TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Stresas darbe prišaukia depresiją

2009 02 03 0:00
J.Stanislavovienė tyrė, kaip susijęs darbe patiriamas stresas ir depresija.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Stresas, patiriamas darbe, gali būti viena depresijos priežasčių. Net ir didėjančio nedarbo akivaizdoje, kai darbdavys tampa likimų šeimininku, jis turėtų būti suinteresuotas geru psichologiniu mikroklimatu, - mano Higienos instituto mokslininkė Jelena Stanislavovienė.

Jos duomenimis, 31 proc. visų nedarbingumo dienų susidaro dėl psichologinių problemų, 29 proc. - dėl fizinės negalios. Stresu skundžiasi 23 proc. Lietuvos darbuotojų. Net penktadalis jų dėl emocinių problemų pluša ne taip produktyviai ir kruopščiai, kaip galėtų. J.Stanislavovienės atlikti tyrimai parodė, kad depresiškumas būdingas 12,5 proc. dirbančių vilniečių.

Atsiliepia darbo kokybei.

Teigiama, kad išlaidos dėl stresų ir psichikos sveikatos problemų Europos Sąjungoje (ES) sudaro 3-4 proc. bendrojo vidaus produkto, t. y. 265 mlrd. eurų kasmet. Psichikos ligos neabejotinai turi įtakos darbingumui: gausėja klaidų, daugėja nelaimingų atsitikimų, mažėja pareigingumas, motyvacija darbą atlikti gerai. Per "Eurobarometro" kompanijos atliktą tyrimą buvo klausiama, ar žmonės patyrė sunkumų darbe ir kitoje kasdienėje aplinkoje dėl emocinių problemų, nerimo, blogos nuotaikos. 23 proc. lietuvių prisipažino, kad dėl šių priežasčių darbe jie nuveikdavo mažiau, nei norėtų. J.Stanislavovienė pabrėžė, kad siekiant psichikos ligų prevencijos darbo aplinkai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Ne veltui neseniai priimtoje Lietuvos psichikos sveikatos strategijoje kalbama apie paramą programoms, skirtoms stiprinti psichikos sveikatą darbovietėse.

Protinio darbo atstovams - pavojingiau

J.Stanislavovienės biomedicinos mokslų daktarės disertacijoje skelbiami tyrimų duomenys, rodantys darbo sąlygų ir depresijos sąsajas. "Šią ligą paprastai lemia tam tikrų veiksnių kombinacija. Netinkamos psichosocialinės darbo sąlygos - vienas jų", - sakė visuomenės sveikatos specialistė.

2002-2004 metais jos atliktais tyrimais nustatyta, kad dirbančių protinį darbą vyrų polinkis į depresiją labiausiai susijęs su nepasitenkinimu darbu, negalėjimu pasinaudoti žiniomis, užduočių neaiškumu, nervine įtampa, darbo beprasmiškumu ir kt. Dirbantiems fizinį darbą vyrams labiausiai kenkia baimė prarasti darbą, nepasitenkinimas juo, paramos stoka ir darbo neužbaigtumas. Protinį darbą dirbančias moteris į depresiją dažniausiai stumia baimė prarasti darbą, diskomfortas, ribotos galimybės pasinaudoti savo žiniomis, nervinė įtampa ir kt. Fizinį darbą dirbančios moterys labiausiai kenčia dėl nepasitenkinimo darbu, baimės jį prarasti, nervinės įtampos, prieštaringų instrukcijų, menkos šeimos paramos.

Apklausus dirbančius vilniečius, net 12,5 proc. iš jų buvo nustatytas polinkis į depresiją. Dažniau jis pasireiškė tarp išsiskyrusiųjų, taip pat tarp tų, kurie turėjo psichikos sveikatos problemų patyrusių giminaičių. Į depresiją labiau linkę sunkių problemų ištikti žmonės, taip pat turintieji vidurinį išsilavinimą, vyresni nei 40 metų asmenys, dažniau - moterys. Dar vienas tyrimas, atliktas psichikos sveikatos centruose, parodė, kad į šios srities medikus dažniau kreipiasi pacientai, dirbantys protinį darbą. Psichiatrų nuomone, kaip vienas depresijos simptomų įvardijamas mąstymo sulėtėjimas labiau trukdo dirbantiems protinį darbą žmonėms, todėl jie dažniau kreipiasi pagalbos.

"Savo tyrimais norėjau atkreipti darbdavių dėmesį. Juk nesirūpinant psichosocialine aplinka krenta žmonių darbingumas, įmonė gauna mažiau pelno. Matydami, kad aplinka labai kenkia ir nėra galimybės ją pakeisti, darbuotojai turėtų kreiptis pagalbos", - sakė J.Stanislavovienė.

Stresų daugiau

Mokslininkės teigimu, pasikeitus ekonomikos situacijai, įbridus į krizę, darbo veiksnių įtaka psichikos sveikatai dar labiau padidėja. Ar įmanoma ją stiprinti, kai darbdavys yra visiškas padėties šeimininkas, o situacija apibūdinama keliais žodžiais: dirbi - ir džiaukis. "Atleidimas kartais neišvengiamas, bet juk dalis darbuotojų lieka. Norint, kad jie dirbtų produktyviai, vis tiek reikia mąstyti apie tinkamą psichologinį mikroklimatą", - teigė visuomenės sveikatos specialistė. Nuolat dėl ateities nerimaujantiems žmonėms J.Stanislavovienė priminė, kad pernelyg dažnai bijome to, kas gali ir neįvykti. "Nuolat juntamas vidinis nerimas labai kenkia. Kai išties kils problema, tada ir reikės ją spręsti. Bet kol to nėra, neverta taip temdyti savo gyvenimo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"