TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Slaugytojos - saugančios gyvybę ir orumą

2012 12 11 0:00
LSSO prezidentė D.Margelienė sako, kad per pastaruosius 10 metų dėl emigracijos ir sveikatos apsaugos sistemos reformų darbą paliko apie 10 tūkst. slaugytojų. Netrukus Lietuva pajus aštrų šių specialistų stygių. / Ritos Stankevičiūtės nuotr.

Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) yra slaugytojų įsteigta profesinė organizacija, vienijanti šalies slaugytojas, atstovaujanti ir ginanti slaugytojų profesines, darbo ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, mini savo veiklos 20-metį.

Visoms slaugytojoms, kurios tyliu rūpinimusi, išmintimi ir paguoda padeda pasveikti ar palengvinti sunkią negalios naštą, - visų mūsų pagarba ir nuoširdi padėka.

Liga, negalia, senatvė - dalykai, kurie tokie tolimi atrodo dvidešimtmečiams, keičia gyvenimą, verčia susimąstyti apie tai, kiek daug mes priklausome nuo šalia esančiųjų: ir ne tik artimiausių šeimos narių, bet ir gydytojų, slaugytojų kompetencijos bei gerumo.

Jautriausi medikų komandos nariai

Ar kada pagalvojame, koks yra slaugytojų, dirbančių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, darbas. Kiek fizinių ir dvasinių jėgų reikia toms, kurios slaugo ligonius, ištiktus insulto, infarkto, patekusius į avariją, patyrusius nudegimų ir kitokių sunkių traumų, gydomus chirurginės reanimacijos skyriuose? O juk jos - dar ir žmonos, motinos, dukterys, prieš ir po darbo turinčios daugybę "nematomų" pareigų ir darbų, kad šeimos namai taptų jaukūs, sušildyti moteriškos šilumos. (Beje, pastaruoju metu slaugytojo profesiją renkasi ir vyrai.)

Tik vienas pavyzdys. Keturiasdešimtmetis ligonis iš rajono, tvirtas vyras, kurio bėdos prasidėjo tuomet, kai susižalojo dirbdamas miške. Į Vilnių atvežtas labai sunkios būklės. Sepsis. Dėl infekcijos nusilpus organizmui supūliavo kojų audiniai, paskui pūliniai išplito visame kūne. Reanimacijoje išbuvo ilgai - apie mėnesį, dar maždaug porą mėnesių gydytas chirurgijos skyriuje. Galimybių, kad liks gyvas, buvo labai mažai. Tačiau keletas operacijų, gydymas stipriais antibiotikais ir kitomis priemonėmis padėjo ligoniui grįžti į gyvenimą. Medikai nepaisė nei šventinių dienų, nei darbo valandų, neskaičiavo lovadienių. Sėkmę lėmė ne vien operatyvūs ir veiksmingi gydytojų sprendimai, bet ir sunkus, nuoširdus slaugytojų darbas. Būtent jos atlieka tuos tarsi "nereikšmingus ir nematomus" veiksmus, dėl kurių net į sunkiausią situaciją patekęs žmogus turi galimybę neprarasti orumo. Slaugytojos guodžia ir maitina, perriša žaizdas, leidžia vaistus, įveda kateterius, prausia, valo, tvarko, varto skausmo kamuojamus ir organizmo funkcijų nebevaldančius ligonius, geba padalyti dėmesį iškart keliems pacientams, kuriems prireikia pagalbos.

Tas, kam neteko būti operacinėje, ko gero, nė neįsivaizduoja, kiek daug ten modernios aparatūros. O visus įrenginius valdyti ir jų veiklos parametrus išmanyti turi operacinėse dirbantys medikai. Kol chirurgas operuoja, jam asistuoja, technikos rodiklius stebi slaugytojos.

Šios medikės yra arčiausiai žmogaus. Jų profesionalumas ir gerumas didele dalimi lemia gydymo sėkmę ir kokybę. Daugelis sunkiausiuose baruose dirbančių gydytojų pripažįsta, kad nuo slaugytojų kompetencijos ir širdingumo labai priklauso gydymo sėkmė. Ligoniai su šiomis medikėmis atviriau dalijasi mintimis, todėl būtent jos padeda rasti atsakymą į sunkiausius klausimus. Tarkime, kodėl žmogus, nors ir tinkamai gydomas, sveiksta lėtai ir nenoriai? Kartais dėl to būna kaltos psichologinės problemos, šeimos rūpesčiai. Apie tai ligoniai atviriau išsipasakoja slaugytojoms, nes su jomis bendrauja keletą kartų per dieną. Šios medikės mato sergančių pacientų nerimą, baimę ir pirmos gali padrąsinti, suteikti jiems optimizmo.

