TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sveikatos sąskaita žada netaupyti

2008 12 23 0:00
A.Čapliko taikinyje - sveikatos priežiūros sistemos finansavimo užtikrinimas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nors kitų metų valstybės biudžetas beveik nedidėja, lėšų sveikatos apsaugai planuojama skirti per 300 mln. litų daugiau nei pernai. Žadama netaupyti žmonių sveikatos bei atlygio medikams sąskaita, bet kol kas nepradėti grandiozinių statybų ir atsisakyti brangios technikos įsigijimo.

"Pirmas žingsnis, kurį įsipareigojome padaryti pagal naujosios Vyriausybės programą, jau žengtas: įstatymu įteisiname atskirą sveikatos draudimo įmoką. Padarius tai bus galima kalbėti apie tolesnę sveikatos priežiūros sistemos plėtrą. Ankstesnė tvarka, susiejusi sveikatos draudimo lėšas su gyventojų pajamų mokesčiu, buvo daugiau susitarimo reikalas. Mažinant gyventojų pajamų mokestį, nukentėdavo ir privalomasis sveikatos draudimas. Per praėjusius metus gyventojų pajamų mokestis buvo mažinamas 2 kartus, bet visi kažkaip pamiršdavo, kad kartu mažėja ir sveikatos draudimo įmoka. Tad tekdavo ieškoti kitų būdų kompensuoti prarastas lėšas.

Naujajame įstatymo projekte aiškiai pasakyta, kad sveikatos įmoką sudarys 6 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 3 proc. draudėjų mokėjimų "Sodrai". Kai dydžiai bus aiškūs, planuoti biudžetą bus daug lengviau.

Taip pat padidinome asmenų, kuriuos savo lėšomis draudžia valstybė, įmoką. Nors, mano manymu, padidinta dar nepakankamai. Kaip žinoma, valstybė moka už tam tikras kategorijas asmenų - pensininkus, bedarbius, vaikus iki 18 metų. Skirtumas tarp dirbančių žmonių įmokos, kurią jie mokėjo į sveikatos draudimo fondą, ir draudžiamųjų valstybės lėšomis įmokos buvo net iki 5 kartų. Pasiekėme, kad būtų išlyginta bent pusė šio skirtumo. Norint galutinai subalansuoti visą sistemą, šie mokėjimai turi būti suvienodinti.

Atsižvelgdami į tai, kad PVM lengvatos kompensuojamiesiems vaistams bus naikinamos taikant pereinamąjį laikotarpį: 5 proc. iki liepos 1 dienos ir 19 proc. nuo liepos 1 dienos - galime sakyti, jog kitų metų biudžetas didėja apie 400 mln. litų. Tai parodo dabartinės Vyriausybės ir koalicijos požiūrį į sveikatos apsaugą. Juk tai viena iš nedaugelio sričių, kuriai buvo parodytas toks dėmesys. Visi supranta: kai kur taupyti būtina, bet sveikatos srityje per daug susiveržti diržų negalima.

Šiuo metu ministerijoje veikia darbo grupė, nagrinėjanti klausimą dėl oficialių priemokų už medicinos paslaugas įteisinimo. Šiurkščiu administraciniu būdu šių mokesčių neįvesime, reikia pasiekti susitarimą, kad žmonės netraktuotų naujovės kaip kažkokio papildomo mokesčio. Gauti pinigai galėtų keliauti gydytojų atlyginimui. Tikiuosi, kad jų darbo užmokestis bent jau nemažės. Daug kas priklausys nuo to, kaip seksis rinkti kitų metų biudžetą. Visiems reikia suprasti, kad gerovės laikai baigėsi, situacija šiandien kita. Svarbu nusiteikti psichologiškai, atsisakyti galbūt nebūtinų išlaidų. Vyriausybėje sutarėme, kad 10 proc. lėšų galėtų būti rezervuojama, t. y. nesudaromos sutartys kitiems metams. Jei biudžeto surinkimas ir toliau blogės, geriau neprisiimti išankstinių įsipareigojimų. Kalbu ne apie būtinąsias paslaugas, o apie brangios technikos pirkimą, dideles statybas. Čia šiandien galbūt galime palaukti, bet orientuotis į pacientų ir gydytojų reikmes - privalome."

