TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sunkmečio depresiją gydo bendravimas

2009 12 01 0:00
Psichiatrė J.Sysojevienė kviečia prisiminti paprastus, bendražmogiškus dalykus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sunkmečiu atsirado nauja kategorija pacientų, kurie į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi dėl juos paveikusios ekonomikos krizės. Kita vertus, žmonės tapo pakantesni, draugiškesni vieni kitiems, o tai padeda dorotis su problemomis, - teigia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (Vasaros ligoninė) psichiatrė Jolita Sysojevienė.

"Ta nauja pacientų grupė - daugiausia 25-45 metų žmonės, praradę darbus, turtą, pajamas, kurie stengiasi išsigelbėti užstatę namus, tačiau ir šių gresia netekti. Šie asmenys visiškai sutrikę, jų šeimose tvyro įtampa, artimieji jaučiasi tarsi įkaitai", - pasakojo J.Sysojevienė. Jos teigimu, Vasaros ligoninės specialistai krizės pasekmes pajuto dar lig tol, kol apie jas imta skelbti oficialiai. Mat jau anksčiau didėjo verslininkų nerimas dėl ateities, jie pradėjo varstyti psichikos sveikatos specialistų kabinetų duris. Dabar dažniau kreipiamasi dėl situacijų, kai viską praradus nebelieka noro gyventi. "Šiai naujajai pacientų grupei atsiranda depresijos simptomų arba ryškėja sunkesnių psichikos ligų požymiai", - sakė specialistė. Tačiau J.Sysojevienė teigė nesusidūrusi su atvejais, kai krizės pasekmės privedė prie savižudybės.

Gali grąžinti pasitikėjimą.

"Žmones, kurie viską prarado, kamuoja neviltis, jie visiškai nebepasitiki savimi, šie pacientai įsitikinę, kad nebeįmanoma ir nebeverta nieko daryti. Juos slegia didelės kaltės savo šeimoms jausmas. Žinoma, mes negalime grąžinti prarasto darbo ar namo, tačiau padedame vaduotis iš uždarumo, beviltiškumo, sustiprinti motyvaciją kabintis į gyvenimą", - teigė Vasaros ligoninės dienos stacionaro skyriaus vedėja.

Tačiau šis kelias nėra lengvas. Psichiatrė prisiminė neseną atvejį, kai teko bendrauti su daug metų verslą turėjusiu ir jį praradusiu žmogumi. Vyras liko skolingas didelę sumą bankui, buvo priverstas užstatyti namą. O šeimoje augo trys vaikai, žmona taip pat nedirbo, rizika prarasti būstą, išeiti į niekur - didžiulė. "Žmogaus nusivylimas buvo toks stiprus, kad jis nebesugebėjo susiimti, nebegalėjo dirbti jokio kito darbo ir net mąstyti apie ką kita. Vyras tiesiog nebematė prasmės gyventi. Mes turėjome grąžinti jo pasitikėjimą savimi, praplėsti akiratį, įtikinti, kad ši situacija - ne gyvenimo pabaiga, kad vis tiek reikia ieškoti išeities. Juolab kad yra artimų žmonių, kurie jį myli ir labai palaiko", - pasakojo J.Sysojevienė.

Kol žmogus pradėjo tikėti, kad galima išgyventi net ir taip susiklosčius aplinkybėms bei pasijuto saugesnis, prireikė ne vieno mėnesio. Padėjo psichoterapija ir gydymas medikamentais - pacientas kentė nuolatinį nerimą, baimę, nemigą. Psichiatrės teigimu, panašių problemų turintiems žmonėms praverčia mokymai atsipalaiduoti, nuolatinis užimtumas, sportas. Tai suteikia būtiną poilsį nervų sistemai. Anot J.Sysojevienės, į psichikos sveikatos specialistus reikia kreiptis tada, kai įsitikini, kad nebegali susitvarkyti su savimi, o situacija nuolat blogėja. Jei pats žmogus nebemato prasmės ieškoti pagalbos, iniciatyvą turėtų parodyti artimieji, draugai.

Privertė susitelkti

Vis dėlto lietuviai, pagal savižudybių skaičių pirmaujantys pasaulyje, susidūrę su naujais sunkumais, nepuolė darytis galo - statistika rodo, kad savižudybių ne itin padaugėjo. Anot J.Sysojevienės, krizė yra didelis stresas, tačiau kartu jis priverčia mobilizuotis, sutelkti primirštas jėgas, sugebėjimus, įdėmiau pažvelgti į save. Išmokęs gyvenimo pamokas žmogus tampa stipresnis. "Be to, dabar žmonės jaučia daugiau savitarpio paramos, supratimo - juk visiems sunku. Mažiau vartojama alkoholio, o juk dažniausiai mėginama žudytis apgirtus. Alkoholiui tiesiog nebelieka pinigų. Kita vertus, žmonės įsitikina, kad svaigalų vartojimas jų nenuramina, neišsprendžia problemos, tenka mąstyti, kaip suktis toliau", - teigė pašnekovė.

