TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Tautos savinaikos prevencija

2013 05 10 13:36
Nemylimi, nereikalingi, nesuprasti... Tai esminės priežastys, pastūmėjančios net jaunus žmones ieškoti pačios blogiausios išeities... LŽ archyvo nuotrauka

Kai iš gyvenimo pasitraukia žmogus, netenkame ištiso pasaulio. Lieka tuštuma, kurią nepaprasta užpildyti, kuo nors pakeisti. Lieka klausimai, ko gero, tokie pat seni kaip žmonija: kam priklauso gyvenimas? Ar žmogus turi teisę spręsti - gyventi ar mirti?

"Išgyvename savižudybių epidemijos laiką, - sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, pradėdamas Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) organizuotą apskritojo stalo diskusiją apie savižudybių prevenciją, kurioje dalyvavo Vyriausybės nariai, politikai, medikai, akademinės bendruomenės, žiniasklaidos atstovai. - Pernelyg dažnai mus pasiekia žinios apie palūžusius ir savo valia išėjusius žmones. Su šia problema mūsų šalis susidūrė ne šiandien ir ne vakar. Priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, deja, nepasiteisino. Kasmet Lietuvoje nusižudo po 1000 žmonių. Tačiau tai, ko gero, tik ledkalnio viršūnė. Dar triskart tiek susinaikina kitokiais būdais: žūsta per nelaimingus atsitikimus ir tragiškus įvykius. Mūsų visuomenėje kultivuojama pernelyg daug smurto, antisocialaus elgesio. Sprendžiant iš to, kaip dalis interneto komentatorių vertina žmonių nelaimes, mirtį, akivaizdu, kad jiems patiems reikia psichologų, psichiatrų pagalbos. Žiniasklaida - galingas ginklas. Rašytu žodžiu galima užmušti žmogų, tačiau ar kas nors apie tai susimąsto? Susvetimėjimas išplitęs labiau nei ankstesniais laikais. O juk kiekviena netektis turėtų versti susimąstyti. Kiekviena savižudybė paliečia ir pasitraukusio žmogaus šeimą, artimuosius, bendradarbius. Visi jie patiria neišdildomą traumą. Tai - ne tik ir ne tiek medicininė, psichologinė, tai - kultūros standartų, šeimos ir visuomenės, bažnyčios ir mokyklos vertybių devalvacijos problema. Žmogaus gyvybė tarsi neteko vertės, ją nustelbia alkoholizmas ir narkomanija, smurtas gatvėse ir šeimose, karas keliuose - savinaika. Ekonominės problemos, nedarbas, skurdas, skolos - įklimpę žmonės savižudybę pasirenka kaip išeitį... Noriu, kad ši diskusija būtų tik pradžia ieškant konkrečių išeičių iš esamos situacijos, kurią būtina keisti."

Paniekintos vertybės nesaugiame pasaulyje

Prieškario Lietuvoje savižudybių buvo mažiausiai visoje Europoje. Bene didžiausią įtaką tam turėjo žmonių išpažįstamos kultūrinės ir religinės vertybės: katalikų tikėjimas savižudybę vertina kaip sunkią nuodėmę. Tikėjimas, stiprūs bendruomenės ryšiai padėjo žmonėms kantriau iškęsti sunkumus, kurių nestigo visais laikais, susitelkti sunkių išbandymų akivaizdoje. Nuo 2000-ųjų, kai buvo pasiektas pikas, per metus nusižudė daugiau kaip 1600 žmonių. Tebepirmaujame Europoje - kasmet nusižudo per 1000 žmonių. Tik pernai, pirmą kartą po dvidešimties metų, savižudžių pagaliau buvo mažiau nei tūkstantis - 927.

Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė gyd. Ona Davidonienė teigia, kad savižudybės priežastys nuolat aptariamos. Vienos pagrindinių - socialinės: nedarbas, paskolos, būsto netekimas, asmeninio gyvenimo dramos (skyrybos, artimųjų mirtys, sunkios ligos ir kt.). Taip pat priklausomybė - alkoholizmas, narkomanija, psichikos susirgimai (depresija, šizofrenija). Statistika rodo, kad 80 proc. nusižudžiusių asmenų tai padaro būdami neblaivūs. Beje, tarp savo noru pasitraukusiųjų iš gyvenimo - 80 proc. vyrų ir 20 proc. moterų. Gydytoja, remdamasi statistika, teigia, kad alkoholio prieinamumo ir vartojimo ribojimas duoda akivaizdžiai teigiamų rezultatų. "Lietuvos gyventojams stinga optimizmo ir savivertės, - sakė gyd. O.Davidonienė. - "Eurobarometro" apklausų, kada žmogus jaučiais laimingas, rezultatai rodo, kad lietuviai labiausiai vertina tvarką ir teisingumą, jiems yra svarbiausia pinigai ir darbas. Didžiausios kitų Europos šalių gyventojų vertybės - draugystė, meilė, išsilavinimas. Labai iškalbingi faktai, kad tik 38 proc. lietuvių saugiai jaučiasi darbe. Tai beveik perpus mažiau nei Europoje (72 proc.). Tas nesaugumas veikia ir šeimos santykius. Ar reikia stebėtis, kad mūsų vaikai, net jei tėvai neišvykę uždarbiauti į užsienį, jaučiasi nesaugūs ir nelaimingi? Tik 13 proc. apklausiamų tėvų atsakė pastarąją savaitę su savo vaikais kalbėję, bendravę bent 20-30 minučių, kai Olandijoje tokių tėvų buvo 56 procentai. Prieš keletą metų Telšių rajone buvo apklausti moksleiviai. 33 proc. atsakė bent kartą mąstę apie savižudybę, 5 proc. bandė žudytis, iš jų 11 proc. bandė žudytis ir antrą kartą. Vaikai jautėsi nemylimi, nereikalingi. Pamatinių vertybių praradimas, nemokėjimas bendrauti šeimoje, suirę bendruomenės santykiai duoda baisių pasekmių - žmonės suserga depresija, praranda motyvaciją gyventi."

Nemylimi ir nereikalingi

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė diskusijoje kalbėjo apie vaikų ir jaunimo situaciją. Nors vaikų ir jaunimo savižudybių šiek tiek mažėja, vis dar esame tarp pagal šiuos rodiklius pirmaujančių Europos šalių. Pagal mirusių dėl tyčinio susižalojimo asmenų iki 14 metų skaičių Lietuvą lenkia tik Rusija, Baltarusija ir Kazachija. Mokslininkai tyrėjai pastebi, kad vaikai savižudybę vertina kaip išeitį iš labai sunkios situacijos. "Kiekvienoje klasėje yra bent po 2-3 vaikus, turinčius minčių apie savižudybę, - kalbėjo profesorė. - Priežastys - daugialypės: nesaugumas, gyvenimas be tėvų, išvykusių uždarbiauti į užsienį, priežiūros, alkoholio vartojimas. 25 proc. 15-17 metų berniukų, kurie bandė žudytis, nurodė, kad alkoholį vartoja norėdami nusiraminti. Tai labai rimtos grėsmės signalai." Profesorė akcentuoja akivaizdžius pastarųjų dviejų dešimtmečių pokyčius: 1994 metų tyrimų duomenimis, mūsų šalies vaikai bene rečiausiai vartojo alkoholį. 2010-aisiais alkoholiu piktnaudžiavo 25 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių iki 15 metų. "Daugėja psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių vaikai patenka į ligonines, tačiau kaip užtikrinamas gydymo ir pagalbos tęstinumas? - kalbėjo profesorė. - Čia yra didžiausia problema: tęstinės pagalbos nėra, atskiros tarnybos nelabai žino savo funkcijų, išrašytas iš Toksikologijos skyriaus reanimacijos vaikas tiesiog pametamas, paliekamas tėvų arba globėjų nuožiūrai. O jeigu tėvai į pirminio lygio psichikos sveikatos centrą nesikreipia, pinigų psichologo konsultacijoms neturi? Lietuvos paauglių psichikos sveikatos rodikliai - blogiausi Europoje, o vaikų psichikos sveikatos situacija - viena silpniausių Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros grandžių."

Nelik vienas su savo skausmu

Nepilnos šeimos, nedarbas ir skurdas, fizinis, psichologinis smurtas, priklausomybė, į kurią įnikę tėvai palieka be priežiūros vaikus... Visa tai - aiškiai įvardintos problemos, kurias reikia spręsti. Tačiau ar žinome kaip?

Lietuvoje veikia 107 psichikos sveikatos centrai, juose dirbančios specialistų komandos rūpinasi maždaug 5,2 proc., t. y. 165 tūkst., gyventojų, turinčių psichikos sveikatos problemų. Tarp jų 55,3 tūkst. priklausomi nuo alkoholio.

