TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sunkiai sugaunama tuberkuliozės bacila

2010 08 03 0:00
E.Davidavičienė pasisako už pensionų sergantiesiems tuberkolioze steigimą.
LŽ archyvo nuotrauka

Nebenorinčių tęsti gydymo nuo tuberkuliozės pacientų kartais tenka ieškoti pasitelkus policiją, kreipiantis į teismą, sergančius asmenis priverstinai guldyti į ligoninę. Medikai prabyla apie dar vieną, galbūt efektyvesnę priemonę - savivaldybėse steigti specialius pensionus.

Jei nutraukęs gydymą ligonis serga atvira tuberkulioze, per metus jis gali užkrėsti apie 10-15 žmonių. Jei žmogus yra atsparios vaistams ligos formos platintojas, kyla dar didesnė grėsmė: užsikrėtusiojo gydymas gali trukti iki trejų metų. Nedrausmingi pacientai - pulmonologų kasdienybė. Tai viena priežasčių, kodėl pagal sergamumą vaistams atsparia tuberkulioze esame tarp prasčiausiųjų Europoje.

Pacientas pradingo

Naujausias atvejis - iš Alytaus. Maždaug 30 metų niekur nedirbantis, keletą kartų teistas miesto gyventojas dėl kraujavimo iš kvėpavimo takų pats kreipėsi į Alytaus tuberkuliozės ligoninę. Jam buvo nustatyta atvira ligos forma, patvirtintas atsparumas trims vaistams, skirtas gydymas. Bet pacientui nepatiko, kad siekiant išvengti užkrato platinimo norima jį izoliuoti, neleidžiama susitikti su šeima. Žmogus gyvena bendrabutyje, turi mažą dukrytę, tad sprendimas apriboti jo kontaktus su aplinkiniais atrodė pagrįstas. Vyrui paprašius siuntimo į tuberkuliozės ligoninę Romainiuose, tai ir buvo padaryta. Bet pacientas dingo, šioje gydymo įstaigoje nė nepasirodęs. Alytaus tuberkuliozės ligoninės medikai pagal nustatytą tvarką kreipėsi į miesto savivaldybės gydytoją, jis sudarė specialią komisiją, kuri ir priėmė nutartį vyrą gydyti priverstinai. Dėl paciento paieškos kreiptasi į Alytaus policijos nuovadą, tačiau gydymo vengiantis ligonis vis dar nerastas. Aptikus jį, žmogų reikėtų 7 paroms pristatyti į ligoninę, o per tą laiką gauti teismo sprendimą, numatantį jo hospitalizavimą tam tikram laikotarpiui. "Čia gana sudėtinga tvarka. Negavę teigiamo teismo sprendimo, sergantį asmenį turėtume išleisti gydytis ambulatoriškai. Nutarimą dėl priverstinio hospitalizavimo priėmėme pirmąkart", - pasakojo Alytaus miesto savivaldybės gydytojas Rolandas Sereika.

Vengia priverstinio guldymo

"Mūsų atvejis Lietuvoje ne pirmas ir ne paskutinis. Priverstinio hospitalizavimo tvarką yra priėmusios visos savivaldybės, bet ne kiekviena yra ją pritaikiusi. Manau, kad yra daug daugiau ligonių, kurie nenori gydytis ir nevaržomi platina ligos užkratą. Jų reikia ieškoti. Jei visi gydytųsi, mūsų ligoninėje neužtektų vietų. Aišku, ne visus sergančius asmenis žinome, nes jie dažnai gyvena asocialiai, nesikreipia į gydytojus ir negauna jokių sveikatos priežiūros paslaugų", - sakė R.Sereika.

Alytaus tuberkuliozės ligoninėje yra 55 lovos, šiuo metu gydomi 52 pacientai. Įstaigos direktoriaus pavaduotojas Antanas Strazdas pripažįsta, kad anksčiau daug ligonių tiesiog pabėgdavo. Ne paslaptis, kad tarp jų - nemažai bedarbių, benamių, kalinių, priklausomybes turinčių asmenų. Tačiau pernai metų pabaigoje aptvėrus įstaigos teritoriją, pasamdžius saugos tarnybą, dabar nei čia lengvai pateksi, nei iš čia išeisi. Pabėgėlių gerokai sumažėjo, bet vis dar pasitaiko. Pavyzdžiui, pacientas sako eisiantis tvarkyti dokumentų, bet vėliau negrįžta. Gydytojai skambina jam į namus, ieško per gimines, net seniūnus, bando paveikti psichologiškai. Kartais tai padeda, bet susigrąžinti pavyksta ne visus. Tolesnis kelias - kreiptis į savivaldybės gydytoją dėl priverstinio gydymo. Alytaus ligoninėje prieš dvejus metus įsteigtas vienintelis Lietuvoje priverstinio gydymo stacionaras, kur teismo sprendimu siunčiami gydymo vengiantys pacientai iš visos Lietuvos. "Yra ligonių iš Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, Anykščių, Jurbarko, kitų vietovių. O iš Vilniaus bei Kauno teismo sprendimu lig šiol nebuvo nė vieno", - pabrėžė A.Strazdas. "Gal tai priklauso nuo gydytojo pulmonologo, ar jis aktyviai dirba, stengiasi. Tačiau ir teisėjai skirtingai supranta bei taiko įstatymus", - priežastis svarstė pašnekovas. Anot A.Strazdo, nedrausmingo paciento problemą dažnai pavyksta išspręsti vien pranešus jam, kad teks gydytis priverstinai. "Sužinoję, kad jau rengiami dokumentai, bus teismo sprendimas, išveš policija ar greitoji, ligoniai patys sutinka gydytis. Tokių mūsų pacientų yra daugiau nei pusė", - sakė A.Strazdas. Anot jo, žmonės labai nenori priverstinio gydymo stacionare, mat žino, kad čia - ne pyragai: ribojamas išėjimas iš ligoninės teritorijos, tai leidžiama tik nesergantiems atvira tuberkulioze, neišskiriantiems bakterijų. Naujai išaiškinti ligos atvejai stacionare gydomi apie 4 mėnesius, esant atkryčiui - 5 mėnesius, priverstinai gydomi asmenys izoliuojami 6 mėnesiams. Jei bakterijos neišnyksta - terminai tęsiami. Gydytojas pabrėžė žmogiško požiūrio vertę bendraujant su priverstinai hospitalizuotais pacientais. "Kai jais tiki ir pasitiki, nutinka stebuklų: pacientai sąžiningai vartoja vaistus, pasveiksta", - sakė jis.

