TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Skyrybų ratas sukasi vis greičiau

2013 04 12 6:22
Šiek tiek daugiau kaip pusė santuokų mūsų šalyje subyra. /Flickr.com nuotrauka

Norite nebrangių ir greitų skyrybų? Tai beveik taip pat paprasta, kaip įsigyti pigių skrydžių bendrovės bilietą. Jei numatomas sudėtingesnis, labiau per kišenę kirsiantis procesas, kad išsiskirtumėte, galite pasiimti kreditą. Sakysite, "kaip patogu!", bet ar verta džiūgauti, kai Lietuva pagal ištuokų skaičių Europos Sąjungoje (ES) yra viena pirmaujančių valstybių.

ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad mus pagal skyrybų skaičių lenkia tik "braliukai" latviai. 2011 metais Latvijoje tūkstančiui gyventojų priskirtos ketverios skyrybos, Lietuvoje - 3,4. Tai reiškia, kad šiek tiek daugiau kaip pusė santuokų mūsų šalyje subyra. Labiausiai ES šeiminiu gyvenimu džiaugiasi maltiečiai, airiai ir italai - jie išsituokia rečiausiai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje skyrybų skaičius nežymiai, bet tendencingai didėja. Šią dinamiką ypač jaučia skyrybų paslaugas teikiančios įmonės. Tokių teisinių agentūrų pastaraisiais metais randasi tarsi grybų po lietaus.

Ne tik juoda arba balta

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė, Demografinių tyrimų instituto darbuotoja Aušra Maslauskaitė, tyrusi ištuokų raidą, veiksnius ir pasekmes Lietuvoje, teigė, kad ištuokų Lietuvoje pradėjo daugėti jau nuo 1965 metų. Per dešimtmetį buvo pasiekti tokie ištuokų rodikliai, kurie su nedideliais nukrypimais išliko stabilūs iki sovietmečio pabaigos.

"Jei žvelgsime į ištuokų skaičių tūkstančiui gyventojų, jis beveik nekito nuo pat 1975 metų iki šių dienų. Tačiau šis rodiklis nėra tikslus. Kiti, kiek sudėtingesni, ištuokų matavimo rodikliai rodo, kad šis stabilumas apgaulingas. Pavyzdžiui, suminis ištuokų rodiklis rodo, kad 2007 metais buvo pasiektas istorinis skyrybų rekordas. Sovietmečiui ir šiandienei Lietuvai būdingi aukšti skyrybų rodikliai", - sakė A.Maslauskaitė.

Nors, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, pirmaujame ir, regis, šie skaičiai turėtų priversti susimąstyti, pašnekovė pažymėjo, kad nereikėtų situacijos vertinti tik neigiamai. Ji tvirtino, kad skyrybas galime įvardyti kaip blogį, tačiau taip pat - kaip galimybę nutraukti šeiminius santykius, kurie yra žalingi šeimos nariams, ir sukurti naujus. "Lygiai taip pat neįmanoma pasakyti, kiek skyrybų visuomenei dar yra pakenčiama, o kiek - jau nebe. Be abejo, stabilūs kokybiški šeiminiai santykiai yra naudingi šeimos nariams ar visuomenei. Tačiau kitas klausimas, ar stabilumas savaime yra pozityvas asmenims ir visuomenei, jei kalbame apie tokius šeiminius santykius, kai visos šalys patiria skriaudą", - kalbėjo profesorė.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentės, šeimos teisės specialistės dr. Ingos Kudinavičiūtės-Michailovienės teigimu, nors Lietuva beveik pirmauja ES pagal ištuokų skaičių, santuokų skaičius rodo, kad visuomenė nenusisuka nuo santuokos instituto. "Jei per metus skaičiuojama apie 20 tūkst. santuokų ir 10 tūkst. skyrybų, tai reiškia, kad žmonės yra linkę sukurti kitas šeimas ir jie nepamina santuokos kaip vertybės", - mano ji.

