TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Suvalkijoje sergamumo vėjaraupiais kreivė staiga šoktelėjo į viršų

2014 01 20 13:39
redorbit.com nuotrauka

Per praėjusių metų gruodį bei pirmąsias tris šių metų savaites Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybėse užregistruotas 541 susirgimų vėjaraupiais atvejis, kai per visus 2012 metus buvo registruoti tik 528 susirgimai, pranešė Marijampolės apskrities visuomenės sveikatos centras.

Anot šio centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos, Marijampolės apskrities vyriausiosios epidemiologės Loretos Radzevičienės, daugiausia susirgimų registruota 4-6 metų amžiaus grupėje – apie 39 proc., bei 0-3 metų amžiaus grupėje – 34 proc. 7-9 metų amžiaus grupė sudarė tik apie 10 proc. Dažniausiai susirgimai plinta tarp vaikų, lankančių švietimo įstaigas. Tačiau pastaruoju metu stebima tendencija, jog šia liga dažniau serga vyresnio amžiaus vaikai ir net suaugusieji.

„Visuomenėje vyrauja nuomonė, jog vėjaraupiai yra vaikiška liga ir ja „privaloma“ persirgti. Tačiau toks požiūris nėra teisingas. Vėjaraupiai bent dešimčiai dienų sutrikdo visos šeimos socialinį gyvenimą, o sunkesnė ligos forma sergančiajam, ypač suaugusiam žmogui, gali sukelti ir tam tikras komplikacijas“, - teigė L.Radzevičienė.

Pasak jos, yra pastebėta, kad ši liga maždaug kas penkeri metai turi savo paūmėjimo bangas. Todėl galima manyti, kad ši žiema kaip tik ir yra jos paūmėjimo laikotarpis. Įtakos ligos plitimui gali turėti ir buvę gana palankūs – šilti bei drėgni orai įvairioms virusinėms ligoms.

L.Radzevičienės teigimu, infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi. Slapta (latentinė) forma išlieka ir vyresniame amžiuje. Ji gali kliniškai pasireikšti juostine pūsleline.

Vėjaraupiais užsikrečiama nuo sergančiojo. Užsikrėsti galima dvi dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir penkias dienas po jo. Virusai plinta oro-lašeliniu keliu - kosint, čiaudint, kalbant. Taip pat tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus, bei per placentą perduodama naujagimiui. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama.

Liga pasireiškia karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu ir pagrindiniu simptomu, būdingu šiai ligai – pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi.

Pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis, virusų patenka į junginę. Tai gali komplikuotis sunkiu virusiniu akių uždegimu. Galimi ir kraujo užkrėtimo atvejai, gerklės uždegimai, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimai. Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"