TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Smalkių pavojus tyko ir naujuose butuose

Apsinuodijimų smalkėmis pastaraisiais metais gausėja, nukentėjusieji į gydymo įstaigas pristatomi ištisomis šeimomis. Vis dažniau tenka gelbėti ir dėl dujinių vandens bei patalpų šildymo katilų bėdon patekusius žmones.

Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras (AKIB) 2011-aisiais suteikė dvigubai daugiau telefoninių konsultacijų dėl apsinuodijimų smalkėmis nei užpernai (atitinkamai 52 ir 25). Kad tokių apsinuodijimų padaugėjo, rodo ir Valstybinės ligonių kasos statistika.    

AKIB specialistai perspėja dėl naujo anglies monoksido (smalkių) šaltinio - dujinių vandens ir patalpų šildymo katilų. Pasak biuro vedėjos Laimos Gruzdytės, tai, kad žmonės įsigijo visiškai naują ar labai kokybišką katilą dar negarantuoja, jog smalkių nepateks į gyvenamąsias patalpas. Apsinuodijimų anglies monoksidu yra pasitaikę ir naujos statybos butuose, kuriuose įrengta autonominė šildymo dujomis sistema. 

Dažniausiai problemų kyla dėl netvarkingų ventiliacijos sistemų arba specifinių atmosferos sąlygų: didelių šalčių ir aukšto atmosferos slėgio, kai kamino trauka sutrinka.  

"Dėl smarkiai atšalusio oro žmonės pradeda katilus kūrenti visu galingumu. Tačiau netinkamai apskaičiavus kamino plotą, jo trauka būna nepakankama. Tad jei ventiliavimo sistema nėra tiksliai apskaičiuota ar numatyta tik vidutiniam apkrovimui, o žmonės kūrena maksimaliai ir daugiau nei leistina, jei parenkamas ne toks kuras, kaip rekomenduojama, gali susidaryti nepakankama trauka ir oro padavimas. Dėl to atsiranda smalkių patekimo į patalpas grėsmė. Svarbiausia - šildymo sistemos turėtų būti įrengtos kvalifikuotų specialistų ir tinkamai prižiūrimos", - pabrėžė L.Gruzdytė.  

Nepastebimas pavojus

Dažnai žmonės nė neįtaria, kad smalkės - tai ne dūmai iš krosnies, kuriuos galima užuosti, kurie grauš gerklę ir panašiai. 

"Anglies monoksidas neturi jokių požymių. Tai bespalvės, bekvapės, besvorės, vietiškai nedirginančios dujos. Jų negalima nei pamatyti, nei užuosti, nei paragauti", - aiškino AKIB gydytoja toksikologė Sigita Goštautaitė. 

Anglies monoksidas gali nepastebimai patekti į gyvenamąsias patalpas ir sukelti grupinius apsinuodijimus, tuomet medikų pagalbos prireikia ištisoms šeimoms.  

S.Goštautaitė pasakojo apie vieną naujausių įvykių - kai paskutiniąją praėjusio sausio dieną medikams teko gelbėti jauną keturių asmenų šeimą. Kreipėsi vyras, žmona bei jų 2 ir 6 metų vaikai, gyvenę dujiniu katilu šildomame bute. Kadangi buvo labai šalta, papildomai jie dar nusprendė pasikurti židinį. Butą jie nuomojosi, tad greičiausiai nelabai išmanė ventiliacijos sistemą. Šiuo atveju židinio kaminas, matyt, buvo sujungtas su dujinio katilo ventiliacija. 

Atsibudusi apie 3 valandą nakties pirmiausia pradėjo vemti šešerių metų mergaitė. Pažadinti tėvai irgi jautėsi blogai ir iškvietė greitąją. Abi atžalos pateko į vaikų ligoninę - jiems nustatytas apsinuodijimas smalkėmis, skirtas gydymas deguonies terapija. 

