TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Stiprinant širdį ir gyvenimą

2016 09 17 6:00
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje, naujausiais duomenimis, kasdien įvyksta po 25–27 infarktus, prieš penkerius metus būdavo po 19 per dieną. Tačiau didėja ne tik bendras infarktų skaičius. Lietuvoje jau daugiau kaip dešimtmetis labai didelis mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Net 56 proc. visų mirčių.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas pabrėžė, kad nuo pirmo infarkto per vieną mėnesį miršta maždaug 34 proc. vyrų ir 27 proc. moterų nuo 25 iki 64 metų. Kas trečias, ketvirtas žmogus. Nuo pakartotinio infarkto mirštamumas gerokai didesnis. Ir vyrai pakartotiniu infarktu serga daugiau nei 6,5 karto dažniau nei moterys.

Blogiausi rodikliai Europoje

Šiemet baigta įgyvendinti valstybinė Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, vadovaujama prof. Aleksandro Laucevičiaus. Tirti 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys. Kaip atskleidė tyrimas, per 10 metų didelio pagerėjimo rizikos veiksnių požiūriu nepastebėta.

„Liūdnas reikalas, – sakė dr. M. Biliukas. – „Riebų“ kraują turi daugiau kaip 60 proc. tiriamųjų. Vidutinis cholesterolio kiekis – 6 mmol/l ir daugiau. Blogiausi rodikliai Europoje. Pažangiose valstybėse vidutinis cholesterolio kiekis – mažiau kaip 5 mmol/l, o tokiose lyderėse kaip Šveicarija – net mažiau kaip 4,5 mmol/l.“

Ne viena priežastis

Tačiau ne tik cholesterolis kaltas dėl kraujagyslių užsikimšimo ir infarkto. Pasaulinė medicinos naujovė, pasak kardiologo, kad ateroskleroze susergama nepriklausomai nuo cholesterolio kiekio. Todėl reikia taip pat atsižvelgti į kitas širdį ir kraujagysles žalojančias priežastis. Apie tai pastaraisiais metais ir ypač šiemet Pizoje vykusioje aukšto lygio tarptautinėje konferencijoje paskelbta kaip apie prasidėjusią Mikalojaus Koperniko revoliuciją medicinos srityje. Šiuolaikiniai tyrimai jau leidžia vertinti išsamiau.

Tarp kitų širdies išemijos – centrinio širdies pažeidimo – priežasčių dr. M. Biliukas pirmiausia paminėjo vidinio kraujagyslių sluoksnio endotelio sužalojimą. Šį gražų, tolygų, stebuklingą, pasak kardiologo, ląstelių sluoksnį pažeidžiame netinkamu maistu, alkoholiu, kenksmingais chemikalais, hidrintais riebalais, įvairiais piktnaudžiavimais, nes viskas, ką įtraukiame per nosį ir įdedame per burną, nusėda ant mūsų kraujagyslių sienelių. Endotelis skystina kraują, plečia kraujagysles. Sužalotas tų funkcijų netenka. Tada trinka smulkioji kraujotaka. Pačios stambiausios kraujagyslės gali būti mažai pakitusios ar nepakitusios, o širdis badauja.

Labai svarbi priežastis, prisidedanti prie 56 proc. mirštamumo rodiklio Lietuvoje, – ir kraujo krešumo, klampumo sutrikimai. Taip pat lėtinis organizmo uždegimas. Tiek bendras, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, tiek prasidedantis apie cholesterolio nuosėdas ar ant sužaloto endotelio. Pagaliau – kraujagyslių stenozės, susiaurėjimai.

Svarbiausios rekomendacijos

„Taisyklė paprasta: jei pasidarė negera vieną kartą, būtinai nueik pas gydytoją ir pasitark. Gydytojas savo darbą žinos. Patikrins bendrą sveikatos būklę ir lipidogramą, pamatuos kraujo spaudimą, užrašys kardiogramą. Jei žinai, kad sergi lėtine koronarine ar hipertenzine liga, kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, gerai tau ar blogai – vis tiek reguliariai lankykis pas gydytoją“, – patarė dr. M. Biliukas.

Tarp kardiologo rekomendacijų kiekvienam žmogui – sumažinti sočiųjų riebalų maiste. Ne tik gyvulinės kilmės, bet ir kepinto aliejaus, hidrintų augalinių riebalų, nes jie polimerizuojasi ir nusėda ant kraujagyslių sienelių.

Fizinis aktyvumas labai svarbus siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.huffingstonpost.com nuotrauka

Taip pat vertėtų sumažinti antsvorį ir nutukimą. Dažniau ir po truputį valgyti. Atsikelti nuo stalo geriau neprivalgius. Daugiau vartoti sojų produktų, mažiau – raudonos mėsos. Daugiau valgyti skaidulinio maisto: vaisų ir daržovių.

