TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Stiprus apkabinimas - nuo žagsėjimo

2013 03 12 13:56
AFP/Scanpix nuotrauka

Jei žmogus pradeda žagsėti, dažniausiai jis bando sulaikyti kvėpavimą ar išgerti vandens. Kartais padeda ledas, kurio prarijus stimuliuojamas klajojantis nervas.

Tačiau šie patarimai, kaip rašo "The Daily Mail", padeda ne visada. Žagsėjimą dažnai sukelia nevalingi diafragmos susitraukimai, atsirandantys dėl rūgšties skrandyje. Ji patenka į stemplę, kai žmogus ką nors labai greitai suvalgo ar išgeria. O rūgštis stimuliuoja nervą, kontroliuojantį diafragmą.

Kartais žmogus pradeda žagsėti, kai jis daug rūko arba kai skrandyje staiga pasikeičia temperatūra (prarijus ką nors karšta ar šalta). Visa tai irgi veikia nervus. Tačiau atskirais atvejais žagsėjimas yra infekcijos, galvos smegenų traumos ar net auglio požymis. Dėl šių priežasčių retkarčiais labai ilgai žagsi žmonės, sergantys išsėtine skleroze, patyrę insultą ar galvos traumą dėl nelaimingo atsitikimo. Jiems siūlomas medikamentinis gydymas: arba raminamosios priemonės, kontroliuojančios refleksus, arba preparatai nuo pykinimo.

Tačiau yra pagrindo manyti, kad tokį pat teigiamą efektą sukelia ir stiprus kūno suspaudimas. Mat tuomet, anot gydytojų, diafragmos nervai įsitempia ir pertraukia reflekso sukurtą uždarą ratą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"