Reikia komandinio darbo

"Tuberkuliozė - labai klastinga liga. Kol galima nesunkiai ją pagydyti, nėra simptomų, tad žmogus nesikreipia. Atsiradus ūmiems simptomams ir juos išgydžius, pacientas mano, kad jau yra sveikas, toliau gydytis nebereikia. Įtikinti elgtis kitaip, kai žmogus jaučiasi sveikas, sunku. Mūsų srities medikai pakliuvę į nepalankią situaciją. Tuberkuliozė, regis, yra vienintelė liga, dėl kurios gydymo rezultatų kaltinami medikai, nors gydytis atsisako patys žmonės", - kalbėjo Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės direktorė Vita Globytė.

Jos teigimu, Šiauliuose nėra iki galo negydomŲ pacientų. Kas padėjo? Po norvegų surengtų mokymų įstaigos medikai tapo tikrais bendravimo specialistais, jie suinteresuoti gerais gydymo rezultatais, stengiasi išaiškinti pacientams apie jų ligą, palaikyti grįžtamąjį ryšį, spręsti psichologines problemas. "Bet ir mūsų ligoninėje pasitaiko, kad pacientas pabėga iš stacionaro ir negrįžta. Jei mūsų argumentai jo neįtikina, tenka kreiptis dėl priverstinio gydymo", - teigė V.Globytė.

Teismo sprendimu jau bene dešimt šiauliečių išsiųsti į Alytų priverstinai gydytis. Nors procedūros ir sudėtingos, padėjo kitų institucijų supratimas. "Mūsų miesto bei rajono savivaldybės suinteresuotos sveikatingumu, be jų pagalbos nieko nepadarytume. Taip pat ir šiuos reikalus nagrinėjantis juristas turi būti nusiteikęs palankiai, o ne priešiškai, esą medikai nori kažko įtartino. Svarbiausia, nelikti abejingiems, nors mums, medikams, tenka imtis priemonių, kurios tarsi nepriklauso", - sakė V.Globytė.

Gydytoja įsitikinusi, kad reikia supaprastinti siuntimo priverstinai gydytis tvarką. "Tai atitinka visuomenės interesus. Blogai, kad teisėjai šį reikalą vertina kaip kriminalinį, o ne socialinį. Jei dalyvaudamas teisme medikas kartą kitą gauna labai neigiamų emocijų, sulaukia nepagrįstų kaltinimų, nebenori daugiau ten eiti. Medikai ir juristai turėtų dirbti viena kryptimi, vertindami perspektyvą", - įsitikinusi ligoninės direktorė.

Specialūs pensionai

"Užmynėte ant skaudžios vietos", - paprašyta pakomentuoti situaciją sakė Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos koordinavimo tarybos narė, Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Edita Davidavičienė.

Jos turimais duomenimis, 2008-aisiais gydymą nutraukė 8,1 proc. naujai nustatytų tuberkuliozės ligonių. Iš asmenų, sergančių dauginio atsparumo vaistams ligos forma, gydymą nutraukė apie 30 proc. jų.

Tačiau medikė įsitikinusi, kad vien priverstinis gydymas neišgelbės. "Jam įgyvendinti reikia įvykdyti labai daug reikalavimų, o gydytojai ir taip užimti. Mūsų netenkino ir ankstesni priverstinio gydymo rezultatai, nes ligoniai dažnai pabėgdavo", - sakė E.Davidavičienė. Jos teigimu, Europos Sąjungos šalyse laikomasi nuomonės, kad priverstinis gydymas turėtų būti ne sistema, o paskutinė instancija, pavieniams atvejams taikoma išimtis. "Pirmiausia reikia gerai organizuoti socialinę paramą tokiems pacientams. Ji turėtų būti nenutrūkstama, vienoda visoms pacientų grupėms. Kas iš to, kad žmogus priverstinai gydysis 6 mėnesius, o po to neturės kur grįžti gyventi?" - klausė gydytoja. Jos įsitikinimu, tuberkulioze sergančiais pacientais - o tokių nėra daug - turėtų labiau rūpintis savivaldybės. Šiems socialiai pažeidžiamiems asmenims, daugiausia benamiams, nedirbantiems, sugniuždyto likimo žmonėms, jos galėtų įsteigti specialius pensionus. "Turime suprasti, kad jie irgi žmonės, jais reikia pasirūpinti, sukurti bent minimalias gyvenimo sąlygas", - sakė E.Davidavičienė. Prieš porą metų tokia idėja jau buvo pateikta tuometinei sostinės valdžiai ir sulaukė pritarimo. Tačiau pasikeitus Vilniaus vadovybei iniciatyva išblėso. Vis dėlto sumanymas tebekirba gydytojos galvoje. Pulmonologė mano, kad pribrendo laikas jį kelti iš naujo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"