TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sunegalavęs sveikatos pigiau nenusipirksi

2010 03 23 0:00
Odontologai - vieni iš tų, kurie labiausiai pajuto krizę.
LŽ archyvo nuotrauka

"Krizinių" sveikatos priežiūros kainų sunkmečiu tenka ieškoti su žiburiu. Nuolaidžiauti nėra iš ko: privačios įstaigos sulaukia mažiau pacientų, ligonių kasų įkainiai už paslaugas taip pat sumažėjo, o mokesčiai, priešingai - padidėjo.

Statistikos departamento duomenys liudija: nors žmonių mokumas ir prastėja, sveikatos priežiūros paslaugos pernai pabrango bene daugiausia. Palyginus pastaruosius 12 mėnesių su prieš tai buvusiu laikotarpiu, jų kainos išaugo net 14,5 procento. Vaistai ir medicinos priemonės brango 17,2 proc., sveikatos priežiūros paslaugos - 10,4 procento. Atpigo tik sanatorinė priežiūra - 3,9 procento. Kainų kilimas, nors ir nežymus, tęsiasi - per pirmuosius du šių metų mėnesius jos pakilo 0,4 procento.

Pasak Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjos Nadieždos Alejevos, pagrindinė tokio brangimo priežastis - net dvigubai praėjusiais metais šoktelėjęs PVM tarifas, taikomas vaistams, medicinoje naudojamoms medžiagoms ir priemonėms. Greičiausiai dėl šios priežasties išaugo ir Lietuvos gyventojų išlaidų dalis, atitenkanti sveikatos priežiūrai. Dabar tam skiriama 6,6 proc. pajamų, o 2009-aisiais buvo išleidžiama 5,8 proc. jų. Tiesa, žadama, kad nuo balandžio 1 dienos pradėjus reguliuoti vaistų antkainius ir gamintojams nurodžius, kad jie nebegalės tiekti medikamentų brangiau nei aštuonių Europos Sąjungos valstybių kainų vidurkis, nekompensuojamieji medikamentai Lietuvoje atpigs apie 15-20 procentų.

Pas dantistus lankomės rečiau

Tačiau privačiose gydymo įstaigose paslaugų pigimo nematyti, nors jos lyg ir turėtų graibstyti pacientus, nes jų pastaruoju metu sulaukia mažiau. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (LPSPĮA) duomenimis, sunkmečiu jų klientų vidutiniškai sumažėjo 5-10 procentų. Tačiau kai kurios veiklos sritys tą pajuto gerokai aštriau. Krizė itin paveikė odontologų veiklą. Tai parodė ir Lietuvos odontologų rūmų interneto puslapyje skelbta apklausa. Teirautasi, ar dabartinė ekonomikos situacija turėjo įtakos šių specialistų veiklai. Iš 646 atsakiusiųjų, 82 proc. atsakė teigiamai, 12 proc. pareiškė, kad lemia iš dalies ir tik 7 proc. teigė sunkmečio įtakos nepastebintys. Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkė Anastazija Tutkuvienė teigė girdėjusi, kad padaugėjo ties bankroto riba atsidūrusių kabinetų ar klinikų. Vis dėlto ji neįžvelgė tendencijos, kad iš privačių kabinetų pacientai pereitų gydytis į valdiškas poliklinikas - žmonės nenori atsisakyti pasitikėjimą pelniusių specialistų.

Kalbėdamas su LŽ, vienos seniausių Klaipėdoje odontologijos klinikos "Lela" direktoriaus pavaduotojas Bronius Einaras pripažino, kad ir uostamiestyje sumažėjo pacientų, tačiau čia krizės poveikis juntamas mažiau nei didžiausiuose miestuose, kur dirba daugiau specialistų ir didesnė konkurencija. "Ypač sumažėjo besikreipiančiųjų dėl brangių paslaugų, daugiausia - protezavimo", - teigė B.Einaras.

"Balinti dantų žmonės anksčiau reikia nereikia veržėsi, populiarios buvo estetinio plombavimo paslaugos. Šiandien tokia paklausa kur kas mažesnė", - antrino A.Tutkuvienė. Tačiau labiausiai odontologams kelia nerimą, kad vis daugiau gyventojų vartoja vaistus tol, kol nebegali kentėti, iš paskutiniųjų atidėliodami vizitą pas gydytoją - taip ligos komplikuojasi. Specialistai būgštauja, kad susiklostys situacija, panaši į buvusią pirmaisiais Nepriklausomybės atgavimo metais, kai pagausėjo komplikuotų burnos ertmės ligų formų. Ypač pavojinga, jei vėl bus apleista pastaraisiais metais pagerėjusi vaikų dantų priežiūra. "Verta prisiminti, kad mažos skylutės taisymas kainuoja mažiau, o vėliau, ją apleidus, išlaidų ir vargų bus gerokai daugiau", - pabrėžė A.Tutkuvienė.

Vis dėlto "krizinių" odontologų kainų tikėtis neverta - lieka tik džiaugtis, kad jos netapo neįkandamos. "Nors pernai nuo 5 iki 21 proc. padidėjo PVM ir mūsų sąnaudos labai išaugo, kainų kol kas nežadame didinti", - teigė uostamiesčio klinikos direktoriaus pavaduotojas B.Einaras. Taip elgiasi dauguma Lietuvos klinikų.

"Jei kas nors ir sumažino kainas, tai labai mažai. Daugiau nuleisti neleido gerokai išaugęs PVM. Odontologai dirba iš paskutiniųjų, kai ką daro net labdaringai", - sakė A.Tutkuvienė.

