TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Stojęs į kovą su Alzheimerio liga

2014 03 08 6:00
Susirgęs Alzheimerio liga A.Žičkus nepasidavė ir asmenine patirtimi nuolat dalijasi su šios negalės ištiktais žmonėmis. Alinos Ožič nuotrauka

Naujosios Akmenės gyventojas Albinas Žičkus, išgirdęs Alzheimerio ligos diagnozę, pasiryžo nepasiduoti. Ir jam sekasi – vyras ne tik gyvena visavertį gyvenimą, bet ir padeda kitiems. Savo patirtį kovojant su atmintį naikinančia liga jis kloja į knygų puslapius.

Praėjusį mėnesį Akmenės rajono Alzheimerio ligos klubo "Memora" pirmininkas A.Žičkus Valstybiniame jaunimo teatre žiūrėjo premjerinį spektaklį "Pabaigos pradžia". Mat jo knygelę "Kai sutrinka atmintis", kurioje Alzheimerio liga perteikiama sergančiojo akimis, ruošdamiesi spektakliui skaitė režisierius Arvydas Lebeliūnas ir pagrindiniai aktoriai.

Apie asmeninę patirtį susirgus šia liga Lietuvoje paprastai vengiama kalbėti. Kodėl? A.Žičkus svarstė, kad sergantieji lengvos formos liga galbūt nerimauja, kad aplinkiniai ims vertinti juos kaip psichikos ligonius. O štai sergantieji sunkios formos Alzheimerio liga dažniausiai nebesuvokia realybės ir savo būklės rimtumo, jau nesugeba racionaliai mąstyti. Realiausiu informacijos šaltiniu galėtų būti ligonius prižiūrintys artimieji, bet ir jie vengia viešumo.

Negalėjo nesusirgti

Pačiam A.Žičkui Alzheimerio liga buvo nustatyta prieš aštuonerius metus, sulaukus 58-erių. Tuomet vyras dirbo Naujosios Akmenės komunalinėje tarnyboje. Anksčiau jam teko darbuotis ir inžinieriumi derintoju, ir Aukščiausiosios Tarybos-Akuriamojo Seimo deputato padėjėju, ir medžio apdirbimo įmonės vadovu.

Anot A.Žičkaus, paskutinėje darbovietėje jis nuolat juto didelę įtampą ir stresą, sudėtingą psichologinę atmosferą šiaip ne taip tvėrė šešerius metus - iki 2005-ųjų."Gal dar būčiau "tempęs" ir toliau, nepastebėdamas savo ligos, bet laimingas atsitiktinumas viską išsprendė. Per vienus tobulinimosi kursus suvokiau, jog vakare nieko nebeprisimenu iš to, ką girdėjau per paskaitas. Be to, nesupratau kai kurių egzamino klausimų. Tiesa, jau anksčiau buvau susidūręs, kad darbe prireikus užpildyti buhalterijos dokumentus nesugebu atlikti paprasčiausių veiksmų. Tačiau tik po kursų rimtai susigriebiau, kad čia nebe juokai", – pasakojo A.Žičkus.

Vyras nusprendė kreiptis į Akmenės rajono psichikos sveikatos centrą – galbūt išrašys kokių nors vaistų ar vitaminų. Tačiau po keleto kontrolinių klausimų šio centro gydytojas patarė dėl viso pikto nuvykti į Šiaulius, pas neurologus, išsitirti dėl Alzheimerio ligos. A.Žičkus pabrėžė, kad, ko gero, ne visi žino, jog ši problema yra ne psichinio, o neurologinio pobūdžio. Iš Šiaulių medikų jis ir išgirdo Alzheimerio ligą patvirtinančią diagnozę, A.Žičkui iš karto buvo suteikta antroji neįgalumo grupė.

"Kai gydytojas paprašė surašyti savo įtarimus, dėl ko galėjau susirgti, supratau, jog nesusirgti tiesiog negalėjau. Gyvenime patyriau tikrai daug streso, o prieš diagnozuojant ligą darbe nuolat jaučiau didelę psichologinę įtampą, kildavo daug konfliktinių situacijų. Kadangi teko dirbti sąvartyne operatoriumi, matyt, veikė ir užteršta aplinka. Esu patyręs galvos traumų, neišvengiau elektromagnetinio lauko poveikio", – vardijo pašnekovas.

Pavyko sustabdyti ligą

Diagnozę ir suteiktą neįgalumo grupę patvirtinančius dokumentus pristatęs darbovietei, be jokių kalbų tą pačią dieną buvo iš jos atleistas. Vėliau dar bandė ieškoti kitų uždarbio šaltinių, bet tokio amžiaus darbuotojo, ir dar neįgalaus, niekam nereikėjo. Tačiau A.Žičkus nepuolė į depresiją.

"Turėjau apsispręsti, ar pasiduoti ir plaukti pasroviui, ar vis dėlto imtis stabdyti ligą. Juk kas iš to, kad pulsi į neviltį ir lauksi, kol ta gražuolė su dalgiu ant peties ateis", – sakė A.Žičkus.

Jam prireikė metų, kol vartodamas vaistus pajuto sveikatos pagerėjimą tiek, kad pakako jėgų ryžtingiems veiksmams ligą pažaboti. Vyras stengėsi kuo daugiau apie ją sužinoti: kamantinėjo gydytojus, skaitė visą įmanomą literatūrą. Kaip gelbėjimosi rato griebėsi įvairių fizioterapijos priemonių, vartojo maisto papildus, vitaminus.

