TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Spalvos padeda keisti gyvenimo kokybę

REKLAMA  •  2013 07 19 9:15
Geriausiai savo emocijas spalvomis išreiškia vaikai. Lauros Vaišvylaitės ir asmeninio archyvo nuotraukos

Ar pastebėjote, kad emocijos turi spalvas ir jas geriausiai išreiškia vaikai? Paprašyti nupiešti džiaugsmą, jie piešia saulę, vaivorykštę ir gėles, o baimę tapo tamsiomis spalvomis... Ar žinote, kad tapymas kai kada gali būti efektyvesnis už vaistus?

Daugelis suaugusiųjų įprastai mano, jog piešti – vaikiškas užsiėmimas, tačiau pasitaiko, kad po sunkios ligos ar didelės nelaimės žmoguje prabunda tas gaivališkas talentas, padedantis spalvotais potėpiais išsilaisvinti iš giliausiuose pasąmonės kloduose slypinčio skausmo, nuoskaudų, pykčio, ilgą laiką gožusio gyvastingumo spindulius...

Raktas į žmogaus pasąmonę

Spartūs gyvenimo pokyčiai atsispindi ne tik kiekvieno mūsų kasdienėje veikloje ir savijautoje. Mokslininkai pripažįsta, jog tai veikia net ligų pobūdį. Ligų simptomai kinta, o nuolatinio streso, psichologinės įtampos pasekmės neretai pasireiškia įvairių organų skausmais, veiklos sutrikimais.

„Medicinoje vis dažniau pasitelkiama meno terapija, kuri taikoma kaip nežodinės komunikacijos priemonė, padedanti pacientams atskleisti ir išreikšti sumišusius, ne iki galo suprastus jausmus, suteikti jiems aiškumo ir tvarkos, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Psichiatrijos klinikos vadovė prof. Virginija Adomaitienė. - Meno (dailės, muzikos, žaidimo, dramos, pokalbių, diskusijų, filmų ir knygų aptarimo) terapijos taikymas pagal poreikius gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis. Medicinoje meno terapija taikoma diagnostikai, psichoanalizei ir gydymui. Pedagogikoje meno terapija suprantama kaip rūpestis emocine savijauta, asmenybės ar grupės psichikos sveikata. Socialinėje srityje meno terapija taikoma kaip užimtumo arba reabilitacijos forma. Užsienio šalyse meno terapija kaip psichoterapijos forma praktikuojama jau daugiau nei 60 metų. Dailės terapija – viena meno terapijos krypčių, jungianti dailę, psichologiją ir psichoterapiją. Pastaruoju metu šis gydymo metodas sulaukia vis didesnio susidomėjimo, jis atspindi ir modernią tendenciją - šiuolaikinio žmogaus siekį ieškoti natūralių kompleksinių ligų gydymo ir asmenybės harmonijos grąžinimo būdų, troškimą atgauti proto ir jausmų vienybę, o kartu – ir gyvenimo kokybę. Dailės terapija – ne tik specialistų pripažintas, bet ir vienas visuotinai priimtinų būdų atsipalaiduoti, išlaisvinti emocijas, laisvai išreikšti mintis, per spalvas atskleisti tai, ką sunku išreikšti žodžiais. Sunkumus, kuriuos žmogus sunkiai įstengia net įvardyti, o juo labiau - apibūdinti žodžiais, jis gali perteikti piešiniais, kurie specialistams akivaizdžiai liudija apie jo patiriamus intelektinius ir emocinius sunkumus. Dailės terapijos šerdis – savęs ir aplinkos pažinimas per kūrybinę saviraišką.“ Specialistai teigia, jog dailės terapijos užsiėmimų metu vaikas arba suaugusysis „išpiešia“ savo problemą, o išreikšta ji jau nebeatrodo tokia grėsminga ir neįveikiama. Piešinys, spalva padeda žmogui įvardyti problemą, o su juo dirbančiam specialistui – ją suprasti ir ieškoti sprendimo būdų. Tai padeda sėkmingiau rasti kelius į išsivadavimą iš asmenybę slegiančių ir trikdančių bei gyvenimo kokybę bloginančių dalykų.

