Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Stiprus apkabinimas - nuo žagsėjimo

 
2013 03 12 13:56
AFP/Scanpix nuotrauka
AFP/Scanpix nuotrauka

Jei žmogus pradeda žagsėti, dažniausiai jis bando sulaikyti kvėpavimą ar išgerti vandens. Kartais padeda ledas, kurio prarijus stimuliuojamas klajojantis nervas.

Tačiau šie patarimai, kaip rašo "The Daily Mail", padeda ne visada. Žagsėjimą dažnai sukelia nevalingi diafragmos susitraukimai, atsirandantys dėl rūgšties skrandyje. Ji patenka į stemplę, kai žmogus ką nors labai greitai suvalgo ar išgeria. O rūgštis stimuliuoja nervą, kontroliuojantį diafragmą.

Kartais žmogus pradeda žagsėti, kai jis daug rūko arba kai skrandyje staiga pasikeičia temperatūra (prarijus ką nors karšta ar šalta). Visa tai irgi veikia nervus. Tačiau atskirais atvejais žagsėjimas yra infekcijos, galvos smegenų traumos ar net auglio požymis. Dėl šių priežasčių retkarčiais labai ilgai žagsi žmonės, sergantys išsėtine skleroze, patyrę insultą ar galvos traumą dėl nelaimingo atsitikimo. Jiems siūlomas medikamentinis gydymas: arba raminamosios priemonės, kontroliuojančios refleksus, arba preparatai nuo pykinimo.

Tačiau yra pagrindo manyti, kad tokį pat teigiamą efektą sukelia ir stiprus kūno suspaudimas. Mat tuomet, anot gydytojų, diafragmos nervai įsitempia ir pertraukia reflekso sukurtą uždarą ratą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"