Vyras ir žmona, kurie skundėsi pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu, silpnumu bei mieguistumu, buvo gydomi Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL). Medikai džiaugiasi, kad jau kitą dieną visi jautėsi gerai ir buvo išrašyti iš ligoninių.

Apsauga - smalkių detektorius

Norint išvengti nelaimių, medikai rekomenduojama įsigyti smalkių (anglies monoksido) detektorių. Jų yra įvairių rūšių ir kainuoja jie daugiau kaip 50 litų. "Dujiniam katilui žmonės išleidžia kelis ar net dešimtis tūkstančių litų, o taupo 50-100 litų kainuojančiam detektoriui. Nederėtų to daryti saugumo sąskaita", - pabrėžė L.Gruzdytė.     

Laikantis gamintojo rekomendacijų, detektoriai gali būti įrengiami prie grindų ar lubų. Kas kažkiek laiko, dažniausiai - kas 30 sekundžių, jie matuoja anglies monoksido koncentraciją patalpose ir, esant padidėjimui, siunčia garsinį signalą. Gamintojai pataria įrengti šiuos prietaisus kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje, taip pat - ir garaže. Taupumo sumetimais Lietuvoje rekomenduojama turėti detektorius bent miegamuosiuose kambariuose, nes apsinuodijimai smalkėmis dažniausiai įvyksta naktį.

Pavojus iš krosnies

Daugelis žino, kad apsinuodijimas anglies monoksidu gresia ir kūrenant krosnį, ypač jei ji netvarkinga ar per anksti uždaroma sklendė. S.Goštautaitė prisiminė vieną skaudžiausių atvejų, kai į medikų rankas pateko stipriai apsinuodiję du jaunuoliai. 18 metų vaikinas ir jaunesnė mergina išvažiavo į kaimą, pasikūrė krosnį ir liko nakvoti. Po paros juos rado artimieji - mergina buvo nuvežta į vaikų ligoninę, o vaikinas jau komos būklės pristatytas į RVUL. Deja, po trijų parų, nors ir intensyviai gydomas, jis mirė.

Uždarose patalpose naudojami židiniai, pirtys, barbekiu irgi gali tapti anglies monoksido skleidėjais. Smalkių šaltiniu gali tapti ir netvarkingos dujinės viryklės su nesureguliuotu oro padavimu. Gaisrų dūmai taip pat turi nemažą kiekį anglies monoksido. Spaudžiant šalčiams žmonės kūrena intensyviau, tad apsinuodijimo tikimybė dar padidėja. 

Medikams įsiminė incidentas, kai - vėlgi – nuo smalkiŲ nukentėjo didelė grupė žmonių. Sausio 5-ąją Lukiškių kalėjime kilus gaisrui, iš tardymo izoliatoriaus į RVUL buvo atvežti 9 nukentėjusieji. Visi skundėsi bendru silpnumu, nerimu, dusuliu, galvos, krūtinės skausmais, kosuliu, pykinimu, vienas jau buvo ištiktas komos, dviem pasireiškė kvėpavimo nepakankamumas. Gydymui naudota deguonies terapija, vienam kaliniui - dirbtinė plaučių ventiliacija. Visi apsinuodijusieji pasveiko.  

Apsinuodijo drabužių rūšiuotojos

Dar vienas nesenas įvykis, kai iš karto teko gydyti daug nukentėjusiųjų - kai gruodžio 15-ąją į RVUL priėmimo skyrių buvo atgabentos 9 pacientės, dirbančios dėvėtų drabužių rūšiuotojomis parduotuvių tinklo "Humana" bazėje. Jos skundėsi jau tris dienas nesiliaujančiais galvos skausmais, svaigimu, pykinimu, širdies plakimu, mieguistumu, silpnumu, galūnių tirpimu, veido paraudimu, vakare kai kurios vėmė. Kadangi nusiskundimai stiprėjo, moterų būklė blogėjo, į darbovietę buvo iškviesta greitoji pagalba - 9 dėvėtų drabužių rūšiuotojos buvo nugabentos į RVUL, kur joms buvo suteiktas tinkamas gydymas.   

