TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Širdžiai grasina magnetinės audros

2008 01 22 0:00
LŽ nuotraukoje: kai už lango žiema, M.Biliuko vadovaujamame kardiologijos skyriuje pacientų padaugėja.

Po patirto miokardo infarkto nesustiprėjusiems ligoniams itin pavojingos žiemos viduryje siautėjančios magnetinės audros, smarkūs vėjai ir šalčiai.

Į orų permainas itin reaguoja jautrios nervų sistemos žmonės, o įvairiais amžiaus tarpsniais bei esant skirtingoms ligoms šis poveikis kaskart vis kitoks.

Vilniaus universitetinės ligoninės Antakalnio klinikų kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas savo disertacijoje nagrinėjo saulės, žemės ir vietos klimato veiksnių įtaką miokardo infarktą neseniai patyrusiems ligoniams. Per tris darbo kardiologu dešimtmečius jis įsitikino jų poveikiu ir sergantiesiems išemine širdies liga, hipertenzija, esant širdies ritmo sutrikimams bei širdies nepakankamumui.

Vaistų sezonas - žiema

Gamtos veiksnių įtaką tyręs kardiologas pacientus suskirstė į silpnuosius, vidutiniokus bei stipriuosius ir stebėjo, kaip pagal sezoną kinta vaistų nuo širdies skausmo, t. y. nitroglicerino, vartojimas. Stipriesiems tai buvo neaktualu, vidutiniokai į sezoniškumą reagavo nejautriai, tačiau silpnieji šaltuoju metu išgerdavo net 4-5 kartus daugiau tablečių. Pavasarį jie taip pat dažnai griebdavosi vaistų, o vasarą ir rudenį lengviau atsikvėpdavo. "Vasarą mūsų skyriuje ligonių būna kur kas mažiau, o per šaltąjį periodą ligoniai tiesiog netelpa", - pastebėjo M.Biliukas.

Magnetinių audrų įkaitai

Kodėl skausmai dažniau juntami žiemą? Pasirodė, kad tai susiję su gamtos veiksniais: magnetinio lauko svyravimais, vėjo poveikiu ir šalčiais.

Magnetinių audrų pradeda daugėti lapkritį, o sausio pabaigoje ir kovą jos siautėja net kas 2-3 dienas. Anot M.Žiliuko, magnetinio bangavimo įtaka yra nedidelė, kai jo intensyvumas nesiekia 50 volfų. Didesnis aktyvumas jau vadinamas magnetine audra. Likus trims dienoms iki jos intensyvėja miokardo infarktą patyrusių žmonių skausmai, kyla kraujospūdis, žmonės dažniau griebiasi vaistų, o siautėjant audrai tablečių nuo skausmo vartojimas pasiekia maksimumą. Kitą dieną po audros - atoslūgis, grįžtama prie įprasto ritmo.

Anot M. Biliuko, artėjančias magnetines audras vertėtų nurodyti orų prognozėse - tai padėtų tinkamai jas išgyventi. Anksčiau tokią informaciją Lietuva pirkdavo iš Maskvos, dabar to nebėra, patys jos neregistruojame, tad tenka vadovautis internete pateikiamais Amerikos duomenimis. Pasitikrinti anglų kalba skelbiamus duomenis pagyvenusiems žmonėms yra sudėtinga - jiems patogiau sekti šiuos pranešimus per Rusijos televizijas.

Pats M.Biliukas taip pat kartkartėmis tikrina internete skelbiamus pranešimus. Gydytojo patirtis rodo, kad per magnetines audras jo skyriuje padaugėja pacientų. "Žinodamas, kad audra artėja, numatau, kad reikės paruošti daugiau lovų", - sakė kardiologijos skyriaus vadovas.

Prieš vėją nepapūsi

Anot mediko, dar pavojingiau, jei prie magnetinio poveikio prisideda stipraus priešpriešinio vėjo keliamas pavojus. Beje, stipriausi vėjai ir būna esant dideliam saulės aktyvumui, suaktyvinančiam žemės magnetizmą. Tada kyla ne tik magnetinės, bet ir vėjo audros.

M.Biliuko tyrimai parodė, kad esant stipriam, daugiau kaip 10 m/s vėjui, po miokardo infarkto nesutvirtėję ligoniai vartoja daugiau vaistų. "Stūgaujant vėjams, tokiems ligoniams neleisčiau vaikštinėti po atviras vietoves", - sakė kardiologas.

Silpniesiems širdininkams kenkia ir priešpriešinis vėjas - jam pučiant žmonės taip pat dažniau griebiasi nitroglicerino. "Todėl prieš išeinant pasivaikščioti praverstų pasidomėti vėjo kryptimi. Patarčiau verčiau aplenkti plačias priešpriešinio vėjo perpučiamas gatves, o patraukti siauresnėmis, nuošalesnėmis, miškingesnėmis vietomis, kur vėjo poveikis ne toks didelis", - sakė M.Biliukas.

"Dar nespėjus sustiprėti po ištikusio širdies smūgio gal geriau nevykti į atvirus kurortus, kur orų frontai keičiasi keletą kartų per dieną. Vertėtų rinktis uždarą, miško apsuptą kurortą, pavyzdžiui, Druskininkus, o karštuoju metu važiuoti prie jūros: miškų apsuptoje vietovėje, kai pradeda kvepėti ir žydėti pušys, - tai irgi gali veikti dirginamai", - sakė gamtos veiksnių įtaka sveikatai besidomintis medikas.

Vengti didelių krūvių

Žiemą daugiau bėdų širdininkams gresia ir dėl šalčio. M.Biliukas pasakojo, kad kiekvieną jis veikia individualiai: jautresnės nervų sistemos žmogų veiks ir -1 ar -2 C šaltis, o -10 C temperatūra pavojinga visiems širdininkams. Šaltis gali sukelti ir taip susiaurėjusių širdies kraujagyslių spazmus, stenokardiją.

Dar didesnis pavojus kyla šalčiams sutapus su kitais gamtos veiksniais. Kasdien Lietuvoje net 60 žmonių patiria širdies smūgį. Kodėl - tiksliai nežino niekas. Todėl turint duomenų apie galimą gamtos įtaką žmonėms duodamas nors šioks toks raktelis jos išvengti.

"Svarbiausia - rizikingomis dienomis neiti į lauką. Pajutus skausmą, reikia pradėti jį kuo anksčiau malšinti, stengtis laiku išgerti tabletę", - pabrėžė kardiologas. "Taip pat reikėtų kruopščiau vykdyti gydytojo nurodymus: atidžiau kontroliuoti kraujo spaudimą, išgerti jį reguliuojančių vaistų, papildomai vartoti kraują skystinančio aspirino, taip pat - raminamųjų vaistų. Svarbu koreguoti ir savo elgseną. Itin negerai organizmą apsunkinti dideliais fiziniais ir psichologiniais krūviais. Tad tomis dienomis verčiau neskaldyti malkų, neieškoti išeities iš įtemptų psichologinių situacijų, nerengti, pavyzdžiui, jubiliejaus. Deja, mūsų žmonės dažnai neatlieka medikamentinės, elgesio profilaktikos. O juk kitam nedaug trūksta: įvairių rizikos veiksnių sklidina taurė gali persipildyti nuo paskutinio lašo, pavyzdžiui, magnetinės audros poveikio", - reziumavo patyręs medikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"