I.Kudinavičiūtė-Michailovienė: "Visuomet susiduriame su ištuokos priežasčių puokšte. Dažniausiai viena priežastis veja kitą." /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sprogęs šeimos stabilumo burbulas

Anot VDU profesorės A.Maslauskaitės, "skyrybų revoliucija" Lietuvoje prasidėjo po 1965 metų, kai buvo įgyvendinta teisinė skyrybų reforma. Po jos išsiskirti tapo lengviau ir pigiau. Kita pašnekovės įvardyta skyrybų skaičiaus augimo priežastis yra tuo metu šalyje išgyventi revoliucingi visuomeninio gyvenimo pokyčiai, kai žmonės kėlėsi iš kaimų į miestus, kilo išsilavinimo standartai, moterys pradėjo dirbti ne namuose, bet profesinėje sferoje. "Pridėkime dar materialinį nepriteklių, būstų stygių, vyrų alkoholizmą bei jų skatinimą rinktis darbininkiškas profesijas ir atitinkamai darbininkišką gyvenimo būdą. Dar paminėčiau vyrų ir moterų išsilavinimo skirtumus - vyrai visą sovietmetį buvo prasčiau išsilavinę nei moterys. Štai ir rinkinys veiksnių, kurie sprogdino šeimos stabilumą", - sakė A.Maslauskaitė.

Teisinių paslaugų įmonės "Verslo gurmanai" direktorė Agnė Razgūnienė, subūrusi specialią teisininkų komandą ištuokų klausimams, mano, kad viena iš Lietuvos pirmavimo ES pagal ištuokų skaičių priežasčių yra vartotojimo kultas. "Amerikietiškos vertybės, vartojimo bumas mus pasiekė šiek tiek vėliau, todėl dabar esame pametę savo vertybes. Šiuo metu išgyvename greito vartojimo tradiciją, tačiau tai praeis ir vėl grįšime prie to, kas tikra. Kiek teko susidurti savo praktikoje, dažniausia skyrybų priežastis - neištikimybė. Taip pat sunki šeimos finansinė padėtis, kai norima išvengti kreditorinių vykdymo sąlygų. Vienas sutuoktinis nenori prisiimti kito skolų ir būti už tai atsakingas", - aiškino A.Razgūnienė.

Vis dar sparčiai didėjančią emigraciją, kaip pagrindinę ištuokų priežastį, įvardijo I.Kudinavičiūtė-Michailovienė. Ji tvirtino, kad sutuoktiniui išvykus į užsienį jis ar ji pamiršta savo šeimą, ja nebesirūpina, gal net susiranda kitą gyvenimo draugą ar draugę. "Visuomet susiduriame su ištuokos priežasčių puokšte. Dažniausiai viena priežastis veja kitą, kaip, pavyzdžiui, vis dar labai aktuali šeimų problema - alkoholizmas. Tokiose šeimose dažnai susiduriama su smurtu, tai baigiasi nedarbu, finansiniu nepritekliumi. Per pastaruosius metus savo praktikoje pastebėjau, kad vis dažniau šeimos kaip priežastį įvardija lošimą. Tai tampa reto bendravimo tarpusavyje, didžiulių skolų, slapukavimo priežastimi", - vardijo pašnekovė.

Skyrybos - pelnas teisininkams?

Norintieji nutraukti santuoką šiuo metu turi didelį pasirinkimą, kaip greitai ir už kiek tai padaryti. Standartinė kaina - nuo 120 iki 3000 litų, atsižvelgiama į tai, ar išsituokiama taikiai, kiek turto bei vaikų turima, nes dar ir juos reikia padalyti. Kai nesidraskoma ir gražiai išsiskirstoma savais keliais, procesas užtrunka maždaug iki dviejų mėnesių.

Anot skyrybų paslaugas teikiančių specialistų, jų srities profesionalų ir įmonių daugėja. Vieni tvirtina, kad šio proceso priežastis - savo šeiminiu gyvenimu nepatenkintų žmonių daugėjimas. Tačiau teisininkė A.Razgūnienė minėjo ir labiau pragmatišką priežastį. "Turime minias universitetuose parengtų teisininkų, kurie po studijų neranda darbo, todėl kuria tokias įmones ir kelia konkurenciją", - sakė ji.

