TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Slaptas geležies stygius: kai anemija artėja keturmyliais žingsniais

2016 04 18 20:29
„Medicina practica“ nuotraukos

Jei sumažėjo darbingumas, jaučiate bendrą kūno silpnumą, esate dirglesni, neskubėkite to priskirti įprastam pavasariniam nuovargiui ar metų naštai.

Atkreipkite dėmesį, ar jūsų gyvybinių jėgų kaip kilpa neveržia anemija, paprastai vadinama mažakraujyste.

Sekina visą organizmą

Kai kraujas pradeda silpti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos, jis vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Todėl įsijungia žmogų alinantis kompensavimo mechanizmas: pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema. Jeigu mažakraujystė negydoma, ligonis gali sulaukti pavojingų komplikacijų.

Pavyzdžiui, negydant geležies stokos anemijos sutrinka širdies ritmas. O sergantiesiems išemine širdies liga dėl mažakraujystės gali kilti stenokardijos priepuoliai, sunkesniais atvejais – ištikti infarktas. Greifsvaldo universiteto universiteto mokslininkai yra ištyrę, kad širdies ir kraujagyslių ligą lydinti mažakraujystė mirties galimybę padidina net du kartus.

Kalifornijos universiteto specialistų tyrimas parodė, kad kenčiantiems dėl anemijos vyresniojo amžiaus žmonėms rizika susirgti senatvine demencija padidėja apie 40 proc. Viena iš prielaidų: smegenys labai jautrios deguonies stygiui, o tai gali tapti tiesiogine silpnaprotystės priežastimi.

Svajūnas Barakauskas

Mažakraujystė ilgai neišsiduoda

Labiausiai paplitusi geležies stokos anemija. Blogiausia yra tai, kad ji ilgai neišsiduoda – bendrasis kraujo tyrimas parodo žemą hemoglobino kiekį tik tada, kai sekindama organizmą anemija atsiskleidžia visa savo jėga. Tada ją tenka daug ilgiau gydyti.

„Pirmieji mažakraujystės etapai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas. Tai padeda atskleisti tik feritino tyrimas. Štai prieš keletą metų jungtinio visuomenės sveikatinimo projekto metu atlikome šalies abiturienčių geležies stokos anemijos tyrimą. Mažakraujystė buvo nustatyta kas dešimtai, o geležies trūkumas – beveik kas trečiai merginai. Tokia latentinė būsena tikimybę susirgti anemija padidina beveik 4 kartus“, – pastebėjo „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Pasak jo, pradėjus sekti geležies atsargoms žmogus vakarop tampa dirglesnis, mieguistesnis, jaučiamas bendras kūno silpnumas. Laikui bėgant vis labiau ryškėja anemijos simptomai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt. Ligoniui sutrinka skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai, apima apatija ir gyvenimas nebeteikia jokio džiaugsmo.

Kaip neuždelsti?

Įsibėgėjus mažakraujystei simptomai dar labiau pagilėja. Anemija sergančio žmogaus oda tampa gležna, tarsi persišviečianti.

„Pilnai geležies stokos anemijos diagnostikai turi būti atliekamas kompleksinis – bendrasis kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimas. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas. Sumažėjusią hemoglobino koncentraciją bendrasis kraujo tyrimas parodo tik tuomet, kai organizmas būna išeikvojęs beveik visas geležies atsargas, o tai gali išaiškėti ir po pusės metų nuo anemijos pradžios“, – pabrėžė daug metų organizuojančios anemijos profilaktikos ištyrimo akcijas laboratorijos vadovas.

Tvirtinama, kad žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2–3 kartus daugiau nei sergančių jau išryškėjusia anemija. Didžiausios geležies stokos anemijos rizikos zonoje – merginos ir moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės, aktyviai sportuojantys vyrai.

Anemija dar turi paslapčių

Diagnozuoti vitamino B12 bei folio rūgšties stokos anemiją padeda homocisteino tyrimas. Tai viena iš amino rūgščių, kurios padaugėja, kai organizme trūksta šių vitaminų.

„Anemija užklumpa ne tik pritrūkus geležies bei vitaminų, bet ir netekus daugiau kraujo nei jo pagamina organizmas. Taip pat ji gali būti įvairių ligų – ginekologinių, onkologinių, skrandžio erozijos, dvylikapirštės žarnos, kepenų patologijos, vidinio kraujavimo ir kt. – pasekmė. Labai svarbu išsiaiškinti tikrąsias mažakraujystės priežastis“, – aiškino gydytojas S. Barakauskas.

Anemijos atsiradimo priežastys mokslininkams dar kelia klausimų. Pavyzdžiui, daroma prielaida, kad kartais anemiją gali sukelti ir pats žmogaus imunitetas – geležies atsargos pradedamos „slėpti“ ląstelėse nuo ja besimaitinančių patogeninių mikrobų. Tokiu atveju gydant geležies preparatais ligonio savijauta iš pradžių pagerėtų, bet pagrindinė liga galėtų būti paskatinta vystytis dar greičiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"