Moterys labai nerimavo, kad nukentėjo dėl rūšiuojamų drabužių. Įmonės vadovė informavo apie medžiagas, kuriomis apdorojami drabužiai, tačiau pasireiškę negalavimai tų medžiagų poveikio tarsi neatitiko. Tad diagnozė buvo tokia: ūmus inhaliacinis lengvo arba vidutinio sunkumo apsinuodijimas smalkėmis. Medikai sužinojo, kad sandėlyje, kuriame dirbo moterys, važinėjo trys krautuvai - du varomi elektra, vienas - dujomis. Tačiau uždarose patalpose dujiniai ir skysto kuro krautuvai, gaminantys anglies monoksidą, yra draudžiami. 

Toksikologės įspėjo, kad užvesti automobilio variklį garaže taip pat draudžiama. Kadangi oro cirkuliacija yra nepakankama, net atidarytos garažo durys gali neapsaugoti nuo apsinuodijimo vidaus degimo variklių dujomis. Tiesa, naujos gamybos automobiliuose, kur įmontuoti specialūs konverteriai, anglies monoksido būna gerokai mažiau. Kita vertus, benzininių variklių išmetamose dujose anglies monoksido yra daug daugiau nei dyzelinių variklių.

Pirmiausia - į gaivų orą

Kuo didesnė anglies monoksido koncentracija ir poveikio laikas, tuo sunkiau apsinuodijama. Kartais apsinuodijimas smalkėmis supainiojamas su virusine infekcija ar apsinuodijimu maistu, nes iš karto suserga visa šeima. Nelaimės požymiai: galvos skausmas ir svaigimas, pulsavimas smilkiniuose, bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, ūžimas ausyse, mieguistumas, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimas, ryškiai raudona oda, pirmiausia - veido, vėliau ir kitų kūno vietų, sąmonės praradimas, alpimas. 

Apsinuodijimai smalkėmis pavojingi dėl vėlyvųjų centrinės nervų sistemos pakenkimo požymių. Neurologiniai bei psichiatriniai simptomai pasireiškia 2-40 parą po apsinuodijimo. Jų pasitaiko net iki 40 proc. pacientų, dažniausiai tiems, kurie patyrė sunkų apsinuodijimą arba vidutinį, bet pakartotiną. Tokie simptomai dažniau atsiranda per 40 metų sulaukusiems žmonėms, dirbantiesiems protinį darbą, taip pat sergantiesiems hipertenzija ir gali trukti mėnesius  ar metų metus.  

Medikai pabrėžia, kad nukentėjusįjį pirmiausia reikėtų išnešti iš užterštos aplinkos ir kuo greičiau pradėti gydymą deguonimi. Kvėpuoti šimtaprocentiniu deguonimi tenka 6-24 valandas. Esant itin sunkiems apsinuodijimams, taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija ir kitos priemonės.  

Skaičiai liudija

* Lietuvos praėjusių metų duomenų dar nėra, bet turima 2010-ųjų statistika rodo, kad tais metais dėl apsinuodijimo smalkėmis ligoninėse gydyta rekordiškai daug - 162 - pacientų. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriuje 2010-aisiais gydytas 61 pacientas (2009 metais - 38);

* Tikslios apsinuodijimų smalkėmis statistikos pasaulyje nėra, nes dauguma atvejų neregistruojami, nediagnozuojami ir negydomi, bet daugelyje kraštų tai yra dažniausi atsitiktiniai apsinuodijimai. 

* JAV kasmet registruojama apie 500 mirčių, iš jų apie 200 dėl netvarkingos šildymo sistemos. Taip pat - apie 50 tūkst. hospitalizacijų. Didžiojoje Britanijoje kasmet registruojama apie 50 mirčių, apie 200 sunkių atvejų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"