TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Širdis pavargsta vis dažniau

2011 01 25 0:00
Prof. G.Marinskis: "Širdies ritmo sutrikimų gydymas prasideda nuo gyvenimo būdo keitimo."
Alinos Ožič nuotrauka

Metų kardiologu pernai išrinktas prof. Germanas Marinskis įspėja: jei ir toliau taip alinsime save, širdies ritmo sutrikimų tikrai gausės.

G.Marinskis jau 25 metus "taiso" pacientų širdis. Nors širdies ritmo sutrikimai - dažna bėda, tokių kaip jis specialistų Lietuvoje yra vos dešimt.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų širdies aritmijų ir rentgenochirurgijos skyriaus vedėjui kasdien tenka atlikti po 5-6 stimuliatorių implantavimo ar širdies zondavimo procedūras. Jauniausias ligonis, kuriam teko implantuoti širdies stimuliatorių - dvejų metų vaikas, vyriausias - perkopęs šimtmetį. Prityrusio intervencinio kardiologo pacientu tapo ir prezidentas Valdas Adamkus.

Vilniaus universiteto 46-erių profesorius yra kelių Europos kardiologų draugijos komitetų narys. Lietuvos širdies asociacija pernai jį išrinko Metų kardiologu. Šį rugsėjį G.Marinskis perims vadovavimą Lietuvos kardiologų draugijai.

Gali daugėti dvigubai

Širdies ritmo sutrikimų turinčių žmonių Lietuvoje nuolat gausėja. Dažnėja ir grėsmingų atvejų, jaunėja pacientų amžius. G.Marinskis tuo įsitikino iš savo praktikos, apie tai nuolat kalba poliklinikose dirbantys specialistai. Pasaulio kardiologai įspėja, kad po 50 metų širdies ritmo sutrikimų gali daugėti dvigubai.

Tokiems procesams turi įtakos gerėjanti ligų diagnostika. Kur kas daugiau yra genų mutacijų, kurios pasireiškia anksčiau. Širdžiai kenkia ir netikusi mūsų gyvensena. Nenuostabu, kad pacientams vis dažniau tenka implantuoti ne tik stimuliatorius, bet ir defibriliatorius, kurie gelbsti itin grėsmingų širdies ritmo sutrikimų atvejais.

Pirmiausia - gyvenimo būdas

Nežinia, kodėl daugėja genų mutacijų. Bet vargu ar kas ginčytųsi, jog mūsų aplinka nebėra tokia sveika kaip anksčiau. "Organizme viskas susiję. Ir ne visa, kas nauja, yra tobula, kartais tai - tik pseudopažanga. Ar galima lyginti krosnyje ir mikrobangų krosnelėje pagamintą maistą? Arba pieną stiklo ir plastiko pakuotėje, iš kurios išsiskiria plastifikatorių, - kalba G.Marinskis. - Mityba labai svarbi širdžiai. Suomiai sako, kad sutvarkę gyventojų maitinimąsi per 20 metų 80 proc. sumažino mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Mums derėtų sekti jų keliu, labiau domėtis tuo, ką valgome."

Savęs nepaisymo klystkeliai

Mityba - dar ne viskas. Svarbus ir požiūris į save. Juk dažnas dirba tol, kol gali, pagalbos ieško tik tada, kai organizmas visiškai susidėvi. Kai kurie žmonės drabužiais rūpinasi labiau negu savo kūnu. O kur dar organizmo alinimas besaikiu kavos, energinių gėrimų vartojimu.

"Širdies ir kraujagyslių ligomis paprastai suserga tie, kurie darbui, pinigams ir tam, kaip jų gauti, skiria daugiau laiko nei reikėtų. Juk norėdamas daug uždirbti kartais turi aukoti tarpusavio santykius, sveikatą. Nenuostabu, kad tuomet ima kamuoti nemiga, nebėra laiko mankštintis. Tokiems žmonėms pirmiausia derėtų susitvarkyti darbo ir poilsio režimą, daugiau laiko skirti sau, stengtis ieškoti teigiamų emocijų. Kartais tai išties sudėtinga padaryti. Galbūt nederėtų nuolat žiūrėti televizijos laidų, propaguojančių smurtą, agresiją. Verčiau rinktis tas, kurios skleidžia meilę plačiuoju požiūriu. Arba, tarkime, verta išbandyti kung fu praktiką: iš ryto atsikėlęs pasižiūri į veidrodį ir nusišypsai sau", - aiškina G.Marinskis.

Gydytojas pritaria, kad žmogui, negalinčiam gyventi be raminamųjų vaistų, praverstų ir psichologinė pagalba. Jungtinėse Valstijose jau tapo norma reguliariai lankytis pas psichologą ar psichiatrą. Juk įsisukus į ydingą kasdienybę, kartais sunku iš jos ištrūkti be kitų pagalbos.

Medikas ragina sportuoti

Širdį stiprina fizinis krūvis. Nuo kraujagyslių sienelių jis tarsi nuplauna nereikalingas medžiagas, tačiau persistengti nereikėtų. Kiekvienam, anot G.Marinskio, vertėtų prisitaikyti sveikatinimo režimo formulę. Tam reikia iš 220 atimti žmogaus amžių ir padauginti iš 0,6. Pavyzdžiui, jei jums 50 metų, širdį sveikatinantis krūvis bus toks, kai pulsas tvinksės 102 kartus per minutę. "Gydyti širdies ritmo sutrikimus būtina pradėti nuo gyvenimo būdo keitimo", - įsitikinęs kardiologas.

