TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Skubi pagalba kiekvieną dieną ir valandą

2015 08 08 6:00
Kad laimėtų kovą dėl sunkaus ligonio gyvybės, medikams reikia sutelkti žinias, patirtį, fizinę ištvermę, pasiaukojimą. Linos Pankratjevaitės nuotrauka

Liepos mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose, didžiausiame Baltijos šalyse (15 tūkst. kv. m ploto) Traumų ir skubios pagalbos centre pradėjo veikti Skubiosios medicinos klinika, kurioje pagalba teikiama ir suaugusiems, ir vaikams. Ji niekuo nesiskiria nuo geriausių tokios krypties medicinos padalinių Vakarų Europos šalyse.

Čia visą parą veikia trys reanimacijos salės sunkių pacientų gyvybei gelbėti, ligonių stebėjimo palatos, modernia aparatūra aprūpintos operacinės, diagnostikos ir procedūrų kabinetai. Pacientai, lankytojai ir iš užsienio atvykstančios medikų delegacijos šį skyrių lygina su matytais iš legendinių serialų „Ligoninės priimamasis“ bei „Grei anatomija“. Klinika, dirbanti be poilsio dienų ištisą parą, – medikų kasdienybė.

Sunkiausiems pacientams – skubiausia pagalba

– Kokia esminė skubiosios medicinos koncepcija? – teiravomės šios klinikos vadovo dr. Kęstučio Stašaičio.

– Skubiosios medicinos ištakos, manoma, driekiasi iki Prancūzijos revoliucijos laikų (XVIII amžiaus pabaigos). Tuomet vienas karo chirurgas atkreipė dėmesį, kad sunkiai sužeistų pacientų gyvybės išsaugojimas, palyginti su lengviau sužeistaisiais, priklauso nuo to, kaip skubiai jiems suteikta medicinos pagalba. Pagal tam tikrus kriterijus iš daugybės nukentėjusiųjų atrinkti sunkiausios būklės ir jiems kuo greičiau suteikti pagalbą – iki šių dienų išlikęs skubiosios medicinos principas.

Šiais laikais dažniausiai susiduriame su nukentėjusiais „kelių karuose“. Vis dar tebesame šios liūdnos statistikos lyderiai Europoje. Pasaulinė patirtis rodo, kad gydant sunkias traumas ar kitas sudėtingas ligas vienoje vietoje, kur sutelkta speciali įranga ir kompetentingas personalas, išgelbėjama kur kas daugiau gyvybių. Todėl naujajame Traumų ir skubios pagalbos centre įsikūrė keli padaliniai: Vaikų priėmimo skyrius, Skubiosios medicinos klinika suaugusiems, Intensyviosios terapijos ir Anesteziologijos klinikos bei Ortopedijos traumatologijos klinika su jai priklausančiomis operacinėmis. Anksčiau sunkiai sužalotą pacientą tekdavo klinikų tuneliais gabenti į kitame pastate įsikūrusias operacines, o dabar pakanka keliolikos sekundžių pakilti liftu į antrą aukštą, ir pacientas jau ant operacinio stalo. Jei kritinės būklės pacientą reikia gaivinti, čia pat – viena iš trijų moderniausia aparatūra aprūpintų reanimacinių salių. Atkūrus gyvybines funkcijas, ligonis perkeliamas į Intensyviosios terapijos kliniką. Tai atitinka tarptautinius skubiosios medicinos standartus. Įkurtas Traumų ir skubios pagalbos centras leido maksimaliai optimizuoti skubios pagalbos teikimą Kauno klinikose ir vaikams, ir suaugusiems. Tai padeda sutaupyti daug brangaus laiko, reikalingo gyvybei gelbėti.

Dr. Kęstutis Stašaitis./Kęstučio Šimatonio nuotrauka

– Kiek pacientų ir dėl kokių problemų kreipiasi kasdien?

– Kartu su Vaikų priėmimo skyriumi per parą suteikiame pagalbą vidutiniškai 245 asmenims. Negalavimai labai įvairūs: nuo elementarių sužeidimų, kuriems sutvarkyti užtektų namų vaistinėlės priemonių, iki sudėtingų dauginių traumų, kai skubiai sukviečiama įvairių sričių profesionalų komanda.

Kauno klinikų, kaip universitetinės trečiojo lygio ligoninės, specializacija – sunkių traumų, gyvybei pavojingų būklių (insulto, infarkto ir pan.) ir kitų sudėtingų ligų gydymas. Naujajame Traumų ir skubios pagalbos centre sutelkta moderniausia aparatūra bei patyrę medikai, diagnozuojantys ligą, stabilizuojantys paciento būklę, skiriantys stacionarinį gydymą arba nukreipiantys gydytis ambulatoriškai.

Ne paslaptis, kad pacientai kartais gudrauja ir sulaukę vakaro atvyksta dėl problemų, kurias puikiausiai galėtų išspręsti šeimos gydytojas arba bet kuris iš trijų Kaune veikiančių priėmimo skyrių medikų. Mūsų klinikų paskirtis – teikti pagalbą sunkiausiems pacientams iš visos Lietuvos. Atvykstantieji dėl nesunkių sveikatos sutrikimų sudaro klinikoje spūstis, todėl kenčia aptarnavimo trukmė.

Tikslesnė diagnozė ir gydymas

– Kodėl kai kurie pacientai Skubiosios medicinos klinikoje stebėti paliekami nuo 4 iki 24 valandų?

