos arba dirbtinės širdies prireikia tik apie 1 proc. sergančiųjų širdies nepakankamumu.

Pasak K.Ručinsko, operacijos, kai donoro širdis pakeičia prieš tai įdėtą dirbtinę širdį, yra sudėtingesnės nei tada, kai iš karto transplantuojama donoro širdis. Mat pirmuoju atveju iš pradžių reikia atjungti dirbtinį skilvelį, o tada įsodinti naują širdį. Rugsėjo 21-osios naktį atlikta transplantacija iš viso truko net 20 valandų.

Tačiau donoro širdies implantavimas vietoj prieš tai įsodinto dirbtinio skilvelio yra saugesnis pacientui. Mat gyvendami su dirbtine širdimi pacientai atgauna jėgas ir į operacinę keliauja kur kas geresnės būklės nei tie, kuriems širdis implantuojama be prieš tai buvusios dirbtinio skilvelio operacijos.

Kaip pažymėjo K.Ručinskas, chirurginės technikos požiūriu širdies transplantacija nėra pati sudėtingiausia operacija, bet vienas chirurgas, net ir auksinių rankų, be komandos nieko nenuveiktų. Transplantacijos atveju dėl vieno tikslo dirba net apie 20 žmonių.

Po VUL SK Širdies chirurgijos centre atliktų transplantacijų išgyvena apie 90 proc. pacientų ir tai yra labai geras rodiklis. Pasaulyje priimta, jog širdies tranpalantacijos rizika siekia apie 20 proc., t. y. duodama 80 proc. sėkmės. "Šimtaprocentinės tokių kritinės būklės žmonių gydymo sėkmės nelabai ir įsivaizduoju", – sakė K.Ručinskas.

Anot jo, gerų širdies transplantacijų rezultatų Santariškių klinikose pavyko pasiekti dėl ilgametės patirties. Širdys čia persodinamos jau 26 metus, nuo 1987-ųjų. Per tiek laiko čia susiformavo stiprus profesionalų kolektyvas, o prieš penkerius metus susibūrė ir Širdies komanda.

Santariškių klinikų 1-ajame širdies chirurgijos skyriuje daugiausia gydomi širdies nepakankamumu sergantys pacientai.

Atsirado bendraminčių

Tokios komandos pasaulyje dar labai retos. Nors per tarptautinius kardiologų ir kardiochirurgų renginius nuolat pabrėžiama, kad naujus gydymo būdus geriausia diegti aptarus juos Širdies komandoje (taryboje), nors apie tai rašoma širdies ligų gydymo rekomendacijose, tačiau daugelyje net ir labai garsių klinikų tokios komandos dar tik kuriasi. Šių komandų atsiradimui neretai trukdo organizaciniai dalykai, medikų ambicijos, kai, tarkim, žymus chirurgas nenori, kad jam patarinėtų žymus kardiologas.

Santariškių klinikų Širdies komanda susibūrė dėl to, kad atsirado bendraminčių tarp kardiologų ir kardiochirurgų. Jos įsikūrimą skatino ir buvęs VUL SK vadovas Aleksandras Laucevičius.

"Širdies komandos idėja pas mus buvo labai sėkmingai įgyvendinta ir dabar ši komanda labai efektyviai dirba. Tą pastebi ir garsūs pasaulinio lygio profesoriai, atvykstantys į mūsų klinikas", – teigė K.Ručinskas.

Į Širdies komandą įeina apie 6-10 savo srities specialistų: invazinių kardiologų, kardiochirurgų, anesteziologų. Jie kartu aptaria problemas, bendrai ieško geriausio gydymo būdo. Komandos lyderiai keičiaisi, priklausomai nuo operacijos.

Garbė medikams ir šaliai

Stiprios Širdies komandos egzistavimas tapo vienu svarbiausių veiksnių, lėmusių, jog Santariškių klinikų medikai buvo pasirinkti atlikti keletą pirmųjų operacijų pasaulyje, panaudojant inovatyvius prietaisus.

Šių metų vasarį VUL SK buvo pradėtas taikyti mitralinio vožtuvo nesandarumo gydymo būdas, nestabdant širdies (K.Ručinskas operacijai vadovavo kaip chirurgas, kardiologams vadovavo prof. Audrius Aidietis).

Visai neseniai – rugsėjo 24 dieną - Širdies komandos nariai pirmieji pasaulyje atliko minimaliai invazinę širdies operaciją 61-erių metų pacientui po infarkto, su širdies nepakankamumu ir kairiojo skilvelio aneurizma (vadovavo kardiochirurgas Gintaras Kalinauskas, o iš kardiologų – Giedrius Davidavičius).

Su savo pacientais plungiškiu K.Monkevičiumi (kairėje) ir garliaviškiu R.Jankausku.