Vilniaus priklausomybių ligų centro vadovas, Vilniaus universiteto doc. Emilis Subata akcentuoja, kad 80 proc. savižudybių - alkoholio vartojimo pasekmė. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai liudija, kad alkoholis ir heroinas - pačios žalingiausios žmonijai medžiagos. Iki 35 proc. mirčių tarp narkotikų vartotojų - savižudybės, neretai "pridengiamos" perdozavimu. Vilniaus romų tabore pernai rasta 14 lavonų. Priklausomybė progresuoja ilgai - 10-20 metų. Žmonės lieka vieniši, nuo jų nusisuka artimieji, netenka darbo, pragyvenimo galimybių. Savižudybė nebūna spontaniška, tokie žmonės jaučia negalintys pakelti visų užgriuvusių problemų. "Mes galime efektyviai padėti žmonėms, kurie kreipiasi. 4 savaičių Minesotos programa yra gana efektyvi. Ja naudojasi nemažai visoje Lietuvoje žinomų žmonių. Būtina suvokti, kad pacientui reikalinga ilgalaikė pagalba ne tik vaistais, bet ir atvejo vadybos priemonėmis. Jis ir artimieji turi žinoti, kur kreiptis ištikus krizei. Labai svarbu mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą. Per 70 proc. mūsų aptariamų problemų sukelia 5-10 proc. priklausomybę turinčių gyventojų. Iš čia kyla ir smurtas, skurdas, savižudybės", - sakė E.Subata. Gyd. O.Davidonienė kaip pagrindinę problemą įvardija tai, kad institucijų, kurios galėtų ir turėtų užsiimti savižudybių prevencija, yra daug, tačiau jų veiksmai tarpusavyje prastai koordinuoti.

Kas sustabdytų išeinančiuosius

"Pirmiausia spręstinas dalykas - psichologinės pagalbos šeimai prieinamumas. Liūdniausia, kad tai kol kas nelabai suvoktas dalykas. Net psichologinės pagalbos telefonu konsultacijos sunkiai prieinamos, - pripažino Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas ir Jaunimo linijos vadovas Paulius Skruibis. - Skambinama 10 kartų dažniau, nei gali atsakyti 363 nuolat veikiančiose 5 linijose dirbantys konsultantai. Beje, net 94 proc. jų - savanoriai. Balandžio mėnesį bandymų prisiskambinti padaugėjo pusantro karto. Valstybė finansuoja apie 18-20 proc. sumos, reikalingos šiai pagalbai išlaikyti, skambučius apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kas skambina? Gyvenimo sunkumų patiriantys žmonės, juos išgelbėtų laiku suteikta pagalba. Tačiau ar galime į mus besikreipiantiems žmonėms rekomenduoti apsilankyti psichikos sveikatos centruose? Ten bus išrašyta vaistų, o psichologinės pagalbos, deja, niekas nesuteiks. Daug kartų kreipėmės į SAM, kalbėjome apie šias problemas, tačiau supratimo sulaukėme tik šįkart. Esame įsitikinę, kad žingsnių jau yra: ministras pasirašė įsakymą dėl psichologų etatų padvigubinimo psichikos sveikatos centruose. Kokią matytume išeitį? Lauktume valstybinio požiūrio į šią problemą ir biopsichosocialinio psichikos sveikatos modelio sukūrimo. Prie šio darbo prisijungtume ir patys. Linkime ministrui stiprybės jį kuriant."

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus dr. Valentino Mačiulio nuomone, Lietuvos sveikatos apsaugos sistema maždaug 9 metus buvo praradusi valdymą. "Tai - irgi viena priežasčių, kad turime tokią situaciją. Mums reikia naujo Motiejaus Valančiaus, juo galėtų būti prezidentė, Vyriausybė. Visos institucijos turi dirbti viena kryptimi, kad išliktume. Tai, kas dabar vyksta, veda tautos išnykimo link", - aiškino jis.

"Savižudybių problemą galima suvaldyti, tačiau tam būtina imtis atsakomybės ir kompleksinių priemonių, sukurti tvarų visuomenės sveikatinimo modelį, sistemą, turinčią adekvatų finansavimą ir rezultatų stebėjimo mechanizmą. Tik sisteminės ilgalaikės integruotos pastangos gali duoti rezultatų. Kitaip ir toliau skaičiuosime jaunų žmonių netektis", - įsitikinęs V.P.Andriukaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"