– Nustatyti tikslią diagnozę ir priimti sprendimą dėl stacionarinio ar ambulatorinio gydymo ne visada įmanoma remiantis pirminių tyrimų rezultatais. Diagnozė gali būti patvirtinta arba atmesta tik po daugybės pakartotinių tyrimų, gydytojų konsultantų apžiūros, įvertinus organizmo reakciją į vaistą, procedūrą, poilsį ir pan. Dėl to Skubiosios medicinos klinikoje pacientai gali būti gydytojų stebimi nuo 4 iki 24 valandų, kol bus patikslinta diagnozė ir paaiškės tolesnis gydymas. Tam skirta apie 30 vietų ir visa reikalinga įranga paciento gyvybiniams parametrams registruoti, deguoniui tiekti, jei reikia palengvinti sutrikusią kvėpavimo funkciją, ir t. t.

Nors apskritai hospitalizuojamų ligonių daugėja, dėl paciento sveikatos būklės stebėjimo neretai atkrinta būtinybė guldyti asmenį į ligoninę. Kol šios paslaugos nebuvo, nemažai pacientų, paguldytų į stacionarą, po 2–3 dienų būdavo išrašomi, pavyzdžiui, nepasitvirtinus galimo miokardo infarkto diagnozei. Šiuo metu per 4–8 valandas tokie ligoniai išsamiai ištiriami stebėjimo padalinyje ir, jei įtarimai nepasitvirtina, išleidžiami namo.

Gyvuoja vos mėnuo

– Tarkime, mieste įvyko didelė avarija ir nukentėjo daug žmonių, akivaizdu, kad jiems reikia skubios pagalbos. Kuo skiriasi pagalba tokiu atveju teikta iki šiol ir teikiama dabar?

– Per sunkias avarijas sužaloti pacientai buvo ir tebėra mūsų darbo kasdienybė tiek buvusiame Skubios pagalbos skyriuje, tiek ir naujojo Traumų ir skubios pagalbos centro Skubiosios medicinos klinikoje. Šiuo požiūriu niekas nepasikeitė, tik gerokai išaugo galimybės greitai ir efektyviai padėti nukentėjusiesiems. Turėjome vieną reanimacinę salę kritinės būklės, klinikinės mirties ištiktiems pacientams gaivinti, o naujojoje klinikoje turime tris tokias sales ir naujausią diagnostikos aparatūrą, dirbtinės plaučių ventiliacijos įrangą, portatyvinius rentgeno ir ultragarso aparatus bei kito inventoriaus. Greta įkūrėme 6 vietas pacientams, kuriuos reikia intensyviai prižiūrėti ir stebėti. Skubiosios medicinos klinika gyvuoja vos nuo liepos mėnesio, bet jau buvo atvejis, kai į avariją patekus troleibusui vienu metu buvo pristatyta 11 nukentėjusiųjų. Vargu ar būtume sugebėję visiems jiems padėti, jeigu būtume dirbę ankstesnėse patalpose ir senąja įranga.

– Skubiosios medicinos klinikoje dirbantiems gydytojams ir slaugytojoms reikia specialaus profesinio pasirengimo, gebėjimo operatyviai priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę, taigi jiems būtinos ne tik profesinės, bet ir psichologinės savybės. Kaip rengiami skubiosios medicinos specialistai?

– Skubioji medicina jau ilgą laiką egzistuoja kaip atskira medicinos specialybė Australijoje, Azijoje, Kanadoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kartais skubioji medicina palaikoma skubiosios medicinos pagalbos sinonimu – sritimi, kurią turi išmanyti beveik visi medikai. Iš tikrųjų skubiosios medicinos gydytojai teikia skubią pagalbą visais nediferencijuotais ūmiais ir kritiniais atvejais, iki tol, kol pacientas išleidžiamas iš skubios pagalbos skyriaus arba perduodamas prižiūrėti kitam gydytojui.

Iki šiol skubios pagalbos skyriuose mūsų šalyje dirba įvairiausių sričių gydytojai. Dėl sunkaus ir varginančio darbo jų kaita yra viena didžiausių iš visų ligoninės padalinių. Pavyzdžiui, pernai mūsų Skubios pagalbos skyriuje apsilankė tiek pat pacientų, kiek buvo gydyta visuose kituose Kauno klinikų stacionaro padaliniuose per metus. Neretai į tokį darbą patys medikai žvelgia kaip į tarpinę karjeros stotelę siekiant įgyti patirties. Po kelerių metų, gavę geresnį darbą profilinėje klinikoje, prityrę medikai išeina, o juos pakeitusiems žmonėms vėl prireikia laiko prisitaikyti. 2013 metais LSMU ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įsteigta labai svarbi skubiosios medicinos rezidentūros studijų programa. Baigę skubiosios medicinos rezidentūrą gydytojai visą savo karjeros laiką dirbs šioje srityje, kaups patirtį, kurią galės perduoti kitiems, dėl to gerės skubiosios pagalbos paslaugų kokybė. Įdomi ir dinamiška skubiosios medicinos gydytojų specializacija ypač populiari JAV ir Jungtinėje Karalystėje, malonu, kad ją turime ir Lietuvoje. Mūsų skyriaus komandoje – daugiausia jauni gydytojai ir slaugytojos. Sunkų, reikalaujantį fizinės ir psichologinės ištvermės, greitos orientacijos ir susikaupimo darbą renkasi stiprios asmenybės, kurioms didžiausias atlygis – matyti, kad tavo kompetencija, gebėjimas operatyviai spręsti ir komandinės pastangos sumažina paciento patiriamą skausmą ar išgelbėja gyvybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"