TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Stručio sindromas: nežinai ir galvos neskauda

2015 07 04 6:00
huffingtopost.com nuotrauka

Lietuvoje įgyvendinamos prevencinės krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei vaikų krūminių dantų dengimo silantais programos. Tačiau žmonės vis dar vengia nemokamai pasitikrinti sveikatą, motyvuodami tai laiko stoka ar baime išgirsti blogą naujieną.

Sveikatos patikra finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Pernai jų buvo skirta 12,324 mln. eurų (42,554 mln. litų), panaudota – 12,084 mln. eurų (41,725 mln. litų). Dar prieš kurį laiką buvo teigiama, jog išleidžiama vos trečdalis prevencijos programoms skirtų pinigų, bet pastaraisiais metais situacija pasikeitė. Dabar panaudojama beveik 100 proc. lėšų. Tikrintis pagal šias programas kviečiami tam tikro amžiaus žmonės. Tačiau net ir tie gyventojai, kurie nepatenka į numatyto amžiaus ribas, bet turi kokių nors įtarimų dėl sveikatos, gali kreiptis į šeimos gydytoją, ir jiems bus skirti būtini tyrimai, o prireikus – ir gydymas.

Vyrams ir jų moterims

Lietuvos vyrai gyvena bene trumpiausiai Europoje. 3 tūkst. jų kasmet diagnozuojamas prostatos (priešinės liaukos) vėžys. Ir nors pastarąjį dešimtmetį vyrai tapo drąsesni, nebesidrovi kalbėti apie sveikatos problemas, o į atokesnes vietoves vyksta mobiliosios medikų komandos, bene trečdaliui besikreipiančiųjų nustatomas jau 3-4 stadijos vėžys. Nuo jo kasmet miršta 500–600 vyrų. Prostatos vėžys - dažniausia onkologinių ligonių mirties priežastis.

Moterys yra rūpestingesnės. Jos jaučiasi atsakingos ne tik už savo, bet ir už šeimos narių sveikatą, todėl dažniau naudojasi siūlomų profilaktikos programų galimybėmis ir ragina tai daryti artimuosius. Nors moterims skirta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa vykdoma jau nuo 2004 metų, vis dėlto kas savaitę nuo šios ligos Lietuvoje miršta vidutiniškai 5 gyventojos. Net 80 proc. jų galėtų pasveikti, jei lytiškai plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV) - vėžio sukėlėjas - būtų laiku aptiktas ir pradėtas gydyti. Deja, ko gero, kiekvienas galėtume išvardyti bent po keletą moterų, kurios ginekologo kabinete pastarąjį kartą lankėsi tuomet, kai laukėsi jaunėlio. O tas jau senokai savo vaikus augina. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, kviečia kas 3 metus pasidaryti citologinius tepinėlio tyrimus. Tos, kurios nesitikrina reguliariai, maždaug penkis kartus labiau rizikuoja susirgti gimdos kaklelio vėžiu.

Baimė žinoti

Nors prevencinėms programoms įgyvendinti skiriama vis daugiau lėšų, nemažai žmonių vengia profilaktiškai išsitirti. To daryti neskubantieji teigia, jog baiminasi išgirsti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėje. Tokios išvados peršasi po gegužės mėnesio pradžioje rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos, užsakytos Valstybinės ligonių kasos.

Kodėl žmonės vengia tikrintis? 43 proc. tyrimo dalyvių, kurių dauguma – jaunimas, sako, kad yra sveiki, jiems tikrintis neaktualu, todėl prevencijos programomis nesidomi. 30-49 metų gyventojai tvirtina neturintys tam laiko, o 22 proc. vyresnių nei 50 metų žmonių labiausiai bijo sužinoti blogų naujienų apie savo sveikatą.