„Tačiau svarbiausia – padidinti fizinį aktyvumą, – pabrėžė kardiologas. – Penki – septyni kilometrai per dieną mums daug svarbiau negu visos kitos rekomendacijos, nes iš kaulų čiulpų ir iš kraujo ant sužaloto endotelio nusėda kamieninės ląstelės, iš kurių atauga žuvusios to stebuklingo vidinio sluoksnio ląstelės. Tai tarsi vidinė audinio transplantacija. Gamtos stebuklas. Ir tik judėjimas gali tą procesą suaktyvinti. Judėjimas kiekvieną dieną, reguliariai. Ne savaitgaliniais priepuoliais, ne išsipirkus abonementinį bilietą ir vaikštant į sporto klubą šeštadieniais. Tokiems priepuoliniams sportuotojams būna kaip tik daugiau problemų.“

Dr. M. Biliukas pasigedo ir valstybės politikos – rūpinimosi visuomenės kūno kultūra, sporto reikalais. Trūksta ne tik sveikatingumo aikštelių ar dviračių takų.

Psichoemocinis fonas taip pat turi didelę reikšmę. Teigiamos emocijos, menas gyventi. Pagarba asmenybei ir vienas kitam.

„Žmogus turi mokėti iš ryto nusiteikti pozityviai. Pakelti akis į dangų, pažvelgti į gamtą. Padėkoti, kad sulaukė šios dienos, o ne krimstis už praėjusias ar dėl neaiškios ateities“, – sakė kardiologas.

Padedant sveikai gyventi

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras jau antrus metus vykdo širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programą „Mano širdis – mano gyvenimas“. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinta šviečiamoji programa – nemokama ir savanoriška. Joje kviečiami dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei priskiriami, tačiau šiomis ligomis nesergantys asmenys, turintys vieną ar kelis išvardytus rizikos veiksnius: padidėjęs arterinis kraujo spaudimas; padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje; antsvoris ar nutukimas; rizika susirgti cukriniu diabetu; rūkymas.

„Lietuvoje didžiausias mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europoje, net du tris kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Deja, šios mirtys ir gana ankstyvos – miršta darbingo amžiaus asmenys. Todėl būtina šviesti žmones, kad tokių mirčių mažėtų“, – sakė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo vyriausioji specialistė Vilma Miglinė.

Programa „Mano širdis – mano gyvenimas“ truks du mėnesius. Kaip pasakojo V. Miglinė, kas savaitę vyks po vieną seminarą. Juos ves kompetentingi specialistai: gydytojas kardiologas, dietologas, kineziterapeutas ir psichologas. Seminarų dalyviams jie suteiks reikalingų žinių siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto, supažindins su šių ligų rizikos veiksniais, jų korekcijos ir prevencijos galimybėmis, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo reikšme, streso neigiama įtaka ir jo valdymo metodikomis, taip pat pateiks praktinių patarimų, kaip galima stipriau save motyvuoti sveikai gyventi.

„Daugelį rizikos veiksnių galima pakeisti, nes jie priklauso nuo mūsų, – pabrėžė visuomenės sveikatos stiprinimo vyriausioji specialistė. – Pavyzdžiui, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka. Siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto taip pat labai svarbi mityba.“

Net du seminarai vyks mitybos tema. Gydytoja dietologė papasakos, kaip reikėtų sveikai maitintis, akcentuos riebaus, saldaus ir sūraus maisto daromą neigiamą įtaką. Pavyzdžiui, vien sumažinus druskos vartojimą būtų galima sumažinti ir kraujospūdį. Tačiau dauguma gyventojų tiek druskos, tiek cukraus ir riebaus maisto vartoja kelis kartus daugiau, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Seminarų dalyviai taip pat turės galimybę gauti individualias mitybos rekomendacijas. Dietistas asmeniškai bendraus su kiekvienu, įvertins mitybą ir rekomenduos, kaip derėtų maitintis.

Nepamirštas ir fizinis aktyvumas, kurio teigiama įtaka siekiant užkirsti kelią lėtinėms ligoms jau seniai įrodyta moksliniais tyrimais. Programos dalyviai bus mokomi, kaip taisyklingai atlikti fizinius pratimus. Bus galimybė įsitraukti į šiaurietiškojo ėjimo žygius, taip pat organizuojamus Vilniaus visuomenės sveikatos biuro.

„Programos pradžioje bus išmatuotas kiekvieno dalyvio ūgis, svoris, liemens apimtis, o programos pabaigoje – įvertinti įvykę pokyčiai. Šių metų naujiena – visų dalyvių kūno sudėties analizė. Bus nustatomas kūno raumenų ir riebalų santykis bei kiti parametrai, leisiantys identifikuoti individualias problemas ir numatyti siektinus tikslus. Juk sveikata – mūsų pačių rankose“, – kalbėjo V. Miglinė.

Registracija pradedama

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras ragina aktyviai dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programoje „Mano širdis – mano gyvenimas“.

Antakalnio poliklinikoje programos pradžia spalio 3 dieną 17.30 val. Seminarai vyks pirmadieniais nuo 17.30 iki 19.00 val. administracijos patalpų salėje, II aukšte.

Karoliniškių poliklinikoje programos pradžia spalio 4 dieną 17.30 val. Seminarai vyks antradieniais nuo 17.30 iki 19.00 val. administracijos patalpų salėje, II aukšte.

Pradedama dalyvių registracija į seminarus. Kviečiama registruotis pas savo šeimos gydytoją arba elektroniniu paštu: sirdis@vvsb.lt. Registracija telefonu +370 655 32 820 iki spalio 4 dienos nuo 8.00 iki 12.00 val. Kiekvienas dalyvis privalo su savimi turėti išplėstinius (CHOL, DTL, MTL, TAG, GLIU) kraujo tyrimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"