Prof. V.Adomaitienė: "Gydymo kūryba metodas neturi jokio neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas bet kokio amžaus ir išsilavinimo žmonėms."

Be šalutinio poveikio

Dailės terapijos metodus pirmieji Lietuvoje pradėjo taikyti psichologai ir psichoterapeutai. 1992 metais Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos klinikoje buvo įkurta pirmoji Lietuvoje meno terapijos studija. Meninė raiška buvo pradėta taikyti dirbant su neįgaliais vaikais ir suaugusiaisiais, rizikos grupėmis. 1993 metais Vilniuje vyko pirmoji tarptautinė meno terapijos konferencija. 1997-aisiais Vilniuje vyko pirmasis respublikinis mokslinis–praktinis seminaras „Neįgaliųjų meninis ugdymas“, kurį organizavo prof. A.Piličiauskas. Jo iniciatyva 1997 metais įsteigta Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacija ir Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija, kurios tikslas - suvienyti šioje srityje dirbančius žmones, siekti, kad ir Lietuvoje būtų įteisinta dailės terapijos specialybė, pradėti rengti šios srities specialistai. 2005 metais Vilniuje vykusiame UNESCO forume „Meno ir švietimo sąsajos“ pristatyta Europos ir Šiaurės Amerikos šalių švietimo ir ugdymo patirtis atskleidžia auklėjamąją meninio ugdymo reikšmę, meninės veiklos prasmingumą. 2010-aisiais Šiaulių universiteto magistrantų iniciatyva įsteigta Lietuvos meno terapijos asociacija.

Šiuo metu užimtumo ir meno terapija yra taikoma kai kuriose Lietuvos ligoninėse, vaikų ir senelių globos namuose, dienos centruose ir kt. Tarkime, LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje užimtumo ir meno terapija individualiai ir grupėse taikoma kaip papildoma priemonė greta medikamentinio gydymo. Klinikos pacientai dalyvauja dešimties užsiėmimų cikle. Jų grupės sudaromos pagal gydytojų nustatytas diagnozes. 2012 metais šioje klinikoje užimtumo ir meno terapijos paslauga buvo suteikta 303 pacientams, tarp jų - 157 vaikams ir paaugliams, besigydantiems psichiatrijos, ribinių būsenų, diferencinės diagnostikos, somatopsichikos bei afektinių sutrikimų sektoriuose. Dailės terapija gali būti taikoma vaikams ir suaugusiesiems, specialiųjų poreikių asmenims, psichikos ligoniams, turintiems priklausomybių, nėščiosioms, sunkumų patiriančioms šeimoms, ieškantiesiems asmeninio tobulėjimo galimybių, ji pasiteisina ir verslo įmonėse, ieškančiose modernių darbuotojų motyvacijos skatinimo bei veiklos efektyvumo gerinimo būdų, gerinant išgyvenusių krizes ir stichines nelaimes žmonių savijautą ir t. t. Kiekvienai pacientų grupei taikomos skirtingos dailės terapijos priemonės ir metodai, padedantys siekti skirtingų tikslų. Pavyzdžiui, mažiems vaikams dailės terapijos užsiėmimai gali būti taikomi siekiant praturtinti jų jutiminę patirtį, lavinti smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, vaizduotę. Vyresniems vaikams dailės užsiėmimai padeda išreikšti save, ugdo jų savivertę ir savivoką. Specialiųjų poreikių vaikai piešdami atranda galimybę išreikšti save neverbaliai, lavinti motorinius įgūdžius, erdvės suvokimą, gerinti pažinimo gebėjimus. „Dailės terapija gerina sergančio žmogaus gyvenimo kokybę, kūrybiškai veikia turinčiųjų psichinių sutrikimų savijautą ir saviraišką, mažina jų socialinę atskirtį, taip pat skatina žmonių komunikaciją, socializaciją, integraciją. Ugdoma jų saviraiška, gerėja bendravimo įgūdžiai, savarankiškumas. Bendraudami grupėse tokie pacientai patiria teigiamų emocijų, o pastangos, kurių prireikia atliekant kad ir elementarius darbelius, skatina mąstymą. Pastebėta, kad tikslinga veikla ir bendradarbiavimas su išorine aplinka bei greta esančiais žmonėmis didina pacientų, turinčių psichikos sutrikimų, pasitikėjimą savimi, stiprina jų saugumo jausmą ir savo vertės pajautimą, - sako prof. V.Adomaitienė. – O svarbiausia, kad gydymo kūryba metodas neturi jokio neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas bet kokio amžiaus ir išsilavinimo žmonėms.“