Pasaulyje kasmet maždaug 500 tūkst. moterų diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys, daugiau kaip pusė jų miršta. Tarkime, Suomijoje, kurioje ši prevencijos programa vykdoma jau nuo 1963 metų ir apima 80 proc. gyventojų, mirtingumas gerokai sumažėjęs. Čia dabar kasmet pasitikrina 180 tūkst. moterų nuo 30 iki 60 metų (nemokamai - kas penkerius metus). Dėl šios šalies žmonių sąmoningumo sėkmingai įgyvendinama ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų profilaktikos programa. Į kovą su šia modernaus gyvenimo rykšte stojo ne tik sveikatos apsaugos sistema, bet ir maisto pramonė, sugebėjusi persiorientuoti prie sveikų produktų gamybos. Svarbiausia, kad sveiko gyvenimo būdo principai tapo suomių gyvenimo savastimi. O mūsų krašte, nors širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa vykdoma nuo 2006 metų, ir kiekvienam vyresniam kaip 40 metų vyrui bei 50 metų moteriai, atėjusiems pas šeimos gydytoją, kartą per metus būtinai pasiūloma nemokamai išsitirti gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje, atliekama kardiograma, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos tebėra viena pagrindinių mirties priežasčių. Jas lemia paties žmogaus savimonė, priklausomybė nuo svaigalų ir rūkalų, negebėjimas atsisakyti riebaus ir sunkaus maisto, drybsojimas priešais televizorių, žodžiu, gyvenimo būdas, vedantis tik viena kryptimi – link ligų ir neįgalumo. Tarsi už tavo gyvenimo kokybę ir sveikatą būtų atsakingas kas nors kitas.

Kuo skiriamės

Tarkime, nuo šveicarų. Labiausiai - supratimu, kad sveikata yra pati didžiausia vertybė. Šveicarei nekyla jokių klausimų: kalendoriuje ji seniai pasižymėjusi, kada reikia nueiti pas šeimos gydytoją, kada skirti laiko profilaktiniam sveikatos tikrinimui. Lankytis ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas ginekologą, ją nuo mažens pratino mama. To išmokė ir savo dukrą.

Tokiose šalyse kaip Šveicarija, Suomija, Švedija, Norvegija, kur sveikata vertinama kaip socialinis gėris, žmonės į sveikatos draudimą ir profilaktinį sveikatos tikrinimą žvelgia palankiai. Lietuvoje dar daug kam atrodo, kad už jų sveikatą galbūt turėtų atsakyti medikai. Todėl iki šiol nesusitariama dėl savanoriško sveikatos draudimo, maža to, ne vienam kyla klausimas, kodėl reikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas: „Juk aš nesergu, nevaikštau pas gydytojus, kam veltui leisti pinigus? Pastarąjį pusmetį nusprendžiau nemokėti...“ Tačiau liga pristoja tarsi nei iš šio, nei iš to. Tada ir paaiškėja: jeigu nemoki įmokų, vadinasi, privalai mokėti už medicinos paslaugas. Visuomenės solidarumo principas veikia tik tiems, kurie tikrai negali prisidėti prie sveikatos sistemos išlaikymo: vaikams, bedarbiams, pensininkams.

Susirgęs kiekvienas tikisi (neretai net reikalauja) geriausios pagalbos - universitetinės ligoninės, kvalifikuočiausių medikų, naujausių vaistų ir t. t. Kodėl tas stiprus gyvenimo geismas atbunda tik tada, kai liga pasiekia trečią ar ketvirtą stadiją. Medicina gali daug, tačiau kaip gydytojas nepriverčia sergančio žmogaus pasitikrinti pradinėmis ligos stadijomis, taip negali padaryti ir neįmanomų dalykų.

Mylėk save

Vasara – atostogų metas, o atostogos - geriausias laikas, kai nebereikia nei sau, nei aplinkiniams teisintis dėl laiko stygiaus. Jos juk ir skirtos jėgoms susigrąžinti. Todėl niekas netrukdo padaryti gerą darbą sau – pasinaudoti Lietuvoje įgyvendinamomis prevencinėmis programomis ir nemokamai pasitikrinti sveikatą, kad netektų gailėtis pavėlavus.

Lietuvoje vykdomos prevencinės programos

Prevencinė programaKam skirta Programos priemonės
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programaMoterims nuo 25 iki 60 metųKartą per 3 metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Krūties vėžio prevencijos programaMoterims nuo 50 iki 69 metųKartą per 2 metus atliekama mamografija. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti šį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje gydymo įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programaVyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiuKartą per 2 metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programaVyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metųKartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jeigu nustatoma, kad šių ligų tikimybė didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Storosios žarnos vėžio prevencijos programa50–74 metų žmonėmsKartą per 2 metus pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jeigu jo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija gali objektyviai patvirtinti šio vėžio diagnozę.
Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programaVaikams nuo 6 iki 14 metųVaikų dantis silantais gali padengti gydytojai odontologai arba burnos higienistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl šių paslaugų finansavimo.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"