TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sveikai gyventi nepriverčia net mirtina liga

2013 06 01 6:00
Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

Šiais - Sveikatingumo metais žmones bandoma grąžinti gyventi sveikai. Vis dėlto kodėl mes, net ir žinodami sveikos gyvensenos pranašumus, ir net užklupti mirtinos ligos, nesirenkame tinkamo gyvenimo būdo? Apie tai pasakoja psichologė, socialinių mokslų daktarė Laimutė Bulotaitė.

"Visi žino, kad alkoholis kenkia sveikatai, bet vis tiek vartoja teisindamiesi, kad tai daro saikingai ir kad kiti geria daugiau. Kemša saldumynus ir čia pat žada, esą laikysis dietos, bet nuolat randa pasiteisinimą to nedaryti. Nesveikai elgtis yra patraukliau. Juk alkoholis kai kam palengvina bendravimą, mažina įtampą. Suvalgęs pyragaitį, iš karto pajunti malonumą. Jei valgysi morką, tuoj pat nepajusi jokios laimės. Galbūt tik po pusmečio oda taps gražesnė, ir tai - jei tas morkas valgysi kasdien. Kita vertus, nesveiko elgesio neigiamos pasekmės išryškėja irgi negreitai. Tarkim, jeigu šiandien suvalgei saldumynų, vargu ar jau rytoj priaugsi tų papildomų kilogramų. Dar viena nesveikos gyvensenos priežastis: taip gyventi patogiau. Malonu važiuoti dviračiu, bet paskui dvokia drabužiai. Sveikas elgesys visada reikalauja tam tikrų pastangų", - sakė L.Bulotaitė.

Neatbaido ir liga

Nesveikai elgtis gali skatinti nepakankamos žinios. Be to, tokio elgesio išmokstame iš mažens, tarkim, dar vaikystėje tėvai siūlo nealkoholinio šampano. Kita vertus, neretai manoma, kad nesveikai gyvenančiam žmogui nieko blogo neatsitiks. Nerasite mokinio, vartojančio svaigalus ir manančio, kad kada nors taps alkoholiku.

Psichologų teigimu, jei specialiai nesirenkama sveikos gyvensenos, nors ir suprantama, kad to reikia, vadinasi, taip reiškiasi žmogaus autoagresija, noras susinaikinti. Kalbama ir apie norą rizikuoti, aštrių pojūčių siekį, kaip apie tam tikrą asmenybės savybę. Jos nepakeisi, nebent galima išmokyti kitais - saugesniais - būdais patenkinti tą rizikos poreikį.

Nusiteikimą nesveikai gyventi lemia ir ilgametės švenčių tradicijos, taip pat nepakankami draudimai. Draudimų reikia bent iš pradžių, kitaip žmonės nenustos netinkamai elgtis. Sakysim, norint pažaboti vairavimą išgėrus, taikoma vis daugiau draudimų, pereinama prie nulinės alkoholio tolerancijos, gaminami automobiliai, kurių negalima paleisti, jei žmogus bent kiek išgėręs. Nors auksarankiai lietuvių meistrai turbūt įveiktų ir šį mechanizmą. Tą patį galima pasakyti ir dėl turinčiųjų antsvorio. Net svarstoma: gal apkūniesiems liepti pirkti brangesnį viešojo transporto bilietą. Tačiau ir šios priemonės visiškai neišspręs problemos.

Tad kas turėtų nutikti gyvenime, kad atsisakytume nesveikos gyvensenos? Dažniausias atsakymas: sunki liga. Tačiau kepenų ciroze sergantys alkoholikai kalba: "Vis tiek mirsiu, tai kam prarasti paskutinį malonumą?" Plaučių vėžiu sergantys žmonės, net būdami onkologinėje gydymo įstaigoje, ieško galimybės rūkyti. Taigi, ir liga neišgąsdina. O jeigu ir išgąsdintų, kokia galėtų būti prevencija - visus susargdinti? Ne paslaptis, kad dalis sveikuolių jais tapo dėl rimtų sveikatos problemų. Tačiau tokia "prevencija" neįmanoma.

