TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Susiaurėjusi miego arterija gydoma iš vidaus

2007 10 23 0:00
Praėjus porai parų po miego arterijos stentavimo procedūros vilnietė I.B.Miškinienė rengėsi palikti ligoninę.
"Lietuvos žinių" nuotrauka

Išeminiu galvos smegenų insultu ir kūno paralyžiumi gresiančiam miego arterijos susiaurėjimui gydyti pasaulyje vis dažniau taikomos kraujagyslių plėtimo iš vidaus - vadinamojo stentavimo - procedūros. Lietuvoje jų daugiausia atliekama Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikose

Aterosklerozė - lėtinė liga, kai dėl pernelyg didelio cholesterolio ir kitų riebalų kiekio kraujyje arterijų sieneles padengia kalcio junginių plokštelė. Ji pamažu vis siaurina kraujagyslių spindį, trukdo aprūpinti organizmą deguonimi ir maisto medžiagomis. JAV duomenys rodo, kad net 40-60 proc. išeminių insultų ištinka dėl kaklo srityje esančių miego arterijų, kuriomis kraujas maitina smegenis, pažeidimų. Pasekmės būna labai skaudžios: jei ir pasiseka išgyventi, kūno paralyžius paprastai lieka visam gyvenimui, pacientas tampa neįgalus.

Bėda ta, kad liga dažnai vystosi nepastebimai. Medikai įvardija du pagrindinius aterosklerozės rizikos veiksnius: paveldėjimą ir ydingą gyvenimo būdą - judėjimo stoką, streso, žalingų įpročių poveikį. Prisideda ir kitos ligos, tarkim, hipertenzija, cholesterolio kaupimasis. Tokių gretutinių ligų galima išvardyti net apie porą dešimčių.

Išgelbėjo per plauką

Vilnietė pensininkė Irena Birutė Miškinienė žalingų įpročių neturėjo. Tiesa, neseniai buvo patyrusi didelį stresą - mirė vyras. Vis dėlto jos ligą, matyt, lėmė paveldėjimas - dėl kraujagyslių susiaurėjimo sunkiai nukentėjo ne vienas artimas giminaitis.

Dar 2001 metais I.B.Miškinienei buvo operuota širdis. Tačiau jokių kitos grėsmingos ligos - aterosklerozės - simptomų ji tikina nejutusi: nesvaigo galva, galėjo be vargo važinėti į sodą. Tačiau šių metų žiemą pradėjo taip skaudėti koją, kad moteris nebepajėgė vaikščioti, pėda iki čiurnos kauliukų nuolat būdavo šalta.

Šeimos gydytojo išrašyti vaistai nepadėjo, tad I.B.Miškinienė nuvyko pasikonsultuoti su VUL Santariškių klinikų specialistais. Po tyrimų paaiškėjo, kad yra užakusi kairės šlaunies arterija. Kairioji miego arterija buvo užakusi net 99 proc., dešinioji - 90 procentų. Moters gyvybę išgelbėjo tik laiku įsikišę medikai.

Birželio mėnesį kraujagyslių chirurgas Marijus Gutauskas operavo kairiąją miego arteriją ir atliko šlaunies arterijų rekonstrukcinę operaciją. Praėjus penkiems mėnesiams intervencinis kardiologas Nerijus Misonis stentavo dešiniąją miego arteriją.

Per šią procedūrą taikoma vietinė nejautra, tad žmogus lieka sąmoningas, bendrauja su gydytoju, taip pat daromi neurologinės būklės testai - vertinama raumenų jėga, tiriama, ar nesutrikusi sąmonė, kalba. "Gydytojas liepė skaičiuoti iki dešimties. Kai suskaičiavai iki 7, pasakė, kad užtenka", - šypsodamasi prisiminė I.B.Miškinienė.

Praėjus dviem paroms po minėtos procedūros 76 metų vilnietė jautėsi žvali ir rengėsi palikti ligoninę. Grįžus namo jai dar teks gerti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus, tačiau riboti fizinio krūvio nereikės.

Plokštelė sunaikinama kraujagyslės viduje

Iki šių metų pradžios susiaurėjusios miego arterijos Lietuvoje gydytos vien operuojant, tačiau pastaruoju metu daugėja minėtų endovaskulinių procedūrų, kai arterijų spindį siaurinančios plokštelės šalinamos pačiose kraujagyslėse.

Pirma tokia procedūra pasaulyje atlikta 1979 metais Vokietijoje. Iš pradžių miego arterija buvo plečiama į ją įkišant specialų balionėlį. Vėliau, tobulinant technologiją, tam pritaikyta metalinė konstrukcija, vadinama stentu.

N.Misonis pasakoja apie procedūros eigą: specialus įtaisas nukreipia plonytę, 0,014 mm skersmens, vielutę minkštu galu arterijos susiaurėjimo link. Vėliau vielutė susiaurėjimu stumiama tolyn. Ant jos užmautas stentas išplečiamas susiaurėjimo vietoje. Jis suspaudžia aterosklerozinę plokštelę ir taip sugrąžina kraujagyslei buvusį spindį. Jei susiaurėjimas dar išlieka, toje vietoje jis papildomai plečiamas balionėliu. Per procedūrą naudojama ir speciali apsauga - krešulių ir atskilusių plokštelės dalelių gaudyklė. Ji padeda išvengti vėlesnių komplikacijų.

