TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sveikatingumo metai be valstybės paramos

2013 12 28 6:00
J.Dapšauskas mano, kad bent dalį visuomenės pasiekė Sveikatingumo metų idėjos.  Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Sveikos gyvensenos entuziastų siūlymu Seimas 2013-uosius buvo paskelbęs Sveikatingumo metais. Idėjos autorius Juozas Dapšauskas pergale vadina jau vien tai, kad tai įvyko, nors rezultatai būtų buvę kur kas geresni, jeigu šiam tikslui būtų buvę skirta nors kiek lėšų.

– Ar Sveikatingumo metai buvo tokie, kokių tikėjotės?

– Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad tokie iš viso buvo paskelbti. Tai parodė, jog nevyriausybinės organizacijos gali daryti įtaką. Tačiau pasiekti, kad Sveikatingumo metų programai būtų skirtas finansavimas – atskira biudžeto eilute neatseikėta nė lito – nepavyko. Šis faktas savaime byloja, kokių verta tikėtis rezultatų. Jie tikrai ne tokie, kokie galėjo ir turėjo būti.

Jeigu būtų buvę gauta lėšų, tai ir šių metų žinomumas būtų buvęs didesnis, ir daugiau renginių būtų įvykę. Todėl stebino ir kėlė šypseną, kai valstybės institucijos rašydavo mūsų nevyriausybinėms organizacijoms laiškus ir prašydavo pateikti ataskaitas, ką jos padariusios vieną ar kitą ketvirtį. Jeigu nedavėte nė grašio, kodėl turime atsiskaitinėti?

Vis dėlto tam tikras sujudimas, bent minimalus, manau, tikrai buvo. Tiek iš žiniasklaidos, tiek kalbant apie renginius. Jų buvo apie 1300, tačiau dauguma tęstiniai, taigi vykstantys kasmet. Mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, bandydami dėlioti Sveikatingumo metų programą, daugiausia dėmesio skyrėme tam, kad būtų įgyvendintos visiškai naujos iniciatyvos. Tarkim, pritaikyta sėkminga Skandinavijos šalių, Kanados, Japonijos patirtis. Tačiau to neįvyko. Bent jau buvo įgyvendintas Šiaurės ministrų tarybos inicijuotas bandomasis projektas "Sveikesnio pasirinkimo link", pagal kurį propaguojant sveiką gyvenseną dirbama su visa mokyklos bendruomene: mokytojais, mokiniais, tėvais. Nes tik taip galima tikėtis rezultatų. Šis projektas vykdytas 8 savivaldybėse kartu su jų visuomenės sveikatos biurais. Būtų gerai jį tęsti ir kitąmet, bet jau girdėjau kalbų, kad ateinantys metai – nebe Sveikatingumo, tad šio projekto nebereikia finansuoti. Taigi valdžios nuopelnu esminių permainų šiemet neįvyko. Tačiau akivaizdžiai padaugėjo žmonių, kurie sako: "Kaip lig šiol gyventi nebegalima." Manau, tai didžiausias mūsų pasiekimas.

Užprogramuotas fiasko

– Kita vertus, per vienus metus, kad ir Sveikatingumo, turbūt sunku tikėtis didelių permainų.

– Inicijuodami labai norėjome, kad permainos prasidėtų. Taip ir formulavome: tai yra pokyčių startas. Juk naivu tikėtis, kad jau po metų Lietuvoje sumažės širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų. Kita vertus, kyla didelių abejonių, ar kai toks dabartinės valdžios požiūris, permainos gali būti įgyvendintos.

Štai neseniai Seimas pritarė Lietuvos sveikatos programai, kuri už Europos Sąjungos pinigus rengta net 3 metus, pasibaigus ankstesniajai, kuri truko 10 metų ir patyrė visišką fiasko. Tačiau toje naujoje programoje nėra nieko naujo. Panašių dokumentų, parengtų prieš 20 metų, galime rasti daugybę. Aišku, programoje teigiama, kad reikia skirti dėmesio ligų prevencijai, kad būtina bendradarbiauti su nevyriausybiniu sektoriumi, prirašyta daugybė tokių dalykų. Tačiau konkrečių skaičių joje mažai.