Ilgas procesas

Keisti elgesį iš tikrųjų yra sudėtinga, tad jau daug metų kuriami modeliai, kuriais galima remtis, norint įtikinti žmones sveikai gyventi. Viena tokių teorijų teigia, kad elgesio keitimas yra ne momentinis, o ilgas procesas. Žmonės pereina skirtingas elgesio keitimo stadijas, jų motyvacija tuo metu būna labai įvairi.

Pavyzdžiui, jauniems žmonėms nevalgyti riebaus maisto ir saldumynų dažnai neaktualu. Jei jiems kalbėsime apie kepenų cirozę, tai bus labai tolima, jie net nesvarstys tokių dalykų.

Yra ir svarstymo stadija, kai žmogus apgalvoja visus sveikos gyvensenos pliusus ir minusus. Bet tuo metu dažniausiai nugali nesveikas elgesys, nes jis yra patrauklesnis, o neigiamų dalykų žmogus dar neįžvelgia. Tarkim, studentai sako: "Kai baigsiu mokslus, tada pagalvosiu apie sveikesnę gyvenseną, o dabar dar noriu ramiai pagyventi."

Vėliau ateina sprendimo stadija, kai nesveiko elgesio minusų jau yra daugiau, ir žmogus ima svarstyti, jog reikėtų ką nors daryti, bet sprendimo neįvykdo arba jį atidėlioja. Ne veltui sporto klubai ir baseinai abonementų prigamina daugiau, nei galėtų tilpti lankytojų, – žino, kad daugiau nei pusė žmonių, įsigijusių abonementus, niekada neateis. Mat įsigijęs abonementą asmuo mano, kad jau padarė viską, ko reikėjo. Arba nutaręs bėgioti žmogus svarsto: kaipgi tai darysiu, juk neturiu tinkamų sportbačių. Tada juos nusiperka, bet sportuoti vėl atidėlioja, kol įsigis tinkamą aprangą.

Dar yra veiksmų stadija. Tačiau kalbėti apie pokyčius galima tik tuomet, jei tam tikros sveikos gyvensenos formos laikomasi bent pusę metų.

Vėliau eina palaikymo stadija - tuomet žmogui labai svarbu, kad kas nors pastebėtų ir įvertintų jo elgesio pokyčius, pavyzdžiui, tai, jog jis laikosi dietos. Jeigu nėra palaikymo, labai nedidelė tikimybė, kad žmogus ir toliau jos laikysis. Besigydančiųjų nuo alkoholizmo artimiesiems pabrėžiama, kad jie turėtų pasakyti, jog pastebi, kaip žmogus keičiasi. Vis dėlto gan dažnai pasitaiko atkrytis - vėl pradedama elgtis kaip anksčiau. Tik tiek, kad žmogus negrįžta į svarstymų stadiją, nes jau žino, kas tai yra.

Drąsina keistis

Manoma, kad daug prevencinių programų yra neefektyvios dėl to, kad jose dalyvauja skirtingų elgesio keitimo stadijų žmonės, todėl jiems reikalingi visiškai skirtingi dalykai: vienam stinga informacijos, kitam - palaikymo ir pan. Taigi masinės prevencijos, ko gero, negali būti arba ji paveiks tik labai nedidelę dalį žmonių. Geriau, kai ši prevencija nukreipiama į kiekvieną grupę atskirai. Tai ir daro sveikatos konsultantai, sveikatos psichologai, dirbantys su žmonėmis, kuriems privalu keisti savo gyvenseną. Jie įvertina, kurį elgesio keitimo etapą įveikė žmogus, ir kryptingai padrąsina pereiti į kitą etapą. Pasak L.Bulotaitės, žmogus negali peršokti kelių etapų, nes elgesio keitimas, kaip jau minėta, yra procesas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"