TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Švaros manija: gražu, bet ar sveika?

2007 07 24 0:00
A.Razmienė įspėja nepiktnaudžiauti priemonėmis, turinčiomis antibakterinį poveikį.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Modernios visuomenės įprotis vis gausiau buityje naudoti įvairius cheminius produktus atsisuka prieš ją pačią. Mokslininkai mano, kad antibakterinį poveikį turinčios priemonės ne tik gali sukelti alergijas, bet turi įtakos ir antibiotikams atspariems mikroorganizmams susiformuoti.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė teigia, kad ypač atsargiai turime naudoti antibakterinį poveikį turinčias medžiagas, vadinamas biocidais. "Žinoma, šios priemonės būtinos ligonius priimančiose gydymo įstaigose. Tačiau buityje biocidų naudojimas jokiu būdu neturi tapti kasdienis. Jų reikia griebtis tik tada, kai būtina ir aiškiai žinant tikslą", - pabrėžia gydytoja.

Reikia imuninei sistemai

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie naujų, antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą. Tokios infekcijos labai sunkiai gydomos, neretai baigiasi tragiškai. Atsparių mikroorganizmų atsiradimą daugiausia lemia netinkamas antibiotikų vartojimas. Amerikiečiai yra paskaičiavę, kad net apie 50 proc. antibiotikų vartojama be reikalo. Mokslininkai mano, kad bakterijų atsparumas gali būti susijęs ir su buitiniu biocidų naudojimu. Šių priemonių naudojimas taip pat gali išprovokuoti alergijas. Be to, bereikalingai naudojant antibakterines priemones kartu su blogosiomis sunaikinamos ir gerosios bakterijos, būtinos mūsų imuninei sistemai.

"Bakterijų yra visur ir jų turi būti. Tačiau svarbiausia nuo jų apsauganti priemonė turi būti elementari higiena, bet ne chemikalai", - primena gydytoja.

Pakanka paprasto muilo

Prekyboje šiandien yra antibakterinio muilo, taip pat įvairių paviršių valymo priemonių, skirtų voniai, virtuvei, tualetui, baldams ir kt., turinčių dezinfekuojamąjį poveikį. Kaskart atsiranda vis naujų, o jų poreikį, regis, patvirtina grėsmingi duomenys apie, pavyzdžiui, ant kompiuterio klaviatūros susispietusių bakterijų kiekį. Apie tai, kad priemonė antibakterinė, praneša užrašas ant pakuotės.

"Tačiau tokios priemonės rekomenduotinos tik tais atvejais, kai namie yra sergantis infekcija, viduriuojantis žmogus arba teršiantis patalpas gyvūnėlis. Nuolat jos gali būti naudojamos nebent tualeto bei šaldytuvo priežiūrai. Kitur pakanka elementarių higienos priemonių: vandens ir muilo", - sako A.Razmienė.

Anot jos, antibakterinius muilus reikėtų naudoti tik tuomet, kai žmogus serga ar prižiūri ligonį. Vykstant į Turkiją, Egiptą ar kitus tolimus kraštus, derėtų naudotis specialiu skysčiu impregnuotomis dezinfekcinėmis servetėlėmis. Taip išvengiama infekcinių ligų pavojaus.

Su balikliais - atsargiai

Plaunant indus taip pat nereikėtų piktnaudžiauti chemikalais. Kad indai būtų švarūs, neretai užtenka karšto vandens. Jei būtina - galima naudoti paprastus ploviklius. Tik tuomet reikėtų po tekančiu vandeniu plauti tol, kol neliks putojimo, - ant indų likę chemikalų likučiai gali veikti alergizuojamai. "Lauko sąlygomis, jei nėra tekančio vandens ir nežinome jo kokybės, ploviklių geriau nenaudoti. Verčiau plauti tik karštu vandeniu. 70 laipsnių vanduo puikiai pašalina riebalus, užmuša bakterijas", - patarė A.Razmienė.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktas ligoninių tyrimas parodė, kad indams plauti naudojama per daug chemikalų su chloru, tad rekomenduota juos sumažinti.

Anot A.Razmienės, nereikėtų pernelyg žavėtis ir balinamaisiais skalbimo milteliais. Prieš perkant juos reikėtų paskaityti užrašus etiketėje, nes kai kurie turi ir antibakterinį poveikį. "Tokius reikėtų naudoti retai. Išbalinus - itin gerai išskalauti. Dezinfekuoti reikia nebent sergančių žmonių skalbinius. Kita vertus, ir skalbiant be miltelių bakterijos žūva 60 laipsnių karštumo vandenyje", - sakė A.Razmienė.

Naudoti, kiek reikia

Naudojant antibakterinius preparatus labai svarbu laikytis instrukcijų, imti tokią preparato dozę, kokia nurodyta. "Išgirdę, kad tokie preparatai kenksmingi, žmonės sumano mažinti dozes. Tačiau tai žalinga: naudojant mažesnius kiekius efekto nėra, mikroorganizmai nežūva, tik pasikeičia jų genetinė struktūra. Taip sudaromos sąlygos atspariems jų "štamams" išsivystyti", - sakė A.Razmienė.

Nelaikyti, kur pakliūva

Dar vienas, regis, paprastas patarimas: buitinės chemijos produktus laikyti jiems skirtoje taroje, vaikams nepasiekiamose vietose. A.Razmienė pasakojo, kad apsinuodijimo chemikalais namie atvejai išties nereti. "Jokiu būdu nereikėtų perpilti jų į indus, kur paprastai laikomi maisto produktai, - taip galima netyčia susipainioti", - perspėja A.Razmienė. Ji prisiminė iš pirmo žvilgsnio kuriozinį atvejį: ligoninėje dirbusi moteris iš jos parsineštą antibakterinį skystį perpylė į mineralinio vandens butelį. Būdama truputį išgėrusi sumanė atsigaivinti. Baigėsi tuo, kad pateko į reanimaciją, bet, laimė, liko gyva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"