"Sveikatos sistemoje šiandien cirkuliuoja apie 7 mlrd. litų, iš jų - du trečdaliai ateina iš valstybės kišenės, trečdalį išlaidų apmoka gyventojai. Per 90 proc. valstybės skiriamų lėšų sudaro Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pinigai, apie 5-6 proc. - valstybės investicijų programa, pagal kurią skiriamos lėšos remontui ir įrangai. Likusi dalis - lėšos, iš kurių gyvena Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir jai pavaldžios įstaigos. Džiugu, kad šiandien, kai visi skelbia krizę, nė vienas iš minėtų lėšų šaltinių 2009-aisiais nemažės, priešingai - net didės.

Į valstybės investicijų programą yra įtraukiamos Europos lėšos ir Lietuvos pinigai. 2007-2013 metais į sveikatos priežiūros sistemą ateina 975 mln. litų europinių pinigų, įskaitant kofinansavimą. Sergamumui ir mirtingumui nuo labiausiai paplitusių ligų mažinti skiriama 58 proc. jų, reformai - 39 proc., greitosios medicinos pagalbos automobilių parkui atnaujinti - 3 procentai. Sergamumui ir mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinti tenka 172 mln. litų, traumų infrastruktūrai gerinti - 151 mln., onkologinėms ligoms - 147 mln., psichiatrijai - maždaug 100 mln. litų. Iš reformai skirtų 378 mln. litų ambulatorinių paslaugų plėtrai tenka 137 mln., stacionarinėms paslaugoms - 160 mln., slaugos paslaugoms - 65 mln., visuomenės sveikatos priežiūrai - 16 mln. litų.

Be Europos ir Lietuvos pinigų, į mūsų sveikatos priežiūros sistemą ateina ir Norvegijos bei Šveicarijos parama. Norvegijos pinigai teikiami Lietuvai dviem etapais. Pirmasis jau praėjo, antrasis orientuojamas į 2008-2011 metus. Preliminariai numatoma, kad ši parama sieks apie 3,3 mln. eurų. Ji bus skirta onkologijai, vaikų sveikatos priežiūrai ir infekcinių ligų prevencijai. Šveicarijos parama siekia maždaug 100 mln. eurų, ji daugiausia orientuota į akušerijos paslaugas. Iš Šveicarijos gautos paramos tikimės suremontuoti ir atnaujinti įrangą visuose Lietuvoje esančiuose akušerijos padaliniuose.

Valstybės investicijų programoje numatyta lėšas naudoti taupiai, pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus, nepradėti didelių objektų statybų, kad nebūtų prisiimta įsipareigojimų ateičiai. Nebent kur nors prakiurtų stogas, suskiltų sienos ar sugestų santechnika - kai darbų tiesiog neįmanoma nepradėti. Finansuosime ten, kur labai striuka, būtina tęsti projektus ar juos užbaigti. Mes - SAM ir jai pavaldžios įstaigos, galima sakyti, nedarysime jokių investicijų. Ne tas laikas, nors iš tiesų ministerijai labai reikėtų naujo pastato.

Praėję metai buvo neblogi, todėl pajėgėme užbaigti vadinamąsias amžiaus statybas, kurios truko po 16-20 metų. Tai yra - Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos korpusą, Anykščių ligoninę, Šiaulių moters ir vaiko kliniką, Greitosios pagalbos ligoninės korpusą Vilniuje. Susitvarkę su šiomis statybomis didelių skolų ateičiai neturime.