Skyrybų paslaugas teikiančių įmonių yra įvairių. Kai kurios, siūlančios pigų ir greitą procesą, dirba nekokybiškai, tuomet tenka atlikti auditą. "Deja, būna atvejų, kai per vėlu ką nors taisyti, nes teisminiai procesai jau būna įvykę", - pažymėjo MRU docentė I.Kudinavičiūtė-Michailovienė.

Sovietinio paveldo įtaka

Anot profesorės A.Maslauskaitės, šeimų nestabilumas ne tik turi įtakos gimstamumui, šeimos demografinei raidai, visuomenės sveikatai, bet kartu prisideda ir prie socialinės nelygybės reprodukcijos. "Skyrybos turi didelę įtaką tam, kaip žmonės supranta šeimos gyvenimą ir kaip jį gyvena. Kadangi skyrybos Lietuvoje dažnos buvo jau sovietmečiu, su tam tikromis išlygomis galime sakyti, jog pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvos šeimos pokyčiai (gyvenimas nesusituokus, nesantuokinė tėvystė, dažnos skyrybos ir pan.), be kitų reikšmingų veiksnių, susiję su sovietiniu šeimos paveldu. Pradėjęs suktis skyrybų ratas turi labai ilgalaikių visuomeninių pasekmių", - pažymėjo pašnekovė.

Šeimos teisės specialistė I.Kudinavičiūtė-Michailovienė akcentavo, kad šeima ir valstybė dėl skyrybų vienareikšmiškai patiria daug nuostolių. Ypač sunkiai skyrybas išgyvena vaikai, jie dažnai itin skaudžiai priima sprendimą, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi. "Žinoma, ištuoka yra vienintelė išeitis, kai šeimoje smurtaujama. Tikrai neverta laukti ir kentėti pažeminimo, fizinio skausmo, orumo bei sveikatos pažeidimų. Tokioje situacijoje kankinasi visi", - aiškino pašnekovė. Ji pridūrė, kad išsiskyrus šeimai nuostolių patiria ir valstybė, nes reikia mokėti pašalpas vienišam tėvui, jei nemokami vaikui išlaikyti skirti pinigai (seniau vadinti alimentais), juos moka valstybė bei vėliau išieško iš pinigus turėjusio mokėti tėvo.

"Išsiskyrusių šeimų vaikai patys dažniau skiriasi", - tvirtino A.Maslauskaitė. Ji aiškino, kad išsiskyrusių šeimų vaikai dažnai daro sprendimus, vėliau turėsiančius neigiamos įtakos jų šeimos stabilumui. Tėvų skyrybas išgyvenę vaikai dažniau įgyja prastesnį išsilavinimą, anksčiau pradeda dirbti, anksčiau patys kuria partnerystę, o tai vėliau turi neigiamos įtakos jų šeimos gyvenimo kokybei. Anot pašnekovės, šie vaikai taip elgiasi ne todėl, kad taip nori, neturi valios, nenori mokytis ar dėl panašių priežasčių - dažnai už juos nusprendžia situacija. "Išsiskyrusių motinų šeimose stinga finansų, būtinų geresniam išsilavinimui. Mamos priverstos daugiau dirbti, jos patiria daugiau rūpesčių derindamos darbą ir šeimą, gali mažiau laiko skirti atžaloms, tad vaikai priversti anksčiau tapti suaugusiais. Antras paaiškinimas - išsiskyrusiose šeimose vaikai neišmoksta kurti įsipareigojimo santykių, ieškoti kompromiso, spręsti konfliktų, skiriasi jų požiūris į šeimą. Taigi matome, kad skyrybos, įvykusios prieš 20, 30 metų, turi pasekmių šiandienos šeimai", - pažymėjo VDU profesorė A.Maslauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"