Kieno sąskaita vykdoma sveikatos reforma?

Tačiau kodėl daug kas pasikeičia, kai žmonės pasveiksta? Paprastai jie dėkoja gydytojui, o slaugytojas neretai pamiršta. Ar ne dėl to, kad tokia nuomonė formuojama, kaip sakoma, iš aukščiau?

Sveikatos reforma, sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija Lietuvoje vyksta jau daugiau kaip du dešimtmečius. Ir nueinanti valdžia džiaugiasi, kad sutaupyta sveikatos įstaigų finansavimo lėšų, sumažinta etatų. Politikai, kurie gyvena Vilniuje ir prireikus naudojasi aukščiausio lygio medicinos įstaigų paslaugomis, teigiamai vertina pokyčius. Tačiau visai kitaip apie tai mano vieniši ir pamiršti atokių kaimų gyventojai, pasiekiantys medicinos įstaigas tik visiškai pasiligoję, ir slaugytojos, kurioms tenka iš arčiausiai matyti seno sergančio žmogaus kančias. Jie tokių teigiamybių įžvelgia kur kas mažiau. Daugelis dabartinių slaugytojų - išsimokslinusios, užsienio kalbų mokančios universitetų ir kolegijų absolventės. Deja, šios profesijos prestižo, darbo sąlygų ir užmokesčio pokyčių jos beveik nejaučia, ypač plušančios rajonų ligoninėse. Slaugytojomis daugiausia dirba moterys, o kai mažinami etatai, likusioms tenka vis didesnis krūvis. Tad ar galima stebėtis, kad nemažai jų, pavargusių taip gyventi, arba atsisako savo profesijos, arba išvyksta dirbti į užsienį? Kaip teigia Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė, per pastaruosius 10 metų dėl emigracijos ir sveikatos apsaugos sistemos reformų darbą paliko apie 10 tūkst. slaugytojų. Išvyksta ne tik jaunos, neseniai mokslus baigusios, bet ir vyresnio amžiaus darbuotojos, ir ne vien dėl geresnių atlyginimų, o dėl didesnės pagarbos jų profesijai. Nors Lietuvoje dirbančių slaugytojų amžiaus vidurkis - apie 50 metų, mūsų politikai niekaip nesugalvoja, kaip šalyje sulaikyti jaunimą. Lietuvoje parengiamų slaugos darbuotojų lygis yra puikus. Tarkime, Didžiosios Britanijos gydymo įstaigų, kuriose bando įsidarbinti lietuvės slaugytojos, atstovai stebisi, kaip vienas žmogus geba puikiai atlikti tiek procedūrų, kad gali pakeisti keletą tenykščių specialistų. "Kai slaugytoja išeina, jos etatas paprastai naikinamas, todėl mažėja bendras šių medikių skaičius. Pridėkime amžiaus vidurkį ir matysime - po 15 metų slaugos profesionalų trūkumas taps didele senstančios valstybės visuomenės problema", - pabrėžia D.Margelienė.

Kaip gyvena Lietuvos slaugytojos

Jolanta Gertienė, Panevėžio respublikinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai sako, kad jų įstaigoje pastaraisiais metais gerėja ir slaugytojų darbo sąlygos, atkurti anksčiau sumažinti atlyginimai. Per metus ligoninę palieka tik apie 10 slaugos darbuotojų. Jas pakeičia Panevėžio kolegijos absolventės, kurios čia pritampa dar studijų metais, atlikdamos praktiką. "Kai nėra įtvirtintų bendrų normų, pagal kurias slaugytojų pareigos ir atlyginimas kistų atsižvelgiant į tai, koks jų išsilavinimas, darbuotojai nemotyvuojami mokytis ir tobulėti. Iš esmės šie dalykai yra svarstytini. Juk, viena vertus, tokias pačias procedūras atlieka slaugytojos, turinčios specialųjį ir aukštąjį išsilavinimą. Kita vertus, tobulėjant reanimacijos, operacinių technologijoms, reikalingos daugiau žinių ir profesinio pasirengimo turinčios slaugytojos. Tuos dalykus būtina reglamentuoti, bet vis neprisirengiama", - sako J.Gertienė.