Gerina kokybę

Vilniaus širdies chirurgijos centro generalinis direktorius Darius Jonutis taip pat neneigė sunkmečio įtakos. "Medicinoje krizės poveikis išryškėjo nuo pernai metų vidurio. Juntama, kad mažiau pinigų žmonės išleidžia privačiam sveikatos sektoriui, grįžta prie valdiškų paslaugų", - teigė jis. Tai labiau atsiliepė prie Širdies chirurgijos centro esančios poliklinikos veiklai. Anksčiau žmonės mieliau primokėdavo 50-100 litų nei laukdavo eilėse, bet dabar daugeliui tenka taupyti. Tačiau ligoninėje tebeatliekamas panašus skaičius sudėtingų širdies, sąnarių, ginekologinių ir kitų operacijų. Sumažėjo tik smulkesnių, pavyzdžiui, pėdų kauliukų, įaugusių nagų, kojų venų operacijų, - matyt, kol kas išverčiama be jų.

"Tačiau sunkmečiu nesėdime sudėję rankų, investuojame į kokybę, kad pacientai būtų kuo labiau apšokinėti, aprūpinti", - teigė D.Jonutis. Tam panaudojamos ir lėšos, atsiradusios 20 proc. sumažinus darbuotojų atlyginimus. Siekiama, kad valdžia neribotų privatininkų paslaugų, kompensuojamų iš valstybės lėšų. "Jei jų teiktume daugiau, jos galėtų būti visiškai nemokamos, net be priemokų. Lietuvos piliečiams pajėgtume atlikti bent 200 širdies operacijų per metus arba maždaug po 20 operacijų per mėnesį nemokamai. Dabar per mėnesį tokių operacijų atliekame vos dvi", - apgailestavo D.Jonutis.

Kasos nepapildo emigrantai

Akių lazerinės chirurgijos centro vadovas Algimantas Gutauskas taip pat pripažino, kad dabar - ne geriausi laikai. Anksčiau nemažai - iki 25-30 proc. klinikos pacientų - sudarė emigravę lietuviai, tačiau jų srautai sumenko dar daugiau nei vietinių. Centre atliekamų toliaregystės, trumparegystės, astigmatizmo koregavimo lazeriu operacijų, už kurias pacientas moka iš savo kišenės, pradėjo gerokai mažėti dar nuo 2008-ųjų rudens. Dabar jų atliekama daugiau nei 50 proc. mažiau. "Kur kas rečiau žmonės išdrįsta operuotis - juk čia ne apendicitas, galima nešioti akinius ar lęšius. Siekdami pritraukti pacientų prieš keletą savaičių sumažinome operacijų kainą 11-12 proc.", - sakė A.Gutauskas. Tačiau centre atliekamų kataraktos operacijų, kompensuojamų iš ligonių kasų, krizė nepalietė: eilės joms atlikti sudarytos iki gegužės.

Draugą krizėje pažinsi

Kauno klinika "Bendrosios medicinos praktika" praėjusius metus baigė 1,7 proc. augimu, nors ankstesniais metais jis siekdavo 25-30 procentų. Tačiau ir menkutį pakilimą krizės laikotarpiu direktorius Rimantas Vidmantas Samuitis vadino laimėjimu. Teigiama esą ir tai, kad sunkmečiu įsitikinta, jog klinika turi savo ištikimų pacientų. Tad mažinti kainų čia neketinama. "Nesolidu, jei rengtume išpūstas, komercines akcijas tarsi universalinė parduotuvė. Mūsų kainos beveik nesikeičia 2-3 metus. Svarbiausia - išlaikyti lygį, kad pacientas būtų gerai priimtas", - pabrėžė R.V.Samuitis. "Medicina nėra prabangos prekė, kurios lengviau atsisakyti. Žmonėms norisi kokybiškų paslaugų, tad jie neskuba pereiti į valstybines įstaigas, kur iškyla eilių ir požiūrio į pacientą klausimas. Todėl privačią mediciną krizė paveikė šiek tiek mažiau nei kitas sritis", - teigė R.V.Samuitis, LPSPĮA viceprezidentas.

Sunkiau mažiems ir specializuotiems

Jo teigimu, šiais laikais šiek tiek lengviau įstaigoms, kurios siūlo įvairių paslaugų, yra įdarbinusios daug gydytojų: jei vienur pacientų sumažėjo, kitur jų padaugėjo, didelio poveikio nejuntama. Sunkiausia mažesnėms, specializuotoms gydymo įstaigoms, kurių nemažai balansuoja ties išlikimo riba. Tarp tokių R.V.Samuitis minėjo ir grožio chirurgijos klinikas, kurių paslaugos - ne kasdienė duona. Kai kurių klinikų apyvarta smuko net 40 procentų.

Anot LPSPĮA prezidento Laimučio Paškevičiaus, mažiau pacientų prarado ilgesnę veiklos patirtį turinčios ir gerą reputaciją užsitarnavusios įstaigos, didesni išbandymai užgulė naujai įsisteigusias. L.Paškevičiaus teigimu, jo vadovaujamo sostinės Medicinos diagnostikos centro tiriamųjų ir gydomųjų paslaugų spektras per krizę ne tik nesumažėjo, bet ir išsiplėtė, buvo įsigyta naujausios aparatūros. "Sunkmečiu svarbu būti lankstiems, nenukrypti nuo kelio dėl takelio", - pabrėžė L.Paškevičius. Pasiteiravus dėl "krizinių" kainų, pašnekovas teigė, kad taikyti nuolaidų dauguma privačių medicinos įstaigų negali. Mat norėdamos teikti šiuolaikiškas paslaugas jos turi nuolat investuoti į ypač brangiai kainuojančią medicinos įrangą, o valstybės dotacijų negauna.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"