TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sveikatingumo pamokos iš Niujorko

2016 02 27 6:00
Samuelis Tacas įsitikinęs, kad nuolat sėdėti prieštarauja žmogaus prigimčiai, mes ne tam sukurti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iš Lietuvos kilusio kineziterapeuto Samuelio Taco (Shmuel Tatz) kūno derinimo studija jau kelis dešimtmečius veikia centriniame Manhatane, Niujorke, ir pritraukia ryškiausias pasaulio žvaigždes.

S. Taco pacientai buvo kompozitorius Andrew Lloydas Webberis, smuikininkas seras Yehudi Menuhinas, violončelininkas Mstislavas Rostropovičius, baleto šokėja Nina Ananiashvili ir daugelis kitų.

Legendinis kineziterapeutas intensyviai dirba ir sulaukęs septyniasdešimties metų. Penkias dienas per savaitę. Devynias valandas kasdien. Nors visą savaitę daug juda dirbdamas, dar ir savaitgaliais dvi su puse – tris valandas skiria savo kūnui. S. Taco įsitikinimu, kineziterapeutas turi rodyti asmeninį pavyzdį kitiems.

Šį sekmadienį Vilniaus knygų mugėje kineziterapeutas, pedagogikos mokslų daktaras S. Tacas pristatys naujausią knygą „Dirbančios rankos“, parašytą kartu su kompozitoriumi, pedagogu, pianistu ir gydytoju Vladimiru Majorovu.

„Mane labai sudomino dar prieš porą dešimtmečių V. Majorovo lietuviškai parašyta knyga „Pianisto rankos“, – prisiminė S. Tacas. – Kiek žinau, tokios knygos apie rankas nebuvo išleista jokia kita kalba. Nusprendėme kartu parašyti platesnę knygą „Muzikanto rankos“ ir išleisti anglų kalba. Galiausiai subrendo dar didesnis projektas „Dirbančios rankos“, nes yra ir daugiau specialybių, kai rankos labai svarbios. Jei iškyla problemų, reikia joms padėti, ir gydymas nedaug skiriasi, nes visų mūsų rankos turi tuos pačius kaulus, raumenis, sausgysles.“

Liečiant ir jaučiant

S. Tacas gimė Kaune. Lietuvos kūno kultūros institute (dabar Lietuvos sporto universitetas) įgijo gydomosios fizinės kultūros specialybę. Kurortinio gydymo mokėsi iš žymaus gydomosios kūno kultūros specialisto Karolio Dineikos Druskininkuose. Maskvoje baigė manualinės terapijos kursus. 1973 metais emigravo į Izraelį. Ten studijavo fizioterapiją, mokėsi Rytų medicinos. 1984 metais persikėlė į Niujorką ir išgarsėjo kaip kūno derinimo metodo autorius bei propaguotojas.

„Žmogų reikia gydyti taip, kad visi jo kaulai ir raumenys dirbtų normaliai. Kūnas turi būti suderintas. Kaip ir fortepijonas, kad juo būtų galima groti, – kalbėjo kineziterapeutas. – Pas mane ateina ligonių, kuriems nepadėjo trys ar keturi gydytojai. Atliko sudėtingiausius tyrimus, užpildė šūsnis dokumentų, nors informacijai gauti užteko apžiūrėti skaudančią kūno dalį, paliesti ją, pajudinti. Gydytojas turi matyti, ranka jausti skaudamą vietą.“

Taip teigti S. Tacui leidžia didžiulė patirtis gydant muzikantus, aktorius, baleto šokėjus, sportininkus. Per kasdienį darbą kineziterapeutas matė, kaip atsiranda profesinės problemos, ir mokėsi geriausių būdų, kaip padėti. Ne tik gydant, bet ir išvengiant negalavimų.

