TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Specialistai: per karščius išgirskite širdies siunčiamą SOS signalą

2015 08 05 10:47
LŽ archyvo nuotrauka

Saulės spinduliams tapus kaitresniems, termometro stulpelis pakyla į viršų, nemažai žmonių pradeda sakyti, kad „atsigauna ir jaučia gyvenimą“, „jaučiasi kaip rojuje“, tačiau nemaža dalis gauna signalus iš organizmo, kad ne viskas gerai, ypač dažnai tokius ženklus siunčia mūsų „variklis“ – širdis. 

Pasak „Camelia“ vaistininkės Živilės Bajoriūnaitės, šiltuoju periodu, ypač vasarą, vaistinėse sulaukiama daugiau pacientų, besiskundžiančių sutrikusiu širdies darbu ar galvos svaigimu, „mėtymu“ į šonus. „Iš tiesų kardiologiniams ligoniams karštas oras yra pakankamai pavojingas, nes jis dažnai lemia ligos paūmėjimą. Tad labai svarbu, kad pacientai reguliariai vartotų jiems paskirtus vaistus, konsultuotųsi su profesionaliais vaistininkais, gydytojais“, – pažymėjo Ž. Bajoriūnaitė.

Pritrūksta kalio ir magnio

„MediCA klinikos“ gydytojos Raimondos Lukminės teigimu, pakilus oro temperatūrai, suveikia organizmo apsauga, t.y. Išsiplečia kraujagyslės, kraujo spaudomas sumažėja, padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Tuomet pradedama gausiau prakaituoti, atsiranda bendras silpnumas, nuovargis, mieguistumas, gali pasireikšti deguonies stoka, diskomfortas širdies plote, spaudimo pojūtis pakaušio srityje, galvos svaigimas, būna, kad jaučiamas sąmonės pritemimas. Iš pavojingesnių kraujotakos sutrikimų būtų galima paminėti miokardo infarktą ir galvos smegenų insultą. Tai ypač aktualu karštuoju metų laiku, jeigu vartojame per mažai vandens, gausiau netenkame skysčių prakaituodami, kraujas dar labiau tirštėja ir gali susidaryti trombai, kurie ir yra insultų bei infarktų viena iš priežasčių“, – pasakojo gydytoja R. Lukminė.

Ji pabrėžė, kad vasarą, kai dažniau prakaituojama, organizme dažnai ima trūkti kalio ir magnio, kurie svarbūs širdies raumens veiklai. „Ypač tai svarbu tiems ligoniams, kurie ilgai vartoja kardiologinius vaistus su diuretikais, kurie nesulaiko kalio ir magnio organizme. Šių elementų trūkumas dažnai išprovokuoja širdies ritmo sutrikimus. Jeigu pradeda varginti nuovargis, naktimis ima kankinti raumenų trūkčiojimas ar mėšlungis, o vėliau atsiranda ir širdies ritmo sutrikimų, permušimų – tai požymiai, kurie pasireiškia esant magnio ir kalio druskų trūkumui ir tai jau signalas, jog reikėtų juos vartoti papildomai, kad būtų atstatytas jų balansas organizme. Galima vartoti mineralų ir vitaminų kompleksus ir be abejo būtina subalansuota mityba, kad jums užtektų visų naudingų medžiagų“, – teigė R. Lukminė.

Skysčių – 2-3 litrai per dieną

Vaistininkė patarė, kad norint apsisaugoti nuo karščio, visų pirma, reikia vengti ilgai būti karštame ore, saugotis saulės spindulių dėvint kepurę ar skrybėlę, vilkėti lengvus medvilninius rūbus. „Planuokitės savo veiklas taip, kad kuo mažiau būtumėte lauke, kai saulė yra kaitriausia t.y. tarp 11 ir 16 val. Labai svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas, todėl karštuoju metų laiku būtina gerti daug vandens, arbatos, sulčių. Reikėtų vengti kavos, alkoholinių gėrimų, gazuotų gėrimų. O norint palaikyti mineralinių druskų balansą organizme – patariame gerti mineralinį negazuotą vandenį kasdien. Skysčių per dieną reikėtų išgerti apie 2-3 litrus. Kardiologiniams ligoniams labai svarbus vaistų vartojimo režimas – laiku ir visada išgerti paskirtus vaistus, vengti aktyviai užsiimti fizine veikla karštuoju metu“, – pabrėžė Ž. Bajoriūnaitė.

Vaistininkės teigimu, žmonėms, turintiems problemų su širdimi, buvimas atviroje saulėje yra gana pavojingas, nes yra tikimybė, kad pablogės jų būklė. Tad saulėje galima būti tik su apsauga nuo saulės ir vengiant tiesioginių saulės spindulių. Patariama ilsėtis lauke ar pajūryje pavėsyje, po skėčiu, svarbu kvėpuoti grynu oru. Jei esate labai įkaitę nuo saulės, nepatartina staigiai šokti į šaltą vandenį, kad neištiktų šokas. Turint problemų su širdimi į vandenį patartina eiti atsargiai, palengva apsitaškant, prisipratinant.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"