Medikas ir pats nepamiršta mankštintis, žaidžia stalo tenisą, stengiasi kasdien bent po 30 minučių aktyviai judėti. G.Marinskis mėgsta gaminti, tad atidžiai renkasi maisto produktus. Gydytojas kiekvieną dieną mato ligonių, patekusių į reanimaciją ar ant operacinės stalo, todėl puikiai žino, kas nutinka, kai žmogus nesirūpina savimi, vartoja per daug alkoholio. Tai drausmina jį patį, o ir pacientus lengviau įtikinti, kokia svarbi yra sveikesnė gyvensena.

Kai vaistai nepadeda

Tačiau ne visada pakanka tik pakoreguoti gyvenimo būdą. Kitas gydymo etapas - vaistai. Širdies ritmo sutrikimams gydyti jų yra nedaug, vos trys keturi preparatai. Be to, vartojant medikamentus gali atsirasti pavojingas šalutinis poveikis.

Parinkti vaistus labiausiai padėtų farmakogenetika. Kol tokios galimybės nėra, dažniausiai gelbsti intervencinės procedūros.

Įvedus į širdį tam tikrą laidelį nustatoma, kur yra ritmo sutrikimas. Tą vietą lengvai pakaitinus ar pašaldžius jis išnyksta.

Kitas būdas - širdies stimuliatoriaus implantavimas. Per rankos veną, kontroliuojant rentgeno vaizdu, į širdį įvedamas laidas ir prie jo prijungiamas atitinkamas prietaisėlis.

Šiais laikais tokia procedūra nėra išskirtinė. 1995 metais Lietuvoje širdies stimuliatorių buvo implantuojama apie 200, dabar - maždaug 1500 per metus.

"Tai sudėtinga, bet gana techniškai įvaldyta, netraumuojanti operacija. Dažnas žmogus jau kitą dieną gali vaikščioti. Kai kurie pacientai ir namo išvyksta", - pasakoja G.Marinskis.

Defibriliatorių per metus Lietuvoje implantuojama po kelias dešimtis. Šiandien šalyje gyvena maždaug 300 pacientų, kurių krūtinėje budi į delną telpantis prietaisas. Dėl įgimtų anomalijų juos tenka implantuoti net vaikams. Jauniausias Santariškių klinikų pacientas, kuriam prireikė defibriliatoriaus, buvo 7 metų.

Laukia genetinės diagnostikos

G.Marinskis teigia, jog kiekviena operacija įsimena savaip. Smagu, kad pavyksta padėti. Beje, visos tokios operacijos baigiasi gerai, problemų kyla nebent dėl techninių nesklandumų.

Kardiologas tikisi, kad ateis laikas, kai širdies ritmo sutrikimams gydyti ir Lietuvoje bus taikoma magnetinė navigacija. Tokiu atveju aplink paciento kūną pastatomi galingi magnetai, kurie valdo į širdį įvesto laido kryptį. Medikui net nebūtina sėdėti šalia. Taip nukreipti laidą yra saugiau ir tiksliau, nei stumti jį iš vidaus. Pasaulyje tokios procedūros jau atliekamos.

"Tačiau daugiausia gerinant gydymo kokybę galėtų prisidėti genetinė molekulinė diagnostika. Tik ji labai brangi. Pavyzdžiui, vieno genų rinkinio tyrimas dėl pavojingų pakitimų širdies ląstelėse kainuoja apie 20 tūkst. eurų. Lietuvoje neturime galimybės atlikti tokios diagnostikos kiekvienam, kuriam įtariamas ritmo sutrikimas. O juk yra žmonių, kuriems dar nepasireiškė ši problema, jie nei alpo, nei griuvo. Bet padarius kardiogramą, kitus tyrimus paaiškėja, kad jau reikėtų defibriliatoriaus. Molekulinė genetinė diagnostika leistų lengviau priimti galutinį sprendimą. Deja, kol kas tai tėra svajonė", - sako G.Marinskis.

Kada nors, genetinei diagnostikai tapus kasdienybe, galbūt ir genus bus galima "pataisyti". Tada nebereikės nei tablečių, nei skalpelių.

Šis tas apie gydymą

* Normalus širdies ritmas - 50-100 dūžių per minutę. Tačiau širdis nedirba tarsi laikrodis. Kai fizinis krūvis didelis, jos ritmas gali siekti 140-150, o miegant naktį pulsas nukrinta ir iki 40 tvinksnių.

* Širdies ritmo sutrikimai būna dvejopi: širdis plaka pernelyg retai (bradikardija) arba pernelyg dažnai (tachikardija). Jei pulsas per retas, pirmiausia tai pajunta smegenys. Atsiranda bendras silpnumas, ima svaigti galva, žmogus alpsta, gali nukristi, patirti traumą. Ryškus širdies veiklos stabtelėjimas ar suretėjimas dažniau būdingas vyresnio amžiaus gyventojams. Jei nepadeda vaistai, bradikardijos atveju implantuojami širdies stimuliatoriai.

* Tachikardija gydoma suradus ir prideginus arba pašaldžius jos židinius. Jei liga grėsminga, žmogus per 10 sekundžių gali netekti sąmonės. Tokiu atveju implantuojami defibriliatoriai, galintys dirbti ir kaip stimuliatoriai. Labai sutrikus širdies ritmui šie prietaisai automatiškai sukuria galingą elektros šoką ir atgaivina žmogų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"