Per užsispyrimą į sėkmę

„Man pasisekė, kad dirbau su didžiausiais muzikantais. Kai sutikau Y. Menuhiną, jam buvo daugiau nei 65 metai. Tokio amžiaus žmonės jau turi artritą, o jo rankos buvo kaip jauno berniuko, – prisiminė S. Tacas. – Negali būti didelis muzikantas, jei turi problemų dėl rankų. Tiek Y. Menuhino, tiek M. Rostropovičiaus rankos buvo tokios gražios, nes buvo suderintos. Žiūrėjau ir mokiausi, kaip gali būti, kad žmogus, tiek dirbantis rankomis, neturi dėl jų problemų.“

Tačiau žymiausi muzikantai ateidavo pas kineziterapeutą dėl kitų problemų. Pavyzdžiui, dar vienas didžiausias Amerikos muzikantas Isaacas Sternas sakė, kad jam problemų atsiranda tik tada, kai groja kamerinę muziką, nes per solinius koncertus stovi. O dar didesnių nugaros problemų būna ne nuo grojimo, bet kai reikia dėl gastrolių beveik kas antrą naktį kraustyti drabužius iš lagamino į spintą ir atgal. Smuikininkas I. Sternas yra griežęs ir Vilniuje, tačiau nekoncertavo, pasak S. Taco, Lietuvoje taip, kaip Y. Menuhinas ar M. Rostropovičius, beveik nuolat čia gyvenę.

„Su Y. Menuhinu išsiaiškinau, kad jo tėvas gimęs prie Raseinių, kaip ir mano diedukas, – pasakojo kineziterapeutas. – Litvakas, kaip dabar priimta sakyti. Y. Menuhino tėvas buvo hebrajų kalbos mokytojas. Visi pirmieji hebrajų kalbos mokytojai – išeiviai iš Lietuvos. Iš Vilniaus išėjo ta kalba, kuria dabar kalba žydai Izraelyje ir pasaulyje. Senąją hebrajų kalbą, kuria prieš tūkstančius metų buvo parašyti labai protingi dalykai, kasdieniam vartojimui prikėlė Eliezeris Ben Yehuda, išeivis iš Lietuvos.“

S. Taco manymu, išeiviai iš Lietuvos yra labai užsispyrę. Kaip Jascha Heifetzas tapo tokiu dideliu muzikantu? Nes buvo užsispyręs. Kodėl Chaimas Soutine'as yra vienas didžiausių pasaulyje dailininkų? Buvo užsispyręs. Tik užsispyrimas padeda žmogui ko nors pasiekti. Padėjo ir pačiam kineziterapeutui.

Suderintu kūnu

Pusė muzikantų, ateinančių į S. Taco kūno derinimo studiją, yra smuikininkai. Pasak kineziterapeuto, smuikas – labai sudėtingas instrumentas fiziniu požiūriu. Tačiau ypač baisios problemos tų smuikininkų, kurie griežia orkestre. Vaikystėje ir jaunystėje visi griežia stovėdami, o kai pradeda griežti orkestre, viskas iš esmės keičiasi. Kyla didelių problemų, nes mokytojai, dėstytojai nemoko smuikininkų, kaip reikia teisingai sėdėti.

„Dauguma profesionalių šokėjų turi problemų jau dvidešimties metų ir dar anksčiau, – kalbėjo S. Tacas. – Kai žymioji N. Ananiashvili atėjo pas mane po kelio operacijos, labai norėjau pažiūrėti jos pečius. Visa salė apmirdavo, kai ši balerina šoko „Mirštančią gulbę“, – taip judėjo jos rankos. Ir iš tikrųjų jos rankos judėjo taip, kaip parašyta biomechanikos vadovėlyje. Žinojau, kad visi šokėjai, mokydamiesi baleto, sugadina pečius. Laikydami nuolat iškeltas rankas, praranda natūralius pečių judesius. O N. Ananiašvili juos išlaikė – ar dėl prigimties, ar mokytojų, ar pačios dėka. Jos kaulai suderinti, todėl šokis išeina kur kas gražesnis.“

Kai viskas skauda

Į S. Taco kūno derinimo studiją ateina taip pat daug dailiojo čiuožimo ir gimnastikos sportininkų. Kineziterapeutas piktinosi, kad dabar dažnai galvojama tik apie rezultatus ir nesusimąstoma apie sportininkų sveikatą, kas jų laukia, kai bus trisdešimties metų. Kūnas negali atlaikyti tokio spaudimo: kadaise net ir profesionalūs sportininkai treniravosi keturis penkis kartus per savaitę, dabar – du tris kartus per dieną.

„Niekada nepamiršiu, kai pas mane Niujorke atėjo Vladimiras Vasiljevas. Pažinojau jį nuo penkiolikos metų. Buvo toks vyras – scenoje tikras ąžuolas. Pradėjau judinti: klubo, kelio, nugaros problemos. Jis man pasakė, kad vieną kartą scenoje jam nieko neskaudėjo ir šoko blogiausiai. O visą laiką skauda“, – baleto šokėjo žodžius prisiminė kineziterapeutas.

