TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Slaugytojų badmetis kaskart artėja

2010 08 31 0:00
Pasak D.Margelienės, mažėjant slaugytojų skaičiui, didėja jų nepasitenkinimas darbo krūviu. Ypač tai juntama krizės laikotarpiu.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Šiemet slaugos studijas Lietuvoje pradės pusketvirto šimto pirmakursių. Tačiau lieka klausimas, ar v�liau jie papildys mūsų krašto gydymo įstaigas, ar ateityje bus kam mus, senus ir ligotus, prižiūrėti.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, slaugos mokslus kolegijose šiemet pradės 291 pirmakursis, universitetuose - 51. Kas bus baigus studijas, kol kas sunku spręsti, tačiau dauguma dabartinių absolvenčių norėtų palikti Lietuvą. Bet Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Bendrosios medicinos praktikos ir slaugos katedros vadovės prof. Danutės Kalibatienės teigimu, tai padaryti kasmet pasiryžta vos 1-2 šią aukštąją mokyklą baigusios studentės. "Mūsiškių ypač pageidauja Skandinavijos valstybės, Vokietija, tačiau slaugytojoms reikia mokėti vietos kalbą. Gydytojai dar išsiverčia su anglų kalbos žiniomis, o slaugytojoms to neužtenka, - sakė D.Kalibatienė. - Man baugu, kad tarptautiniu mastu pripažinus mūsų diplomus bei studijų programas išvažiuos visos", - nerimavo profesorė. Ji pritaria studentų mainams, kai laikinai išvykstama padirbėti užsienyje.

Darbo randa ir Lietuvoje

Kita vertus, absolventėms skubėti svetur lyg ir nėra ko. Anot D.Kalibatienės, magistro laipsnį įgijusias slaugytojas mielai priima privatūs medicinos centrai, mat jos išmano ir vadybos, finansų dalykus. Slaugos administratorių, skyrių vyr. seserų ieškančios ligoninės taip pat pageidauja specialisčių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Tiesa, magistro diplomą įgyja nedaugelis: nemažai studenčių nubyra pakeliui. Anot D.Kalibatienės, didelių problemų dėl įsidarbinimo nekyla ir baigusioms bakalauro studijas slaugytojoms.

Priežasčių išvykti apstu

Vis dėlto būtent šios profesijos atstovės pastaruoju metu gausina medikų emigracijos statistiką, išvykimo mastais lenkdamos ir gydytojus. Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius į užsienį išvyko 53 šios specialybės atstovės. Anot LSSO prezidentės Danutės Margelienės, jos dažniausiai išvyksta į Vokietiją, Norvegiją, Airiją, Didžiąją Britaniją, JAV ir kitur. Paprastai pirmiausia ten dirba slaugytojų padėjėjomis, o tik tada - slaugytojomis. Iš atvykėlių dažniausiai reikalaujama turėti darbo patirties, galiojančią licenciją, mokėti kalbą, turėti vairuotojo pažymėjimą. Lietuvoje veikiančios medikų įdarbinimo užsienyje kompanijos nelinkusios atskleisti konkrečių skaičių apie klientus. Štai medicininio slaugymo paslaugas Norvegijos senelių namuose bei ligoninėse teikiančios "Orange Group Baltic" atstovė tepasakė: "Kaip kreipėsi į mus, taip ir kreipiasi."

Neretai tokios firmos kaltinamos mūsų specialistų viliojimu svetur, tačiau, anot D.Margelienės, joms išvykti objektyvių priežasčių apstu. "Prisideda nepasitenkinimas dideliais, nereglamentuotais darbo krūviais. Dėl jų net susergama. Slaugytojas dažniausiai kamuoja stuburo skausmai, atsiradę dėl pacientų kilnojimo, medicininės alergijos dėl jautrumo vaistams, cheminėms medžiagoms. Beje, ir atlyginimai pastaraisiais metais sumažėjo 10-15 proc.", - sakė D.Margelienė.

