TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sula prikapsi daugiau gyvybingumo

2011 04 05 0:00
Leisti sulą - ypač įdomus užsiėmimas vaikams.
Vilijos Kazlauskienės nuotrauka

Naudingųjų medžiagų kupina klevų ar beržų sula išvalo ir sustiprina po tamsos ir šalčio meto pavargusį organizmą.

Vilnietės Vilijos Kazlauskienės šeima nekantraudama laukia meto, kai galės paskanauti šviežios pavasarinės sulos. Praėjusios savaitės pradžioje Vilijos vyras Rimgaudas jau atnešė pirmąjį litrą pasakiško klevų gėrimo. Saldūs klevų syvai pradeda tekėti anksčiau nei beržų, teka silpniau ir trumpiau, tad visą gėrimą šeima suvartoja šviežią. Beržų sula pradeda kapsėti savaitę kitą vėliau. Vilija tikėjosi, kad netrukus turės ir šio gėrimo. Nulaužus nedidelę šakelę galima pasižiūrėti: jei iš jos kapsi lašai, vadinasi, atėjo sulos metas.

Sulą leisdavo Vilijos tėvas, vėliau išmoko ir ji pati, dabar tuo rūpinasi moters vyras. Šeima gyvena Vilniaus priemiestyje, tad sulos prisigamina iš netoliese esančio miškelio medžių.

Vertingas gėrimas

Fitoterapeutas Juozas Vasiliauskas šviežios sulos skanaudavo vaikystėje. Dabar, jo teigimu, nėra kada tuo užsiimti. Bet kaip tinkamai tai padaryti - žino. "Maždaug 3 cm gylio skylutes medyje reikia išgręžti iš šiaurės pusės, maždaug 70 cm nuo žemės, - kad jam mažiau pakenktume. Tada įstatyti vamzdelį, geriausiai - medinį ir lašinti skystį į stiklainį", - aiškino fitoterapeutas.

Klevų sula saldesnė nei beržų. Tačiau abu šie gėrimai pasižymi panašiomis savybėmis. Pasak J.Vasiliausko, tai yra stiprinantys, gaivinantys ir naudingi sveikatai gėrimai.

Suloje yra obuolių rūgšties, cukraus (gliukozės ir fruktozės), vitaminų C, PP, kalio, kalcio, magnio, vario ir kitų mineralinių medžiagų. Taip pat fermentų ir fitoncidų. Net konservuota sula nepraranda vertingųjų savybių bei aromato.

Šį gėrimą gali gerti visi. Po 3 stiklines ir iki 2 litrų kasdien. Šiek tiek mažiau jos vartoti turėtų sergantieji cukriniu diabetu.

Stiprina organizmą

Sula tirpdo šlapimtakių akmenis (dažniau fosfatinės ir karbonatinės kilmės), skatina šlapimo išsiskyrimą. Ją patariama gerti nuo mažakraujystės, bronchito, anginos, furunkuliozės, podagros, egzemos, avitaminozės. Anot J.Vasiliausko, sula mažina organizmo rūgštingumą, gerina medžiagų apykaitą, gelbsti nuo reumato, radikulito, artrito, skatina audinių regeneraciją.

"Ji stiprina ir valo visą organizmą. O pavasarį to labai reikia, mat

esame labai išsekę. Per šaltį ir tamsą organizmas užsiteršia, o saulė ir natūralios medžiagos suaktyvina detoksikaciją, padeda vaduotis iš nuovargio, pakelia energiją, darbingumą", - gerų žodžių sulai negailėjo fitoterapeutas.

Vilija irgi tikisi, kad natūralus, iš medžių surinktas gėrimas padės sustiprinti po žiemos nusilpusius vaikų organizmus. Juolab kad jie neseniai persirgo gripu.

Anot pašnekovės, vartojant sulą profilaktiškai per dieną reikėtų jos išgerti po 3 stiklines: iš ryto, per pietus ir vakare. Jei sula vartojama gydomaisiais tikslais - po 2 litrus per dieną. Moterys sulos geria ir mesdamos svorį. Tam irgi rekomenduojama po 2 litrus sulos per dieną.

Ir trumpam, ir ilgam laikui

Vilija perspėja - šviežios sulos negalima laikyti ilgiau nei keletą dienų, nes gėrimas taps kenksmingas. Vilnietė žino keletą patikimų receptų, kaip išsaugoti šį gėrimą ilgesnį laiką.

Vienas jų: į plastikinį 2-3 litrų talpos butelį įpilti sulos, įberti 1 valgomąjį šaukštą cukraus, 8-10 razinų, įspausti šiek tiek citrinos sulčių ir užsuktą laikyti vėsioje patalpoje. Taip paruoštą sulą galima vartoti 1-2 mėnesius.