Bet, pavyzdžiui, užsibrėžta iki 2023 metų finansavimą ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai padidinti dvigubai. Ką tai reiškia? Jeigu dabar prevencijai skiriamas 1 proc. sveikatos biudžeto, vadinasi, po 10 metų numatoma skirti 2 procentus. Kas tai yra prieš milijardus, kasmet skiriamus gydymui? O juk apskaičiuota – 1 doleris, skiriamas ligų prevencijai, sutaupo 24, skiriamus gydymui. Taigi dabartiniai prioritetai labai aiškūs.

– Kaip vis dėlto pasiekti, kad žmonės geriau išgirstų sveikatingumo idėjas?

– Dabar matomi sveikatingumo propagavimo pavyzdžiai yra labai kritikuotini. Tarkim, per vieną televizijų rodoma socialinė reklama, kur teigiama, kad reikia rūpintis savo širdimi, reikia judėti ir pan. Bet kas to nežino? Būtina daug rimtesnė socialinė reklama su nuoroda į interneto puslapį, kur galima gauti praktinės informacijos. Vien tik šūkiais nieko nepasieksime. Esu tikras, kad jaunimą labiau paveiktų filmai apie tabako pramonę – kaip ji dirba, didindama tabako vartojimą. Sužinoję, kaip yra mulkinami, jauni žmonės vien protestuodami nerūkytų. Tokie filmai JAV labai sumažino rūkymą. Kartais net neturint milijonų galima daug pasiekti.

Stringančios iniciatyvos

– Jūs teigėte, kad Lietuvos situacija nėra visai beviltiška, norinčiųjų gyventi sveikai daugėja.

– Jeigu jų ir daugėja, tai tik entuziastų iš nevyriausybinių organizacijų pastangomis ir dėl jiems spaudžiant priimtų politinių sprendimų. Pavyzdžiui, tokiu būdu buvo apribota alkoholio reklama.

Vis dėlto sveikatinimo sistema Lietuvoje dar nesukurta. Šiuo tikslu turėtų pagelbėti Sveikatingumo fondas, kurio įkūrimas šiuo metu svarstomas Seime. Sveikos gyvensenos ugdymo reikmėms iš jo turėtų būti paskirstoma 2 proc. lėšų nuo surinktų alkoholio ir tabako akcizų. Tačiau svarstant fondo klausimus vis randama įvairių kabliukų – mat svaigalų pramonė baiminasi, kad bent kiek lėšų atiteks žmonių skatinimui sveikiau gyventi.

Arba, sakykim, Nacionalinė sveikatos taryba. Kol kas ji – tik pliurpalų taryba. Jau nemažai kalbėta, kad šią instituciją reikėtų pertvarkyti skandinavų pavyzdžiu, tuomet ji įgautų tikrą galią. Tačiau konkrečių sprendimų Seime kol kas nematyti.

Be to, šiuo metu tik trečdalis visuomenės sveikatos biurų vykdo realią veiklą. Kiti užsiima vien stebėsena, metai iš metų pateikia statistiką, kad dar labiau iškrypo mokiniams stuburai, kad jie dar blogiau maitinasi. Iš tiesų Lietuvoje labai trūksta praktikų, kurie įkvėptų žmones sveikai gyventi.

– Galbūt reikėtų ir daugiau nemokamų galimybių puoselėti sveikatą?

– Manau, kad šios paslaugos turėtų būti iš dalies mokamos, iš dalies kompensuojamos valstybės. Nes jeigu visiškai nemokamos – tai tarsi bevertės. Žmogus turi įdėti ir savo pinigų, kad geriau suvoktų sveikatinimosi naudą.

– Ar neapmaudu, kad jūs, visuomenininkai, iškovojote Sveikatingumo metų įdėją, tačiau nuopelnai tarsi liko nepastebėti?

– Su šypsena žvelgėme į tai, jog prasidėjus Sveikatingumo metams pasirodė kai kurių institucijų užsakyti straipsniai, kad "jos to siekė ir pasiekė". Vis dėlto mes, nevyriausybinių organizacijų atstovai, stengėmės nepaleisti iniciatyvos iš savo rankų. Esame dialogo žmonės, bet ir kritikuoti privalome. Tai normalu visame pasaulyje, bet ne Lietuvoje, kur per 20 metų nevyriausybinis sektorius išliko labai silpnas, kaip šuniui penkta koja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"