Trunka tik pusvalandį

Stentavimas išskirtinis tuo, kad turi būti atliktas labai greitai. Arterijos kraujotaka sustabdoma vos 5-10 sekundžių, visa procedūra trunka tik 20-30 minučių, tad jai sėkmingai atlikti reikia turėti auksines rankas, tiksliau - patirties ir įgūdžių.

Po stentavimo organizmas atsigauna greičiau nei po operacijos, žmogus gana greitai gali palikti ligoninę. Prie to prisideda dar viena naujovė - specialaus kraujagyslių uždarytojo naudojimas. Anksčiau operuotas žmogus turėjo 6-8 valandas gulėti, nes svarmenys mechaniškai spaudė arteriją ir taip padėjo kraujui krešėti. Dabar, kai naudojamas naujasis įrenginys, procesui baigti pakanka poros trijų valandų.

JAV žmogus po procedūros keliauja namo tą pačią dieną, Vakarų Europoje - kitądien, Lietuvoje - maždaug po dviejų parų. Sveikstant dar kurį laiką reikia vartoti kraują skystinančius vaistus.

Išskirtiniai atvejai

Pirma miego arterijos stentavimo procedūra Santariškių klinikose buvo atlikta šių metų sausio mėnesį, o spalio viduryje jų skaičius jau siekė 20. Daugumą tų procedūrų - apie 18 - atliko intervencinis kardiologas N.Misonis.

Jo praktikoje pasitaikiusius atvejus šiandien primena smegenų arterijų atvaizdai, padaryti per angiografijos tyrimą. Trūkinėjanti kraujagyslės linija - prieš procedūrą, ištisinė - po jos. Kompiuterio atmintyje išaugoti ir fenomenalias žmogaus galimybes atspindintys vaizdai.

"Neseniai teko gydyti žmogų, kuris dėl savo sveikatos būklės jau turėjo būti paralyžiuotas, nevaldyti pusės kūno. Tačiau ryškių neurologinių simptomų nebuvo matyti. Viena jo miego arterija buvo praktiškai užkišta, kita - labai susiaurėjusi. Vis dėlto kažkokiu būdu ji sugebėjo palaikyti visų smegenų gyvybę. Šis beveik 70 metų sulaukęs žmogus jau neturėjo vienos kojos, kita buvo šuntuota", - prisiminė gydytojas.

Anot jo, šiam pacientui atliktas miego arterijos stentavimas nebuvo pats sudėtingiausias. Ypatingų pastangų pareikalavo kitas atvejis,

kai miego arteriją reikėjo plėsti įvedus kateterį per ranką, o nukreipėją, vielutę ir stentą įkišti į kaklo arteriją 90 laipsnių kampu. Taikyti įprasto būdo - įkišti pro aortą - medikas negalėjo, nes ji buvo užakusi.

Procedūrų daugės

M.Misonis prognozuoja, kad ateityje miego arterijos plėtimo procedūrų daugės. Nuo liepos 1-osios, kai padidėjo visų intervencinių radiologinių procedūrų įkainiai, ligoninei jos nėra nuostolingos, todėl galima atlikti didesniam skaičiui pacientų.

Dabar Vokietijoje šios procedūros atliekamos daugiau kaip 50 proc. atvejų, kai tenka plėsti susiaurėjusias miego arterijas. Pasaulyje jos sudaro 30 proc. visų radiologinių procedūrų.

"Nors mes, chirurgai, sakome, kad radiologai tokiomis procedūromis perima dalį chirurgo duonos, vis dėlto svarbiausias dalykas - paciento sveikata. Stentavimas yra saugesnis, nes jį darant taikoma tik vietinė nejautra, sumažėja pakartotinių intervencijų tikimybė", - pasakojo M.Gutauskas.

Tiesa, stentavimas negali visiškai pakeisti chirurgijos, kai kuriais atvejais žmogui tinka tik operacija. Kraujagyslių plėtimas jų viduje paprastai atliekamas vyresnio amžiaus pacientams, kuriems chirurginė intervencija yra rizikingesnė.

Per metus Santariškių klinikose padaroma iki 40 miego arterijos operacijų. Anot M.Gutausko, jų, taip pat stentavimo procedūrų turėtų būti atliekama kelis kartus daugiau. Kraujagyslių chirurgas teigia, jog Lietuvoje, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, kasmet turėtų būti atliekama apie 800 miego arterijos operacijų ir plėtimo procedūrų.

Bėda ta, kad padėti neretai būna per vėlu - medikų globon žmonės patenka jau ištikti insultų, paralyžiuoti. Deja, liga laiku nediagnozuojama dar pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Kad pagerintų situaciją, Santariškių medikai svarsto ir galimybę steigti prevencijos kabinetą žmonėms, sergantiems ateroskleroze.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"