Nauja dailės terapijos studijų programa

„Dažnas lietuvis jau gali pasakyti, kas yra dailės terapija, kai kas jau pats ją išbandęs psichoterapijos, asmenybės ugdymo grupėse, kuriose šiuos metodus taiko psichologai, socialiniai pedagogai, žinių ir patirties įgiję kursuose, mokymuose, seminaruose. Problema, kad esant gana dideliam dailės terapijos poreikiui iki šiol Lietuvoje neturime šios srities specialistų. Užsienyje dailės terapeutams magistro laipsnis privalomas“, – teigia Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto dėstytoja, dailės pedagogė ekspertė Audronė Brazauskaitė.

LSMU ir VDA pristato naują pirmąją jungtinę dailės terapijos magistro studijų programą. Pasak programos kūrėjų ir įgyvendintojų, ši programa buvo brandinama pustrečių metų. Pagal šiuo metu galiojantį studijų krypčių klasifikatorių, sėkmingai baigus studijų programą suteikiamas medicinos ir sveikatos magistro kvalifikacijos laipsnis, kuris leis dirbti dailės terapeutu.

Viena iš šios studijų programos rengėjų LSMU Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė pasakoja, jog ši programa sukurta gerai ištyrus dailės terapijos specialistų poreikį ir keletą metų prasmingai bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija. Jungtinė studijų programa suteikia daugiau galimybių ir vienos, ir kitos aukštosios mokyklos absolventams praplėsti savo specialybių ribas, atrasti save ir sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Į šią studijų programą gali stoti dailės, reabilitacijos, slaugos, visuomenės sveikatos, psichologijos ar socialinio darbo bakalaurai, medicinos magistrai. Taip pat prašoma pateikti vizualinio meno asmeninių darbų rinkinį, kuris turėtų įrodyti stojančiojo dailės įgūdžius, atskleisti raiškos priemonių, tematikos įvairovę, kūrybinę patirtį bei gebėjimą išreikšti savo mintis, idėjas bei vidines patirtis įvairiomis priemonėmis bei savo asmenybės tyrinėjimo patirtį dailės kūrybos procese.

Stojamųjų egzaminų į šią studijų programą nėra. Atrankos kriterijai - ankstesnių studijų rezultatų vidurkis, mokslinė, meninė veikla. Stojančiųjų prašoma pateikti vizualinio meno asmeninių darbų rinkinį, turėti praktinio darbo patirties arba pateikti įvairių kvalifikacinių kursų, kurie susiję su dailės terapija, pažymėjimą. Pokalbyje vertinama stojančiojo motyvacija studijuoti dailės terapiją.

Studijų apimtis – 120 kreditų, nuolatinių studijų trukmė – dveji, o ištęstinių - treji metai.

Dokumentai priimami nuo liepos 29 iki rugpjūčio 14 dienos.

Dailės terapeutai, įgiję magistro kvalifikacijos laipsnį, gali tęsti studijas doktorantūroje, taip pat taikyti savo žinias dirbdami reabilitacijos, sanatorinio gydymo įstaigose, psichikos sveikatos centruose ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šių specialistų laukiama krizių pagalbos centruose, ugdymo ir specialaus ugdymo įstaigose, savanoriško darbo ir privačiame sektoriuose bei socialinių paslaugų ir penitencinės veiklos įstaigose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"