Jūratė Stankevičienė - Utenos regioninės ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai, Utenos kolegijos dėstytoja, ekspertė, konsultantė. Jos nuomone, slaugytojos profesiją įgijusios merginos su skaudama širdimi palieka tėvynę ne vien dėl galimybės dirbti pagal profesiją už gerokai didesnį atlyginimą, bet ir dėl to, kad Lietuvoje nėra rūpinimosi jaunu žmogumi sistemos. "Mūsų ligoninės slaugytojų kolektyvas - brandaus amžiaus. Bandome jį atjauninti kasmet įdarbindami po keletą geriausiai per praktiką užsirekomendavusių Utenos kolegijos absolvenčių. Žmonės nori įsitvirtinti Lietuvoje, tik jiems čia trūksta pagarbos ir bent elementarių sąlygų, - įsitikinusi J.Stankevičienė. - Dėl bendrų teisinių normų stokos jaučiame didelį atotrūkį tarp slaugos mokslo ir praktikos. Daugelyje didžiųjų Lietuvos ligoninių nemažai slaugytojų (tarkime, pas mus - du trečdaliai) turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau pagal galiojančius dokumentus nėra skatinimo sistemos, kuri leistų atskirti jų statusą ir atlyginimą.

Esu dirbusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupėje, kurioje tie dalykai buvo svarstomi, bet slaugytojų pateikti normatyvai "pasimetė" ministerijos stalčiuose. LSSO narių dėka per dvidešimtmetį pasiekta tikrai nemažai gerinant mūsų profesijos prestižą, tačiau kol kas sprendžiant slaugytojų reikalus stinga politikų ir SAM pozityvumo."

Beruta Zavadskienė, Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai, akcentuoja profesionalumą, kuris per pastaruosius 20 metų labai padidėjo dėl susiformavusio slaugos mokslo ir galimybių slaugytojoms siekti ne tik bakalauro, bet ir magistro, doktoranto laipsnių. "Lietuvos slaugytojos puikiai vertinamos Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse. Tačiau mūsų krašte kol kas nėra tinkamai sutvarkytas net jų darbo krūvis. Dieną skyriuje dirbanti slaugytoja privalo pasirūpinti 8 ligoniais. O naktį jos krūvį SAM leidžia padidinti iki 3 kartų. Vadinasi, vienai darbuotojai gali tekti prižiūrėti, tarkime, 20 neurologijos skyriaus ligonių, kurių 80 proc. - po insulto, pakenktu stuburu. Ir beveik visi - garbingo amžiaus, nejuda, dejuoja, dėl kvėpavimo takuose susikaupusio sekreto gali pradėti dusti. Kas taip nusprendė? LSSO prieš keletą metų atliko kruopščiausią darbą: chronometru išmatavo kiekvienos procedūros trukmę ir pateikė SAM. Tačiau tvirtinant slaugytojų darbo reglamentą buvo paisoma gydytojų vadovų nuomonės, o į tuos dalykus neatsižvelgta. Daugelis slaugytojų siekia aukštesnio išsilavinimo. Tačiau daugiausia, ko jos gali tikėtis, gavusios aukštojo mokslo diplomą, tai administracijos paskirto 100 litų atlyginimo priedo. O ligoninėms lėšų trūksta. Lieka biudžetinis finansavimas. Neatsižvelgiant į tai, kiek ligonių realiai gydoma. Kai kvotos išsenka, lito "vertė" vis mažėja - iki 70-80 centų. Kas galėtų atskleisti paslaptį, kaip teikti kokybiškas paslaugas už mažesnę kainą? Juk rajonų gyventojai tik sensta, daugeliui jų būtinas ne vien gydymas, bet ir ilgalaikė slauga. Kasdienė slaugytojų tarnystė sergančiam, nuliūdusiam žmogui reikalauja daug fizinių ir dvasinių jėgų. Ir visa tai - vidutiniškai už 1000-1500 litų atlyginimą."

Visoms slaugytojoms, kurios tyliu rūpinimusi, išmintimi ir paguoda padeda pasveikti, palengvinti sunkią negalios naštą, - visų mūsų pagarba ir nuoširdi padėka./ Ritos Stankevičiūtės nuotr.