"Tokios operacijos – didelė garbė ir mūsų komandai, ir klinikai, ir šaliai. Kompanijos, kuriančios naujus prietaisus, labai atsakingai renkasi vietą, kur bus atlikta pirmoji operacija. Tarp klinikų, siekiančių tai padaryti, yra didelė konkurencija – juk šis laimėjimas visam laikui bus įrašytas į medicinos istoriją. Todėl esame labai patenkinti, jog naujus prietaisus sukūrusi JAV kompanija pasitikėjo mumis, operacijoms atlikti pasirinko Vilnių. Ir jie, ir mes likome labai patenkinti operacija ir jos rezultatu", – teigė K.Ručinskas.

Tam, kad naujasis prietaisas būtų įdiegtas praktikoje, jis turi būti patvirtintas, o tam prireikia ne vienos, o 50-100 ar net kelių šimtų operacijų. Pacientai, kuriems jos yra atliktos, labai atidžiai stebimi. Tik esant geriems rezultatams naujasis prietaisas tampa pripažintas pasaulyje, gauna kokybės sertifikatus.

Vasario 25-ąją VUL SK atlikta operacija buvo pirmoji pasaulyje, naujajam prietaisui jau praėjus klinikinius tyrimus, gavus oficialų patvirtinimą bei būtinus sertifikatus. Tuo metu kita, rugsėjo 24-ąją, atlikta operacija ypatinga tuo, kad lig tol neturėta jokios naujo prietaiso pritaikymo žmonėms patirties, buvo atlikti tik eksperimentai su gyvūnais.

"Šiuo atveju tai buvo kažkas panašaus į išsilaipinimą Mėnulyje, kai nežinai, kas laukia už kelių žingsnių", – komentavo K.Ručinskas.

Jo teigimu, pirmųjų pasaulyje operacijų sėkmę irgi lėmė komandinis darbas. Mat norint pritaikyti naująjį prietaisą, operaciją privalu atlikti hibridinėje operacinėje, t. y. tokioje, kur tuo pat metu gali dirbti ir chirurgai, ir invaziniai kardiologai. Dalį operacijos per kateterį atlieka invaziniai kardiologai, dalį – chirurgai.

"Visa tai labai naujoviška ir labai sunku mums, nes į vieną vietą reikia surinkti itin daug specialistų. Tačiau pacientui tokios operacijos labai naudingos, nes jos atliekamos nestabdant ir neprapjaunant širdies, nejungiant dirbtinės kraujotakos, atliekant tik nedidelį, mažai traumuojantį pjūvį. Kuo operacija mažiau traumuojanti, tuo mažesnė jos rizika. Visi pacientai, buvę kritiškai sunkios būklės, sėkmingai atlaikė visas procedūras ir sveiksta", – pabrėžė K.Ručinskas.

Rugsėjo 24-ąją Santariškių Širdies komandos medikų darbą stebėjo ir JAV chirurgai. Lietuvos atstovai kartu su jais jau buvo atlikę nemažai eksperimentinių darbų, dalyvavo bendruose mokymuose, aptarimuose, diskusijose, siekiant išsiaiškinti geriausią pirmosios operacijos atlikimo būdą.

Tobulindami chirurginę techniką VUL SK medikai JAV bei Prancūzijos laboratorijose pusę metų eksperimentavo su avimis, – mat joms galima dirbtinai sukelti miokardo infarktą ir paskui jį gydyti.

Pats prietaisas, panaudotas per rugsėjį vykusią pirmąją operaciją, buvo kurtas apie 5 metus. Anot K.Ručinsko, kol gelbstintis gyvybes įrenginys taps plačiai naudojamas, užtruks ne mažiau kaip dešimt metų.

Vėl rengiasi pasaulinei premjerai

Prietaisą sukūrusi JAV kompanija su lietuviais bendradarbiauja jau šešerius metus, pažįsta juos iš darbų, pranešimų Europos ir pasaulio kardiochirurgų suvažiavimuose, straipsnių tarptautiniuose žurnaluose.

"Tam, kad pirmųjų operacijų atlikimui būtume pasirinkti mes, teko nueiti ilgą kelią. Nėra taip, kad kažkas beda pirštu į žemėlapį ir pasako, kad tai bus padaryta ten ir ten. Amerikiečiai puikiai žino Santariškių klinikas, yra čia buvę bene 20-30 kartų ir labai patenkinti tuo, ką išvydo", – pabrėžė K.Ručinskas.

Beje, Santariškių Širdies komanda šiuo metu rengiasi dar vienai pirmajai pasaulyje operacijai, kuri numatoma visai netrukus. Tai bus vožtuvų koregavimo operacija, atliekama nestabdant širdies. Klinikinius tyrimus jau perėjęs prietaisas bus pritaikytas naudojant visiškai naują operacijos būdą.

Operacijai rengiamasi bendradarbiaujant su kita JAV kompanija. Tai dar vienas patvirtinimas, kad kartu su pagrindiniais inovatyvių prietaisų gamintojais dirbantys Lietuvos medikai yra pelnę pasaulinį pripažinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"