Pas S. Tacą lankėsi ir žymiausia rusų baleto šokėja Diana Višniova. Per vieną televizijos interviu ji taip pat kalbėjo: „Visada skauda ir viskas skauda. Ir visuomet esu pavargusi.“ Kineziterapeuto įsitikinimu, kitaip ir negali jaustis žmonės, kasdien šokantys po šešias septynias valandas, dienų dienas praleidžiantys uždarose patalpose, apšviestose dirbtine šviesa, ir kvėpuojantys negrynu oru. O ir valgyti normaliai negalintys. Kas čia gali būti sveiko!

„Tais laikais, kai šoko Maja Pliseckaja, balerinos turėjo vasaros atostogas. Labai gerai žinau, nes dirbau su tų laikų šokėjais, – sakė S. Tacas. – Dabar tokio dalyko jau nėra. Vasarą visi laksto po festivalius ir neturi atostogų. Dirba dvylika mėnesių per metus. Anot vadybininkų, kol kviečia, turi dirbti.Tačiau nebelieka laiko kūnui atsigauti.“

Iš Tacų giminės

Niujorke įsitvirtinęs kineziterapeutas bent kartą per metus atvyksta į Lietuvą. Anksčiau atvažiuodavo aplankyti brolio Josifo Taco (1949–2008), tuometinės Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) dėstytojo, Kauno žydų bendruomenės pirmininko. Brolis buvo nuvykęs ir į Izraelį, ir į Ameriką, bet negalėjo ten likti. Jam nepatiko.

„Kaip sakė dėdė, jūs, Tacai, esate lietuviai. Mūsų bobutė, gyvenusi dar XIX šimtmetyje, jau kalbėjo lietuviškai. Šeima buvo įsikūrusi Girkalnyje, bažnytkaimyje prie Raseinių. Tie girkalniškiai ėmėsi žemdirbystės. Retas dalykas tarp žydų. Tais laikais žydai negalėjo turėti žemės, galėjo tik nuomotis. Daug žemės nuomojosi ir ūkininkavo. Tarpukario Lietuvoje dėdė jau turėjo dvarą prie Kauno – Juzefo Pilsudskio nupirko iš varžytinių. Dabar pusbrolis jį atgavo, – pasakojo S. Tacas. – Visuomet mūsų šeima buvo kaime, prie žemės, ir brolis tęsė tas tradicijas.“

J. Tacas baigė tuometinę Žemės ūkio akademiją ir buvo vienas pirmųjų mechanizuoto melžimo Lietuvoje propaguotojų. LVA Melžimo mokymo centro vadovas pats važiuodavo į rajonus mokyti, kaip reikia mechanizuotai melžti. Dabar Melžimo mokymo centras pavadintas J. Taco vardu.

Sugrįžtant į Lietuvą

Buvo laikotarpis, kai S. Tacas važiuodavo į Lietuvą aplankyti gydytojos Filomenos Taunytės. Ji vis sakydavo: „Esi žydų kilmės lietuvis, ir žinau, kad vis tiek sugrįši į Lietuvą.“ Niurjorkietis atsakydavo, kad prižada kitais metais atvažiuoti. Badauti.

„Yra tokia sodyba prie Palangos, kur F. Taunytė rengdavo badavimo stovyklas. Kai grįždavau į Niujorką, visi manimi stebėdavosi, – pasakojo kineziterapeutas. – Tai buvo ne tik badavimas – ir bendravimas 10 dienų. Ypatinga aplinka, nors vieta neprašmatni. Suvažiuodavo įdomių žmonių ir būdavo daug kalbų. F. Taunytė buvo nepaprastos erudicijos, nepaprastas žmogus, ir baisiai užsispyrusi.“

Dabar S. Tacas atvažiuoja aplankyti filosofo, kultūrologo, menotyrininko prof. Antano Andrijausko. Labai susidraugavo rengdami S. Taco kolekcijos katalogą „Chaimas Soutine'as ir jo draugai“. Kineziterapeutas džiaugėsi užsidirbęs net Ch. Soutine'o paveikslui nusipirkti. 1933 metais Niujorke jauno žmogaus portretą buvo įsigijęs kitas litvakas – kompozitorius George'as Gershwinas. Vėliau paveikslas perėjo taip pat litvakui muzikantui Leopoldui Godowsky. Ir dabar yra litvako S. Taco kolekcijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"