LSSO - 20 metų kelias: "Pokyčių esama, bet per mažai."

Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) įkurta 1992 metų gruodžio 19 dieną Vilniuje, per pirmąjį Lietuvos slaugos specialistų kongresą. LSSO suvienijo dirbančius slaugos specialistus - medicinos seseris, felčerius, akušerius ir kitus su slaugos praktika bei slaugos mokslu susijusius specialistus. Organizacijos vadove tapo Aldona Čiočienė su aktyvia komanda.

LSSO pradėjo kvalifikuotai analizuoti slaugos situaciją šalyje ir plėtoti veiklą - pertvarkyti slaugytojų profesiją, gerinti jų darbo sąlygas, atstovauti specialistų interesams šalyje ir tarptautiniu lygiu.

Vienas svarbiausių projektų plėtojant LSSO struktūrą buvo 1993-1994 metais įgyvendintas bendras Lietuvos slaugos specialistų ir Danijos slaugytojų organizacijų projektas. Jis leido įkurti LSSO organizacinį sekretoriatą ir surengti seminarus LSSO nariams.

1994 metų kovo mėnesį LSSO buvo priimta į Tarptautinę slaugytojų tarybą kaip tikroji narė, o nuo 1996-ųjų tapo Europos slaugytojų asociacijų federacijos nare.

Per neeilinį antrąjį LSSO kongresą, vykusį 1995 metų vasarį, LSSO tapo profesine sąjunga. Buvo išplėsta organizacijos struktūra regionuose, įkurtos bendruomenės, reabilitacijos, chirurgijos ir hemodializės slaugos specialistų draugijos, kurių tikslas - slaugytojų kvalifikacijos tobulinimas.

Esminė slaugytojų profesijos problema buvo bazinis slaugos mokymas - jis neatitiko Pasaulinės sveikatos organizacijos strategijos "Sveikata visiems iki 2000" nuostatų. LSSO kreipėsi pagalbos į Danijos ekspertus ir pateikė projektą SAM dėl Lietuvos slaugos mokymo sistemos pertvarkymo. Slaugos mokslas buvo perorganizuotas. Šiuo metu slaugos studijos vyksta šešiose kolegijose ir trijuose universitetuose. Slaugytojai turi galimybę siekti magistro ir daktaro laipsnio.

1997 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinta darbo grupė, kuri parengė pirmąjį šalyje Slaugos mokslo ir praktikos raidos strateginį projektą.  

LSSO lyderių iniciatyva sukurtos specifinės LSSO strategijos, taip pat - Slaugytojo profesinės etikos kodeksas, profesijos normos (standartai, specialistų atliekamų procedūrų metodikos). Tikėtasi, jog tai padės spręsti slaugytojų darbo krūvio nustatymo problemą. Deja, Lietuvos sveikatos sistemos politikai nepasinaudojo unikaliu LSSO darbu.

Per LSSO septintąjį kongresą prezidente išrinkta Danutė Margelienė.

2009 metais SAM sudaryta nuolatinė darbo grupė slaugytojų problemoms spręsti. LSSO ekspertai dalyvauja atnaujinant Slaugos praktikos įstatymą.

2010 metais dėl sveikatos priežiūros pertvarkos sumažintas slaugytojų skaičius ir darbo užmokestis, padidėjo jų darbo krūvis. Darbo santykiai tapo įtempti, tvyro nepasitenkinimas. Didėja slaugytojų emigracija į užsienio šalis. Rudenį LSSO surengė akciją "Gana skurdinti slaugytojus", visuomenė buvo informuota apie jų problemas žiniasklaidoje. Vyko susitikimai su sveikatos politikais, profesinėmis ir pacientų organizacijomis.

2010-ųjų spalio 27 dieną LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas priėmė sprendimą "Dėl slaugytojų darbo krūvio ir apmokėjimo tvarkos".

2012-aisiais SAM vadovas Raimondas Šukys patvirtino Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašą.

LSSO siekia, kad slaugytojų bendruomenė galėtų daryti įtaką sveikatos priežiūros politikai, mokėtų apginti savo ir pacientų interesus, turėtų šiuolaikinių žinių bei įgūdžių.

LSSO kelias veda į rytdieną.

REKLAMA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"