TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Skubėjimas gyventi nemielas širdžiai

2009 02 17 0:00
Prof. A.Goštautas daugelį metų domisi elgsenos įtaka sveikatai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvos sveikatos psichologų sąjungos pirmininkas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Goštautas pasakoja apie vadinamąją stresogeninę asmenybę, kuri savo elgesiu ir požiūriu į gyvenimą anksčiau laiko nualina širdį. Jo nuomone, ne vienam iš mūsų tiktų italų posakis: "Kas eina lėtai - eina sveikai, kas skuba - skuba mirti."

- Jau daugelį metų domitės širdies ligų profilaktika. Ar manote, kad pavyks įgyvendinti valstybinėje sveikatos programoje užsibrėžtą tikslą - iki 2010 metų mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų sumažinti 15 procentų?

- Sprendžiant pagal pastarojo laikotarpio statistiką, to padaryti nepavyks, nes mirtingumas nemažėja.

- Vadinasi, to, kad Lietuvoje teikiamos aukšto lygio kardiologijos paslaugos, neužtenka.

- Gydytojai daugiau remiasi biologiniais organizmo pokyčiais. Tačiau įrodyta, kad lėtinėms ligoms rastis daug reikšmės turi ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Juos nagrinėja Lietuvoje dar nauja sritis - sveikatos psichologija. Šis mokslas remiasi prielaida, kad žmogaus sveikatą lemia biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių sistema, o keičiant vieną jos dalį galima pakeisti ir kitą. Jei ligos priežastis glūdi žmogaus psichologijoje, elgesyje arba aplinkoje, gydant vien vaistais pasiekiamas tik dalinis efektas. Be to, tinkamas ligonių gydymas neapsaugo nuo naujų ligos atvejų.

- Kokio tipo žmonės labiausiai linkę sirgti širdies ligomis?

- Praėjusio šimtmečio viduryje du amerikiečių kardiologai - H.Friedmanas ir R.Rosenmanas - nustatė tam tikrą psichologinį tipą, labiau linkusį sirgti širdies ligoms ir simboliškai pavadino jį tipu "A". Jam priskirtino žmogaus veiksmai pasižymi greitumu: jis sparčiai eina, valgo, dirba. Šis žmogus yra nepaprastai ambicingas, nekantrus, nuolat užimtas, vienu metu dirba kelis darbus. Jis gyvena nuolat įsitempęs, neskiria laiko poilsiui ir atostogoms, visur siekia būti pirmas, savyje turi priešiškumo. Šio tipo atstovas siekia nuveikti bei įgyti daugiau ir visa tai atlikti per kuo trumpesnį laiką. Deja, toks žmogus net 3-5 kartus dažniau suserga miokardo infarktu.

- Tokia asmenybė ir vadinama stresogenine?

- Taip, nes dėl tokio jos elgesio organizme įvyksta streso sukeltų pokyčių. Manoma, kad prisideda ir genetiniai veiksniai. Mat žmogus, labiau rizikuojantis sirgti širdies ligomis, iš prigimties yra energingesnis, gyvesnis, tarsi jam būtų įstatytas galingesnis variklis. Kita vertus, visada būti pirmajam, turėti daugiau skatina ir aplinka. Ilgai manyta, kad taip elgiasi tipinis amerikietis. Dabar sakoma, kad iš daug siekiančio, į darbą įnikusio žmogaus tipo amerikiečiai pereina į europietiškąjį. Šiam tipui priklausantis žmogus siekia dirbti mažiau, bet uždirbti daugiau. Lietuviškojo tipo neišskirčiau, nes mūsų krašte viskas nuolat keičiasi. Nerimas, emocinė įtampa, depresija skatina lėtines ligas. Į jas pastūmėja ir būtinybė visomis išgalėmis kovoti dėl išgyvenimo, nuolatinis neužtikrintumas dėl rytdienos. Sąlygos šiems reiškiniams rastis Lietuvoje dabar labai palankios.

- Dėl sunkmečio tokių aplinkybių spaudimas gerokai sustiprėja. Ar prognozuotumėte sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis šuolį?

- Manau, kad šiandien šalies gyvenime vykstantys procesai nėra staigūs, tad sergamumo pokyčiai neturėtų būti labai ryškūs.

- Kaip reikėtų save keisti norint išvengti širdies ir kitų ligų? Ar šiuo atveju tinka posakis: "Neskubėk ir būsi pirmas"?

- Senovės romėnai sakydavo: "Festina lente." (Skubėk lėtai.) Italai teigia: "Qui va piano va sano, qui va presto more lesto."

(Kas eina lėtai - eina sveikai, kas skuba - skuba mirti.) Derėtų stengtis kiek įmanoma subalansuoti savo emocinę būseną. Tam padeda relaksacija ir kiti atsipalaidavimo būdai, pusiausvyros tarp darbo ir poilsio palaikymas, didesnis dėmesys asmeniniam gyvenimui, bendravimui su artimaisiais. Taip pagerinsime širdies ligų profilaktikos rezultatus, kurių siekiama ir kitais būdais: reguliuojant mitybą, atsisakant žalingų įpročių, didinant fizinį aktyvumą. Reikia turėti galvoje ir tai, kad keičiantis žmogui keisis ir aplinka, o keičiant aplinką keisis ir pats žmogus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"