Pažeidžiamas jaunimas

Psichiatrės teigimu, įkritus į gyvenimo duobę, derėtų daugiau kalbėtis. Užsidaryti, vengti išsipasakoti blogus dalykus - ne išeitis. Kai kuriems žmonėms tai kaupiasi ir galų gale virsta liga. "Verčiau išsikalbėti, paskui imtis veiklos, ką nors gero nuveikti", - kalbėjo J.Sysojevienė. Taip pat svarbu apmąstyti, kas gyvenime brangiausia: gal ne turtas, o, pavyzdžiui, šeima. Todėl daugiau dėmesio skirti jai, artimiesiems, draugams. Verta susimąstyti, ar verta siekti direktoriaus posto, gal užtenka būti geru specialistu. Gal galima apsieiti be brangiausios mašinos - gerai bus ir pigesnė.

Anot J.Sysojevienės, būtent tie žmonės, kurie turėjo daugiau turto, skausmingiau reaguoja į krizę. Tie, kurie visada gyveno sunkiai, neturėjo itin didelių poreikių, ją pakelia kur kas lengviau. Gydytoją stebino tai, kad tarp krizės paliestų pacientų - nemažai jaunų žmonių. "Net keista, kad jie tokie pažeidžiami. Matyt, todėl, kad augo ir subrendo tokiu laikotarpiu, kai buvo daug pinigų. Jaunimas turėjo labai didelių poreikių, daug ką gavo palyginti lengvai, nebuvo pasirengęs, kad gali būti kitaip", - svarstė psichiatrė.

Tapo supratingesni

Samprotavimai apie būtinybę grįžti prie tikrųjų vertybių, atsigręžti į dvasinius dalykus nėra nauji, tai girdėta dar sunkmečio pradžioje. Ar mūsų žmonės tapo geresni vieni kitiems, o gal priešingai - visuomenėje daugėja pykčio, agresijos, susipriešinimo? "Jei žmonės ir tampa piktesni, tai dėl to, kad nesulaukia palaikymo, nuraminimo, paskatinimo, pamokymo, kaip elgtis. To nejuntama nei iš valdžios, nei iš žiniasklaidos. Priešingai - daug gąsdinimų. Jei žmogus optimistas iš prigimties, jis išgyvens, tačiau kiti palikti likimo valiai. Raginimas susiveržti diržus nieko gero neduoda, jei nepaaiškinama, dėl ko tai daroma ir kokių priemonių bus imtasi problemoms spręsti. Todėl visas pyktis nukreipiamas ten, iš kur nesulaukiama pagalbos, paskatinimo", - sakė psichiatrė.

Vis dėlto ji pastebėjo, kad žmonės pradėjo labiau bendrauti, jų santykiuose atsirado daugiau draugiškumo, greičiau susiburia poros, o šeimose sulaukiama daugiau palaikymo, paramos. "Anksčiau, jei kas nors prarasdavo darbą, artimieji neretai užsipuldavo - ką, negali susirasti kito? Toks žmogus buvo vertinamas lyg koks visiškas nevykėlis. Dabar tapome supratingesni: juk uždaromos įmonės, atleidžiami visi darbuotojai", - sakė J.Sysojevienė. Įdomu, kad per kai kurias labdaros akcijas žmonės aukoja net daugiau nei ankstesniais metais.

Užmiršta paprastus dalykus

"Reikia stengtis būti lankstesniems, situaciją priimti tokią, kokia ji yra, ir nebijoti keistis. Dabar daugelis taip įsigilinę į savo bėdas, kad pamiršta paprastus dalykus, net tokius, kaip kartu su vaiku nupiešti piešinį ar užsiimti kokia nors kita bendra veikla. Tai tikrai puikiai atpalaiduoja, suteikia džiaugsmo ne vienam, o dviem žmonėms. Kitąkart užtenka kitą tik paglostyti, padaryti masažą. Tai nieko nekainuoja, o pagerėja ir sveikata, ir tarpusavio santykiai", - sakė psichiatrė.

Vasaros ligoninės dienos stacionaro skyriuje žmonės iš savo bėdų vaduojasi apie pusantro mėnesio. Jie gydomi pagal individualius poreikius: kam reikia, geria vaistus, bendrauja su psichologais, fizioterapeutais, ergoterapeutais, vyksta muzikos, dailės terapijos užsiėmimai, grupinė psichoterapija ir kita. Čia taikoma ir filmų terapija. Anot J.Sysojevienės, pacientai geriausiai įvertino senus filmus - animacinius, komedijas, taip pat mėgsta dokumentiką apie paukščius, gamtą. Besigydantiesiems nerūpi katastrofos, problemų perkrauti siužetai.

"Patarčiau mažiau klausytis blogų naujienų. Niekas nepasikeitė taip smarkiai, kaip kalbama. Kartais neigiamą informaciją žmonės renkasi dėl to, kad sužinoję, jog kitiems dar blogiau, pajunta, kad jiems ne taip ir prastai. Bet vis tiek tai slegia, šito verta vengti, geriau ieškoti teigiamų emocijų. Dėl to šiais laikais verta prisiminti knygas", - sakė gydytoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"