TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sveikatos turizmas – milijonus generuojanti industrija

2015 11 12 13:00
cnrhealthexpo.com nuotrauka

100 milijardų dolerių per metus, 6 milijonai pacientų, vykstančių gydytis į kitas šalis – dėl tokio dydžio pasaulinės medicinos turizmo rinkos dalies varžosi daugiau kaip 90 valstybių. „Nors konkurencija ir didžiulė, Lietuvos galimybės šioje srityje, pasirinkus klasterizacijos modelį – labai geros.“ – tokią pagrindinę žinutę po JAV vykusio Pasaulio medicinos turizmo kongreso Lietuvai siunčia Laimutis Paškevičius, Lietuvos medicinos turizmo klasterio valdybos pirmininkas.

Investuoja šimtus milijonų

Išsiskirti unikaliomis paslaugomis – sudėtinga ir brangu. Visų pirma dėl to, pažangiausios gydymo technologijos keičiasi itin sparčiai ir kainuoja itin brangiai – dešimtis ar net šimtus milijonų eurų. Lietuvoje tokio mąsto investicijos sunkiai įmanomos, tad turime ieškoti kitų būdų išsiskirti, siekiant pritraukti medicinos turistų.

„Tarkime vėžio gydymo technologijomis, apie kurias atsargiai buvo kalbama prieš dešimtį metų, šiuo metu jau nieko nenustebinsi. Dabar pristatoma pažangiausia protonų terapijos gydymo technologija – įsteigti ją taikančius gydymo centrus kainuoja nuo 20 iki 100 milijonų dolerių. Norint išsiskirti paslaugomis reikia milžiniškų lėšų.“ – sako Laimutis Paškevičius ir atskleidžia, kad, pavyzdžiui, viena geriausių JAV klinikų, siekdama pritraukti medicinos turistų, per 10 metų į infrastruktūrą investuos per 6 mlrd. dolerių.

Milžiniškos investicijos rodo ir didžiulį medicinos turizmo potencialą. Senstant išsivysčiusių šalių visuomenėms jau dabar jaučiamas darbo jėgos trūkumas, be to, sparčiai auga išlaidos sveikatos priežiūrai. Skaičiuojama, kad 2030 m. Vakarų Europoje trūks apie 45 mln. darbuotojų. Beje, pastebima, kad itin auga ir medicinos turistų iš Afrikos srautai – turtingų žmonių ten daugėja, o kokybiškų medicinos paslaugų – dar trūksta.

Vyksta ne dėl palmių ar jūros

Tyrimai atskleidžia, jog medicinos turistui renkantis šalį, į kurią vykti, jos, kaip turistinės vietovės patrauklumas, lemia gan nedaug. „Pavyzdžiui, Turkiją medicinos turistai renkasi ne dėl palmių, saulės ar jūros, bet dėl teikiamų medicinos paslaugų lygio, kainos ir kokybės santykio. Tad ir prisistatant medicinos turizmo rinkoje svarbiau akcentuoti ne šalies turizmo resursus, bet teikiamas medicinos paslaugas.“ – teigia ekspertas.

Visgi, bendras šalies žinomumas yra svarbus. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl medicinos turistų daugiausiai pritraukiama iš gretimų valstybių yra ta, kad jų gyventojai dažniausiai turi suvokimą apie kaimyninę šalį ir jos paslaugų kokybės lygį – juo pasitiki arba ne – tad tokius asmenis prisikviesti pasinaudoti medicinos paslaugomis yra paprasčiau.

Kaina – tik vienas iš aspektų

Pasauliniame medicinos turizmo kongrese pristatytos apklausos duomenimis, medicinos turistams renkantis, kur vykti, paslaugų kaina turi vis mažiau reikšmės – jos lyginamasis svoris per 5 metus sumažėjo nuo 60 iki 40 proc., tuo tarpu paslaugų kokybės svarba išaugo.

„Mažos kainos argumentas – svarbus, bet ne pagrindinis. Tuo tarpu paslaugų kokybę liudijantys veiksniai – tokie kaip pasauliniu lygiu pripažįstamų akreditavimo ir sertifikavimo standartų diegimas tampa vis svarbesni. Lietuvoje turime kelias aukščiausiais standartais akredituotas medicinos įstaigas ir tai gali būti vienu iš mūsų šalies medicinos turizmo paslaugas regione pristatančių išskirtinumų.“ – dėmesį atkreipia medicinos turizmo klasterio valdybos pirmininkas.

Taigi, pagrindinis Lietuvos konkurencinis pranašumas medicinos turizmo rinkoje – aukšta paslaugų ir aptarnavimo kokybė. Būtent kokybė už prieinamą kainą ir yra ta pridėtinė vertė, kurią pirmiausiai turėtume siūlyti potencialiems medicinos turistams.

Žinoma, taip pat itin svarbus patogus susisiekimas – sveikatos sutrikimų turintieji nėra linkę valandų valandas praleisti kelionėje. Dėl šios priežasties medicinos turizmo pasauliniais centrais tapusios įstaigos vis dažniau pradeda galvoti ne kaip atsivežti už tūkstančių kilometrų esančius pacientus, bet kartu su vietiniais paslaugų teikėjais ieško galimybių aptarnauti pacientus jų gyvenamosiose šalyse.

Nuo pasitenkinimo link patirties

Dar vienas pokytis, apie kurį daug diskutuota kongrese – dėmesio perkėlimas nuo medicinos turisto pasitenkinimo paslaugomis link visuminės patirties. Tyrimai rodo, kad gautų medicinos paslaugų kokybė sudaro tik apie ketvirtadalį kliento patirties įvertinimo. Nagrinėjant atvejus, kai klientai neigiamai vertino medicinos turizmo paslaugas, dažnai išsiaiškinta, jog jų nusivylimą lėmė ne medicinos, bet, pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo, vizų išdavimo ar kitų paslaugų kokybė.

„Būrimasis į klasterį kaip tik ir sudaro galimybę užtikrinti bei nuolat kelti paslaugų, kuriančių visuminę medicinos turisto patirtį, kokybę. Tokiu būdu nuo „paslaugų“ klasterio judama link „pridėtinės vertės“ klasterio. Visgi, tam nepakanka tik integruoti paslaugas, bet gali reikėti ir tam tikrų infrastruktūros pokyčių: pavyzdžiui, geriau pritaikyti viešbučius pacientams. Medicinos turisto pritraukimas į paslaugų kokybę ir saugą užtikrinančias bei nuolat gerinančias įstaigas ir dėmesys jo visuminei patirčiai yra tas kelias, kuriuo turime eiti.“ – įsitikinęs Laimutis Paškevičius.

Jo teigimu, dėl medicinos turistų geriausiai konkuruoti sekasi šalims, turinčioms investicijomis pagrįstą ilgalaikę strategiją, aiškų pozicionavimą ir identitetą bei pasiryžimą propaguoti sveikatos turizmą integruotai, aukščiausiu lygmeniu glaudžiai bendradarbiaujant verslo ir valdžios institucijoms.

Pasirinkusi šį kelią Lietuva galėtų pakartoti Singapūro ar Malaizijos sėkmės istoriją ir tapti sparčiausiai Baltijos ir Šiaurės Europos regione augančia sveikatos turizmo šalimi. Prognozuojama, kad 2022 m. Lietuva galėtų sulaukti beveik 300 tūkst. sveikatos turistų per metus, o šalies pajamos iš sveikatos paslaugų eksporto galėtų siekti beveik 150 mln. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"