TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Susargdino maistas. Kas atlygins?

2009 08 18 0:00
Užsukus pasivaišinti į maitinimo įstaigą, galima rimtai nukentėti.
LŽ archyvo nuotrauka

Uostamiestyje vykusios Jūros šventės svečiams lig šiol atsirūgsta "Bernelių užeigos" lauko kavinėje valgyti žirniai su spirgučiais. Nukentėjusiesiems rūpi, kas atlygins už patirtus nemalonumus ir kas garantuos, kad kitąkart maitinimo įstaigoje jiems bus patiektas geros kokybės maistas.

Iki rugpjūčio 12 dienos Lietuvoje užregistruota per 20 ūmių infekcinių žarnyno ligų protrūkio atvejų - visų jų priežastimi tapo maitinimo įstaigos. Užsukę pavalgyti susirgo 186 asmenys. Per 2008-uosius buvo įregistruoti 35 tokie protrūkiai, užsikrėtė 357 žmonės. Šiemet kone garsiausiai nuskambėjo įvykis Klaipėdoje, kai per Jūros šventę "Bernelių užeigos" lauko kavinėje ragautas maistas susargdino apie 60 žmonių.

Patyrė daug nemalonumų

Pykinimo, šaltkrėčio, pilvo skausmų bei viduriavimo kamuojamiems žmonėms šventė baigėsi lovos režimu ligoninėje ar namie. Tų nemalonumų, kai keletą dienų buvo vos gyva, lig šiol negali pamiršti vilnietė B.J., "Bernelių užeigos" lauko kavinėje ragavusi nelemtųjų žirnių su spirgučiais. Kadangi būklė negerėjo porą dienų, pakeliui į Vilnių draugai ją nuvežė į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyrių. Anot moters, čia nemaloniai nuteikė atsainiai priėmęs gydytojas, todėl vėliau ji dar kreipėsi į Kauno greitosios pagalbos medikus, kurie ir suteikė reikiamą pagalbą.

"Kodėl ir šiandien esu tokia pikta? Todėl, kad matau tik fakto konstatavimą, kad štai nutiko toks įvykis. Tačiau niekas nenori prisiimti atsakomybės. Jei išgirsčiau atsakingų institucijų patikinimus dėl to, kas daroma mūsų, vartotojų, labui, jausčiausi saugiau. Lygiai taip pat norėtųsi sulaukti ir "Bernelių užeigos" pozicijos dėl šio incidento", - sakė B.J. Ji teigė ieškosianti būdų, kad būtų kompensuoti patirti nuostoliai. Į teismus grasino kreiptis ir kiti nukentėjusieji.

Gresia bauda

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovų teigimu, laboratoriniai tyrimai jau patvirtino, kad žmonės susirgo dėl UAB "Bernelių smuklė" ruoštų ir "Bernelių užeigos" lauko kavinei patiektų salmonelėmis užkrėstų cepelinų su spirgučių padažu. Juo buvo gardinti ir žirniai. VMVT konstatavo, kad įmonė neatsakingai gamino patiekalus, nepakankamai termiškai apdorojo maistą. Tyrimo medžiagą perdavus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) ir patvirtinus, kad žmonės užsikrėtė maistu iš konkrečios maitinimo įstaigos, šiai gali būti skirta bauda nuo 5 iki 40 tūkst. litų. Be to, VMVT įtraukė "Bernelių smuklę" į padidintos rizikos įmonių sąrašą, tad ji bus dažniau tikrinama.

Jokių garantijų?

Tačiau minėtosios tarnybos atstovai pabrėžė, kad jie atsakingi tik už viešojo maitinimo įstaigų kontrolę, o už maisto saugą ir kokybę atsako patys gamintojai. Sužinoti, ar "Bernelių smuklė" padarė išvadas po incidento per Jūros šventę, nepavyko: direktorė LŽ žurnalistei buvo nepasiekiama.

VMVT teigimu, garantuoti, kad niekam ir niekada nepakenks lauko ar nuolat veikiančiose kavinėse gaminamas maistas, neįmanoma. Tokių atvejų pasitaiko visame pasaulyje. Šiemet per Jūros šventę užkąsti kvietė net 149 viešojo maitinimo įmonės ir 43 prekiautojai iš mobilių prekybos vietų, lauko palapinių. Tikrintojai nustatė įvairių pažeidimų, už juos skirtos administracinės nuobaudos. Anot Klaipėdos miesto VMVT Maisto skyriaus vedėjos Jūratės Mačiulienės, nuolat kontroliuoti tiek prekiautojų, dirbančių nuo ryto iki vakaro, yra sunku. Pašnekovės teigimu, geriau tvarkosi tos įstaigos, kurių darbą prižiūri patys savininkai. Juk per šventes dažnai dirba nekvalifikuoti asmenys, papildomai nusamdyti šia proga.

Higienos specialistės nuomone, jeigu pageidaujama daugiau saugumo, verčiau maitintis ne palapinėse, o stacionariose kavinėse, turinčiose geresnę maisto gaminimo įrangą. J.Mačiulienė pritaria, kad tikėjęsi saugaus maisto, bet nuo jo sunegalavę žmonės, turėtų gauti kompensaciją.

Atlygio paieškos

Tačiau kaip tai padaryti? Pasak VVTAT Maisto produktų ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėjos Astos Baranauskienės, šiuo atveju derėtų vadovautis Produktų saugos įstatymu - remdamasi nustatyta tvarka maitinimo įstaiga turėtų atlyginti vartotojui padarytą žalą. Pirmiausia, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsniu, su prašymu atlyginti patirtą turtinę žalą (išlaidos už vaistus, medicinos priemones, kurių prireikė ligai gydyti, ir kt.) reikėtų kreiptis į pačią maitinimo įstaigą. Kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas - kasos kvitus, sąskaitų išrašus. Jei įmonė vartotojo reikalavimų nepatenkins, su visais turimais įrodymais žmogus turi teisę kreiptis į VVTAT. Tačiau Vartotojų teisių apsaugos įstatymas netaikomas, jei visos išlaidos yra apmokamos (kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o papildomų išlaidų nukentėjęs asmuo nepatyrė. Dėl neturtinės žalos, kurią Civilinis kodeksas apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, nukentėjęs asmuo gali kreiptis tik į teismą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"