Įsipareigojimai medikams dėl jų atlyginimų iki 2008 metų pabaigos taip pat visiškai įvykdyti, naujų nėra. Tačiau ir be jų suprantame, kad tai yra jautri vieta. Svarbu, kad medikai vėl nepradėtų išvažiuoti iš Lietuvos. Tad darome viską, kad darbo užmokestis bent jau nemažėtų. Ši sritis yra prioritetinė visoje finansavimo struktūroje.

Nors paslaugų, kurias teikiame, kainos kyla - į jas įeina ir elektros, šildymo sąnaudos, mes ir toliau diegsime naujas paslaugas, modernias technologijas, paskirstydami lėšas pagal prioritetus."

"Pasaulio šalių finansus ir ekonomikos sistemas apėmusi krizė pagrįstai kėlė neramių minčių ir dėl ateinančių metų PSDF biudžeto. Bet dabar jau galima tvirtinti, kad Lietuvos Vyriausybė siekia kiek įmanoma apsaugoti socialiai pažeidžiamas sritis, tarp jų ir sveikatos apsaugą, nežada taupyti žmonių sveikatos sąskaita.

2009 metų PSDF biudžeto projekte numatoma, jog kitąmet jo pajamos ir išlaidos sudarys apie 4 mlrd. 687 mln. litų - per 300 mln. litų daugiau nei pernai, t. y. padidės 6,8 proc., nors kitų metų valstybės biudžetas dėl ekonomikos lėtėjimo beveik nedidės. Tai padės PSDF biudžeto lėšomis finansuojamoms sritims nepatirti skaudžių nuostolių, tinkamai tvarkyti finansinę bei ūkinę veiklą.

Suprantame, kad bus nepatenkintųjų, jog gydymo įstaigoms taps sunkiau išsilaikyti, norint įveikti brangstančius energijos išteklius, PVM augimą ir kitas kliūtis. Tačiau faktas, kad PSDF biudžetas ne tik nemažėja, bet dar ir padidėja, sudaro sąlygas nugalėti galimus sunkumus. Ligonių kasos ir toliau dirbs, kad gydymo paslaugos būtų teikiamos dar racionaliau, nesustotų jų plėtra.

Žinoma, labai daug priklauso nuo gydymo įstaigų vadovų sumanumo, apdairumo bei mokėjimo ūkininkauti. Štai ir baigiantis 2008-iesiems kai kurie vadovai ėmė dejuoti, kad stinga lėšų atlyginimams išmokėti, nors ligonių kasos nė karto nepažeidė mokėjimo terminų, netgi mokėdavo avansu. Tai rodo tik prastą ūkininkavimą, nesugebėjimą racionaliai planuoti išlaidų, kaltinimus peradresuojant kitiems, pavyzdžiui, ligonių kasoms.

2009 metų PSDF biudžete ir toliau patikimas pajamų šaltinis išliks valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai. Planuojama, kad valstybės biudžeto įmoka už valstybės lėšomis draudžiamą asmenį 2009-aisiais padidės iki 605,3 lito, tad, palyginti su 2008-aisiais, padidės dviem penktadaliais. Papildomi valstybės biudžeto asignavimai 2009-aisiais sudarytų per 516 mln. litų - 61 proc. daugiau nei šių metų biudžete. Tikimės, kad planuojamos apimties bus ir tie lėšų srautai, kuriuos PSDF biudžetas gauna per Valstybinę mokesčių inspekciją bei "Sodrą". Svarbiausia, kad šie ir kiti pajamų šaltiniai leis iš esmės ne blogiau nei pernai finansuoti beveik visas sveikatos priežiūros sritis, o kai ką - net geriau. Galėsime suteikti Lietuvos žmonėms būtinas gydymo paslaugas, kompensuoti vaistus ir medicinos pagalbos priemones, taikyti šiuolaikines ligų prevencijos, diagnostikos bei gydymo technologijas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"