Netrukus pokyčiai tapo akivaizdūs: sustiprėjo atmintis, pagerėjo mąstymas, orientacija, jis vis mažiau kėlė rūpesčių artimiesiems, medikams.

"Jeigu nebūčiau susiėmęs, mano situacija šiandien tikrai būtų kitokia", – įsitikinęs LŽ pašnekovas.

Gyventi su liga dabar jam sekasi visai neblogai. Didžiausia bėda – atmintis. Jos pagerėjimas ir pablogėjimas keičia vienas kitą tarsi bangos. Gan dažnai vyras neatsimena, kur padėjęs kokį daiktą. Kartais sutrinka orientacija. Vis dėlto didelių atminties užtemimų nepasitaikė.

Patirtį sudėjo į knygas

Sustiprėjęs A.Žičkus pajuto tiesiog neturįs teisės tylėti. Juk žmonės tiek daug nežino apie Alzheimerio ligą. Taip kilo mintis išdėstyti savo patirtį knygoje. 2010-aisiais pasirodė pirmasis jo knygelės "Kai sutrinka atmintis" leidimas, vėliau išėjo ir antrasis.

Dabar Akmenės rajono Alzheimerio ligos klubo "Memora" pirmininkas yra parašęs dar vieną, papildytą knygą, laukia, kol ji bus išspausdinta. Bendraudamas su ligoniais, domėdamasis žiniasklaidoje skelbiamomis naujienomis, A.Žičkus turimos informacijos aruodus nuolat papildo, tad jau mąsto apie trečios knygos leidybą.

Anksčiau jis dar važinėjo po neįgaliųjų klubus, pagyvenusių žmonių bendrijas, skaitydamas paskaitas apie savo patirtį, norėdamas perspėti, kad reikia saugotis ligos, galinčios užklupti kiekvieną. Ragino stebėti save, antraip gali būti per vėlu.

"Štai pernai per vieną renginį prie manęs priėjo tokia močiutė ir labai dėkojo už mano knygelę. Vadinasi, kam nors padėjau, o gal ir išgelbėti galiu tais savo pamąstymais. Gal man lemta buvo susirgti, kad padėčiau kitiems. Tikrai būnu laimingas, kai į mane kreipiasi patarimo, ir man pavyksta patarti. Tai didžiausias atlygis. Dėl tokių dalykų verta gyventi, nepasiduoti", – teigė A.Žičkus.

Nevengia sunkumų

Tiesą pasakius, ponas Albinas turi ir daugiau motyvų kovoti su liga. Vyrui sunku tikėtis, kad jį - įsisirgusį - kas nors prižiūrės, – vaikai užaugę, pasklidę kas sau. A.Žičkaus žmonai pagalbos reikia gal net labiau nei jam, nes nuo vaikystės cukriniu diabetu serganti moteris dabar beveik apakusi.

Be to, jiedu nuo 6-erių augina anūką, dabar vaikinui jau 14 metų. "Anūkas – viena priežasčių, kodėl negaliu leisti sau pasiduoti ligai. Jis priverčia ne šliaužti per gyvenimą, o dar pasispardyti. Kai sukandęs dantis eini į priekį, nesvarstydamas apie ateitį, liga tarsi lieka nuošalyje", – prisipažino pašnekovas.

Jis teigė nelaukiąs pagalbos iš šalies, pasikliaująs savo jėgomis, visada pats ieškąs išeities. Anot A.Žičkaus, tos problemos kartais išeina net į gera.

"Nevengiu iššūkių ir sunkumų, o kai kada jų net ieškau. Bandant surasti problemų sprendimus, smegenys negali tinginiauti, vadinasi, neduoda ligai įsisiautėti. Pajutęs, kad smegenys aptingsta, tuoj pat griebiuosi knygos ar sėdu prie kompiuterio, galų gale imuosi spręsti kryžiažodį", – pasakojo A.Žičkus.

Be to, vyras vaidina dramos studijoje "Dzin", kur susibūrę 12 žmonių, sergančių įvariomis ligomis. Smagu, kad studija turi puikią režisierę, tad galima nemažai nuveikti.

Sergant Alzheimerio liga svarbu ir fizinis darbas bei sportas. A.Žičkus gyvena sename mediniame name, kurį nuolat reikia remontuoti. Aplink dar yra šiek tiek žemės, tad vis atsiranda darbų. Jie irgi tik į naudą.

Dar vienas išgyvenimo recepto komponentas: humoras. "Pats ieškau komiškų situacijų ir kitus stengiuosi prajuokinti, o jei tai nepavyksta – būnu labai nepatenkintas. Optimizmas skatina smegenų veiklą, o šypsena atstoja vitaminus. Reikia tik nepamesti galvos, o tada gyvensi ilgai ir laimingai", – savo išmintimi dalijosi pašnekovas.

Ir tikrai: net pats buvo suabejojęs, ar serga. Bėga metai po metų, o jam – nieko, neblogėja. Apie savo diagnozę prasitaręs kitiems, sulaukia įvairių reakcijų. Vieni užjaučia, o kiti netiki, kad vyras serga.

"Man nesvarbu, kas ką mano. Einu savo keliu, ir tiek", – tarė ponas Albinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"