TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Stresą galima malšinti ir visaverte mityba

2014 08 13 9:51
Lengviems užkandžiams specialistai rekomenduoja rinktis maistingus riešutus. sxc.hu nuotrauka

Kanadiečių mokslininkas Hansas Selye, sukūręs streso terminą, stresą įvardijo kaip organizmo reakciją tiek į neigiamus, tiek į teigiamus dirgiklius. Vis dėlto žodis „stresas“ daugeliui asocijuojasi tik su neigiamomis emocijomis. 

Šiuolaikinėje visuomenėje neigiamas stresas yra įprastas reiškinys, tad žmonės ieško būdų, kaip jį malšinti – alkoholiu, vaistais ar kitais būdais, tačiau specialistai teigia, kad pirmiausia reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir sureguliuoti mitybą.

Psichologo, psichoterapeuto Jevgenijaus Šarovo teigimu, ilgalaikis neigiamas stresas dažnai virsta nuolatiniu nerimu, su kuriuo susidoroti prireikia ir psichoterapeutų pagalbos, o esant sunkiai formai – skiriami net ir antidepresantai. Norėdami patys įveikti neigiamo streso poveikį, žmonės dažnai griebiasi daug paprastesnių veiksmų – pavyzdžiui, valgydamas žmogus aprimsta, nes perjungia dėmesį, pasikeičia subjektyvūs jo pojūčiai, atitinkamai keičiasi ir neurofiziologinės reakcijos. Pasak J. Šarovo, įprastai stresą patiriantys žmonės valgo greitai, nekramtydami, dažniausiai specialaus ruošimo nereikalaujantį sausą maistą, tad simpatinė nervų sistema užsiblokuoja, virškinimas sulėtėja, o tai lemia ne tik antsvorį, bet ir ilgalaikes pasekmes sveikatai: „Nuolat patiriantiems stresą dažnai diagnozuojami stemplės, virškinamojo trakto organų – skrandžio, dvylikapirštės žarnos, tulžies ir kasos – sutrikimai, vidurių užkietėjimas, burnos ir dantų ligos.“ Specialistas įsitikinęs, kad jei valgymas tampa pagrindiniu nerimo mažinimo instrumentu, būtina kuo skubiau sureguliuoti mitybą, o stresui malšinti surasti tinkamiausią alternatyvą.

Daug dėmesio mitybos reguliavimui skirti siūlo ir psichologė Asta Petrulienė, dirbanti su vaikų ir paauglių stresu bei nerimu: „Negalima laukti, kol nerimas užvaldys – reikia su juo kovoti prevenciškai. Įtemptose gyvenimo situacijose svarbu tinkamai pailsėti ir išsimiegoti. Galima susirasti mėgstamą užsiėmimą, padedantį atsipalaiduoti ir pamiršti nemalonius pojūčius, stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybes, tačiau ypač svarbi visavertė mityba.“ A. Petrulienė atkreipia dėmesį, kad organizmui patiriant stresą, išauga ir būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mikroelementų poreikis – tereikia įsiklausyti į organizmo siunčiamus signalus ir laiku suskubti jam į pagalbą.

Jaučiantiems nerimą specialistai rekomenduoja papildyti maisto racioną įvairiomis salotomis, lapiniais kopūstais, špinatais ir kitomis žalios spalvos daržovėmis, kurios yra puikus įvairių vitaminų, padedančių organizmui atsistatyti po patirto didelio streso, šaltinis. Pavyzdžiui, vienas žinomiausių streso priešų – brokolis – vitamino C turi daugiau nei apelsinai, taip pat jame gausu vitamino A – galingo antioksidanto, padedančio organizmui geriau įveikti kasdienį nerimą. Lengviems užkandžiams A. Petrulienė rekomenduoja rinktis maistingus riešutus, linų sėmenis, sėklas bei neskaldytų grūdų produktus.

Vis dėlto, specialistė pripažįsta, kad norint malšinti nerimą, nepakanka mitybos racione dominuojančių vaisių bei daržovių – jame būtinai turėtų atsirasti vietos ir mėsai bei paukštienai. Iš jų A. Petrulienė išskiria vištieną, kurioje net iki 40 proc. mažiau riebalų ir iki 10 proc. daugiau baltymų nei kiaulienoje. „Vištienoje esančios amino rūgštys skatina psichinius procesus reguliuojančio seratonino išskyrimą, – pabrėžia specialistė. – Vištienoje gausu žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų amino rūgščių – valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino, skatinančių ląstelių atsinaujinimą. Taip pat vištienoje yra net tris kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje organizmui reikalingų mineralinių medžiagų, tokių kaip fosforas, geležis, natris, kalis, kalcis, magnis, varis, manganas, selenas ir cinkas, o kepenėlėse randama nemažai vitaminų A, B1, B2, B6 bei folio rūgšties.“

Stresui malšinti mitybos specialistai rekomenduoja nedidelėmis porcijomis valgyti ir kitą liesesnę mėsą – triušieną, elnieną ar jautieną. Pastarojoje taip pat gausu nepakeičiamų aminorūgščių. Jautiena teigiamai veikia virškinimo sistemą ir žarnyną, neutralizuoja dirginančius fermentus, kurių yra skrandžio sultyse, normalizuoja rūgštingumą, tad yra ypač tinkama žmonėms, kuriems streso metu sujautrėja skrandis.

Mūsų rutinos „elementas“ stresas dažnai gali virsti sunkia psichine liga, tad žmogus savo neigiamas emocijas, nervinę įtampą turi mokėti valdyti. Streso kontrolė yra ne tik subalansuota mityba, bet ir sportas ar kiti atpalaiduojantys užsiėmimai, o nuolat jaučiant įtampą, būtina kreiptis į psichologus, psichoterapeutus ar net psichiatrus ir neurologus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"