TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sočiai pusryčiauti neužtenka

2016 03 19 6:00
Dažnai girdime, kaip svarbu sočiai papusryčiauti. iranreview.org nuotrauka

Dažnai girdime, kaip svarbu sočiai papusryčiauti. Jei nevalgysime pusryčių, sulėtės medžiagų apykaita, priaugsime svorio, iškils bėdų dėl sveikatos.

„The New York Times“ rašo, kad maisto pramonė, norėdama parduoti kuo daugiau pusryčių dribsnių, skatino šį reikalavimą ištisus dešimtmečius. Tačiau moksliniais tyrimais nerasta įrodymų, jog tai tiesa.

Idėja, kad sotūs pusryčiai naudingi sveikatai, siejama su praėjusio amžiaus trečiuoju dešimtmečiu, kai Edwardas Bernaysas, viešųjų ryšių žinovas, vadovavo visos šalies žiniasklaidos kampanijai, skatinančiai žmones pradėti rytą su šonine ir kiaušiniais. Tuo metu viena E. Bernayso klienčių buvo kompanija „Beech-Nut Packing Company“, prekiavusi šonine ir kitais kiaulienos produktais.

Vėlesniais dešimtmečiais per dešimtis stebimųjų tyrimų užfiksuota, kad pusryčių valgytojai yra lieknesni. Nors tyrėjai negalėjo įrodyti nei priežasties, nei padarinių, daugelis sveikatos priežiūros institucijų ir maisto pramonės įmonių ėmė tvirtinti, jog valgant pusryčius galima išvengti antsvorio.

Tačiau eksperimentiniai tyrimai, kai žmonės atsitiktinai priskiriami grupei, valgančiai arba praleidžiančiai pusryčius, tokių sąsajų nenustatė. Vienas naujausių tyrimų paskelbtas šiemet vasarį. Jį atlikę mokslininkai neaptiko jokio „svorio pokyčių ir daugelio sveikatos rezultatų“ skirtumo tarp žmonių, šešias savaites valgiusių ir nevalgiusių pusryčių.

„Nesvarbu, ar papusryčiaujate, ar ne, tai neturi įtakos jūsų kūno svoriui“, – aiškino tyrimo autorius Jamesas Bettsas, mitybos ir medžiagų apykaitos specialistas iš Bato universiteto Anglijoje.

Pasak dr. J. Bettso, stebimieji pusryčių valgymo tyrimai, skirtingai nei atsitiktinių imčių tyrimai, gali klaidinti. Pavyzdžiui, pusryčiaujantiems žmonėms taip pat būdingas elgesys, susijęs su gera sveikata. Jie linkę mažiau gerti ir rūkyti, mažiau vartoti cukraus, valgyti daugiau ląstelienos ir dažniau sportuoti nei tie, kurie pusryčių nevalgo.

„Iš stebimųjų tyrimų žinome tik tiek, kad pusryčiaujantys žmonės yra lieknesni, – teigė dr. J. Bettsas. – Tačiau lieknumą gali lemti ir kiti veiksniai.“

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"