Didelis sumažėjimas

Pašnekovės duomenimis, prieš dešimt metų Lietuvoje darbavosi apie 38 tūkst. slaugytojų, o dabar jų likę apie 18 tūkstančių. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys tragedijos lyg nerodo: 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka 743 slaugytojai, Latvijoje - 547, Estijoje - 655, Europos Sąjungoje vidutiniškai - 727 slaugytojai. "Tačiau jei viskas klostysis kaip lig šiol, greitai nebeliks kam slaugyti Lietuvos žmonių. Jie kantrūs, o užsienietis už galvos susiimtų, pamatęs, kad skyriuje budi vos dvi slaugytojos. Ten jų yra vos ne kiekvienam ligoniui. Be to, slaugytojos užsienyje turi savo padėjėjų (mes dar įpratę juos vadinti sanitarais), o mūsų gydymo įstaigose šių darbuotojų beveik neliko. Tai didelė netvarka. Jų darbus dabar turi atlikti ligonio artimieji", - situacija piktinosi D.Kalibatienė.

Mažina, bet ne visur

LSSO duomenys rodo, kad 40-55 metų darbuotojos sudaro 80 proc. visų slaugytojų. "Kas mus prižiūrės ateityje? Juk ir visuomenė sensta, ligų daugėja", - nerimavo ir D.Margelienė.

"Kol nebus tinkamos slaugos sistemos, strigs visa sveikatos apsaugos reforma. Dabar visas dėmesys skiriamas gydytojams, o jų parengimas daug brangesnis. Slaugės gali atlikti didelę dalį jų darbo, tada ir gydytojų tiek nereikėtų. Slaugytojų ir gydytojų santykis turėtų būti 2:1, o štai Skandinavijoje vienam gydytojui tenka net 3,5 slaugytojos. Jų poreikis visur yra didelis", - pasakojo D.Kalibatienė.

Lietuvoje vyksta priešingi procesai: slaugytojų poreikis dirbtinai mažinamas, šios profesijos atstovės dažniausiai nukenčia dėl įvairiausių reformų. Tai ypač jaučiama per ligoninių reorganizacijas panaikinus chirurgijos ir reanimacijos skyrius. Juos teko uždaryti ir Šilalės ligoninėje. Pasak šios gydymo įstaigos direktoriaus pavaduotojos medicinai Birutės Kūkštienės, kad dėl to teko atleisti ar bus atleista kelios dešimtys slaugytojų, jų sumažės maždaug trečdaliu. Ignalinos ligoninėje po reorganizacijos teko atsisakyti 12 slaugytojų. Tačiau direktorė Teresė Veličkienė pabrėžė, kad jos atleistos kitu pagrindu, mat buvo pensinio amžiaus. Švenčionių ligoninėje du terapiniai skyriai bus sujungti į vieną. "Šiek tiek sumažinsime lovų, tačiau atleisti slaugytojų neketiname, kelios pensinio amžiaus moterys pačios išėjo. Skyriai nėra perpildyti, slaugytojų turime pakankamai, į užsienį mūsiškės nevažiuoja. Jei nori papildomai užsidirbti, turėdamos laisvų dienų vyksta į Vilniaus ligonines, kur atlyginimai didesni", - pasakojo ligoninės personalo inspektorė Monika Gudelevičienė. Slaugytojų alga neatskaičius mokesčių čia - vos 1000 litų. LSSO duomenimis, Lietuvos vidurkis siekia apie 1500 litų. Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje (VMUL) mėnesio uždarbis didesnis - apie 1700-1900 litų. VMUL vyriausiosios slaugos administratorės Raimondos Steikūnienės teigimu, ligoninėje nėra slaugytojų migracijos, ir anksčiau į užsienį išvyko vos viena kita darbuotoja, o norinčios prisidurti prie algos derina darbą viešojoje įstaigoje ir privačiose klinikose. Anot R.Steikūnienės, slaugytojos neišsibėgioja ir dėl gero kolektyvo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"