TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sveikatos gūsis iš balkono

2013 03 30 6:00
Lietuvoje, kitaip nei Vakarų Europos šalyse, dar retas balkonas gausiai apželdintas. /Algimanto Mečislovo Olšausko nuotraukos

Balkonuose įkurdinti augalai naudingi ne tik grožiui, bet ir sveikatai. Taip teigia Klaipėdos universiteto profesorius, pastatų apželdinimo technologijų žinovas Algimantas Mečislovas Olšauskas.

Profesorius primena, kad patalpose, kuriose nėra augalų, gausu dulkių, mikroorganizmų, žema santykinė oro drėgmė, beveik nėra neigiamų deguonies jonų. Visa tai kelia grėsmę žmonių sveikatai, sukelia įvairių negalavimų ar net ligų.

Taigi balkonuose ir kambariuose auginami augalai gali būti labai naudingi. Iš aplinkos pasisavindami anglies dioksidą ir kitas kenksmingas medžiagas jie valo orą. Be to, gamina fitoncidų, kurie naikina mikroorganizmus. Nemažai augalų išskiria kvapių eterinių aliejų ir šitaip gerina aplinką.

"Jei balkone turite augalų, butą ar kitas patalpas reikėtų vėdinti būtent per balkoną, kad iš gatvės ateinantis oras persikoštų per augalų lapiją ir į vidų patektų gerokai švaresnis, kokybiškesnis", - patarė A.M.Olšauskas, savo bute turintis apie 50 rūšių augalų.

Balkone puikiausiai galima auginti žemaūgius spygliuočius.

Sveikiau, kai drėgna

Augalai praverčia palaikant patalpų drėgmę. Tai svarbu sveikatai. Esant drėgmės stokai išsausėja gleivinė, joje lengviau įsitvirtina virusai ir bakterijos, žmonės daug dažniau suserga.

"Jei kambaryje nėra augalų, santykinė oro drėgmė būna labai maža, tesiekia vos 20-25 procentus. Jei augalai dengia 25 proc. grindų ploto, drėgmė padidėja iki 35-40 procentų. Kai augalai užima 50 proc. grindų ploto, susidaro optimali, apie 50 proc., kambario drėgmė", - pabrėžė A.M.Olšauskas.

Pastatų apželdinimo specialistas priminė, kad balkone gali būti auginamos ne tik gėlės, bet ir mažaūgiai spygliuočiai. Pastaruoju metu išvesta nemažai tokių veislių. Spygliuočiai žaliuoja žiemą vasarą, taigi ištisus metus atlieka fotosintezę ir gamina ypač daug fitoncidų.

Iš spygliuočių A.M.Olšauskas pirmiausia mini paprastąjį kadagį. Šis augalas itin gerai grynina orą, valo iš jo mikroorganizmus.

Kitas spygliuotis - europinis kukmedis - aktyviai sugeria anglies dioksidą ir kitas kenksmingas chemines medžiagas, tokias kaip benzolas, ksilolas, toluolas, formaldehidas.

Balkone puikiai pritampa ir žemoji pušis, kanadinė cūga, kalninė pušis, vakarinė tuja, baltoji eglė, balzaminis kėnis, žirniavaisis puskiparisis ir kiti žemaūgiai spygliuočiai.

Balkone puikiausiai tinka ir tokie kvapieji augalai kaip vaistinis čiobrelis ir šalavijas, kvapioji levanda ir bazilikas, pipirinė mėta, kalninis dašis, kvapioji pelargonija. Šios gėlės fitoncidai, pasak A.M.Olšausko, sugeba sunaikinti net gripo virusą.

Prisilietus prie augalo ir sujudinus šakeles kvapiosios medžiagos išsiskiria daug intensyviau, kai kuriais atvejais jų pagausėja dešimt ir daugiau kartų.

A.M.Olšauskas sukaupė didelę pastatų apželdinimo patirtį.

Gyvosios žaliuzės

Balkonai dažnai apželdinami vijokliniais augalais. A.M.Olšauskas siūlė pavasariop pasisodinti didžiąją nasturtę, užaugančią iki 3 metrų aukščio. Šis augalas išskiria nemažai fitoncidinių medžiagų.

"Jei užklumpa sloga, paimkite keletą didžiosios nasturtės lapų, keletą pipirinės mėtos lapelių ir užpilkite karštu vandeniu. Dar geriau, jei pridėsite stiprių krienų šaukštelį. Keletą kartų išgėrus šio mišinio sloga liausis", - patarė A.M.Olšauskas.

Balkonams labai tinka kvapusis pelėžirnis, sparnuotoji tunbergija arba gebenė lipikė, žiemą vasarą pasipuošusi lapeliais.

Balkono išorinę pusę apžėlę vijokliniai augalai gali sudaryti gyvas žaliuzes, saugančias nuo saulės ir kambarių perkaitimo. Be to, ši užtvara trukdo iš gatvės skverbtis kietosioms dalelėms, kurių ore ypač padaugėja pavasarį. Įkvėptos į plaučius šios dalelės juose išbūna 3-6 mėnesius ir sukelia bronchitą, kitų ligų.

Taiko plačiau

A.M.Olšausko teigimu, svetur daug geriau nei Lietuvoje suprantama augalų reikšmė, jie plačiau taikomi. Tarkime, Vakarų Europos šalyse apželdinta apie 75 proc. balkonų, o, sakysime, Klaipėdos mieste - vos apie 3 procentus.

"JAV ir kitose Vakarų valstybėse, kai pastatomas namas ir įrengiami kambariai, juose pirmiausia pridėliojama augalų. Taip daroma, kad būtų išvalytas statybinėse medžiagose esančių chemikalų - benzolo, ksinolo, acetono, formaldehido, kitų - užterštas oras. Jis augalais valomas ir pastačius bute naujus baldus, nes šiuose taip pat yra kenksmingų cheminių medžiagų, išsiskiriančių į orą", - sakė A.M.Olšauskas.

Augalų parinkimu patalpoms domisi ir JAV kosmoso agentūra NASA - juk svarbu, kad ilgų skrydžių metu būtų kam gaminti deguonį ir organines medžiagas. Dėl to buvo išsamiai tirtos auksinio kipariso, aukštosios araukarijos, kuokštinio chlorofito savybės. Paaiškėjo, kad pastarasis iš oro išvalo net iki 99 proc. anglies dioksido ir išskiria daug deguonies, būtino kraujagyslių ir smegenų veiklai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"