J.Vasiliausko pasiūlytas sulos paruošimo receptas panašus: į 3 litrų talpos stiklainį dėti 1 valgomąjį šaukštą cukraus, razinų, supjaustytos citrinos ar citrinos rūgšties, pakaitinti maždaug 70 laipsnių C temperatūroje ir išpilstyti į butelius. Jau supilstytą sulą dar galima pakaitinti karštame, iki 80 laipsnių C vandenyje.

Ilgesniam konservavimui skirta sula, anot Vilijos, ruošiama taip: į 10 litrų talpos indą įberiama pusė kilogramo cukraus, 20 g citrinos rūgšties, pakaitinama 70-80 laipsnių temperatūroje, kol cukrus ištirps, supilstoma į stiklainius ir uždaroma metaliniais dangteliais. Taip pagaminta gaivi sula laikosi iki vasaros. Per karščius šiuo gėrimu pavaišinti šeimos svečiai ir stebisi, ir žavisi.

Moteris yra girdėjusi ir senovinį kaimišką receptą, kai sula supilama į statinaitę, ant viršaus užberiamas storokas, kelių centimetrų sluoksnis avižų ir statinė pridengiama drobele. Avižos suželia tarsi kilimas, o sula natūraliai surūgsta. Tačiau taip pagamintai sulai laikyti reikia didesnės vėsios patalpos, o Vilijos šeima neturi tokių galimybių.

Šiek tiek kitokį gamybos receptą pateikė kulinarinio paveldo žinovė Birutė Imbrasienė. "Beržų sulą supildavo į kubiliukus, įmesdavo kokį obuoliuką, vyšnios, serbento šakelę, užpildavo avižų sluoksniu, pridengdavo ir laikydavo šaltai iki vasaros", - vardijo B.Imbrasienė.

Mokėjo pasinaudoti proga

Jos teigimu, anksčiau Lietuvoje, ko gero, nebūdavo šeimos, kuri nepasinaudotų vienintele per metus pasitaikančia proga pasigaminti sulos. Tam tinkamas laikotarpis pavasarį trunka bene tris savaites.

Anot B.Imbrasienės, žmonės sakydavo: "Šalta žiema - saldi sula." Po šalčių net ir beržų sula būdavo saldesnė.

Sulą dažniausiai varvindavo paaugliai - per kitus darbus suaugusieji neturėdavo tam laiko. Bet jie pamokydavo savo atžalas, kaip reikia elgtis, kad medžiams nepakenktų.

"Sulą gerdavo neribotais kiekiais. Anksčiau ją naudodavo ir sriuboms, ir košėms, ir duonai bei pyragams vietoj vandens. Arba šiuo gėrimu pakeisdavo pieną, kurio per gavėnią nevartojo. Išgarinę sulą lietuviai pasigamindavo sirupo, užsipildavo juo blynus ar košę", - pasakojo B.Imbrasienė.

"Sula - puikus gėrimas organizmui valyti ir stiprinti. Jis išplauna viską, kas per žiemą susikaupė nereikalingo. Juolab kad pavasarį pradedame jausti didesnį troškulį. Po žiemos ir gamta džiūsta, ir žmogus", - lygino pašnekovė.

Pašnekovė piktinasi, kad ir į sodybą, ir į gamtą žmonės dabar vežasi kokį nors spalvotą chemizuotą gėrimą "bambalyje". Mūsų protėviai mokėjo pasinaudoti tuo, ką Dievas duoda, dėl ko nereikia nei vargti, nei dirbti. "Dabar žmogui ir tai per sunku, o dar skundžiasi, kad per mažai visko turi", - kritikavo B.Imbrasienė.

Jei tradiciškai - nekenkia

"Kai kas piktinasi: kaip galima gerti sulą, esą tai medžių kraujas. O anksčiau vaikams aiškindavo, kad medžiui neskauda. Bėda, kad nebemokame natūraliai gamtoje gyventi. Arba ją idealizuojame, sudieviname, nemokame nieko iš jos pasiimti ir jai atiduoti. Arba šiukšliname, teršiame. Trūksta racionalaus požiūrio", - sakė B.Imbrasienė.

Žmonės kartais baiminasi, kad dėl sulos nenubaustų gamtosaugininkai. Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys patikina, kad leisti sulą - nuo seno žinomas užsiėmimas ir jam netaikomi kokie nors draudimai. "Aišku, jei tai daroma tradiciškai. Bet jei medis taip išgręžiamas ar sukapojamas, kad net nudžiūsta, gali būti taikomos nuobaudos už medžių žalojimą", - teigė L.Budrys.

Sulos leidimo žinovai primena: norint nepakenkti medžiui, pasibaigus sulos tekėjimo metui, pragręžtą kamieno vietą reikia užkalti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"